Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-506-970/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovui A. M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-112-1614/2015 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. DGKS-1101, išnagrinėjusi A. M. prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti ir UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 435/2014 A. M. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, neišmokant 100 procentų kintamų priedų už gruodžio mėnesį, – panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl darbo drausmės pažeidimo aplinkybių ir veikos neteisėtumo

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Tai, kad atsakovas atitinka subjekto požymius ginčo nekyla. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka su kuria atsakovas buvo supažindintas pasirašydamas darbo sutartį, pats atsakovas šio fakto neginčija. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė - tai darbuotojo neteisėtas elgesys, t.y. darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Apeliantės nuomone, faktas, kad atsakovas netinkamai atliko pareigas yra įrodytas. Atsakovas pažeidė LR Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintos „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės", kurios yra sudedamoji UAB „Kautra" generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra" autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų dalis (4.2. punkte nurodytas priedas „A"). Drausminė nuobauda skirta taip pat ir už UAB „Kautra" generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra" autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 6.4. punkto pažeidimą, kuriame nurodyta, jog vairuotojas - konduktorius privalo kultūringai elgtis su keleiviais bei transporto darbuotojais, būti jiems paslaugiu, teikti informaciją, susijusią su autobusų eismu, bilietų karnomis ir jų pardavimo tvarka, taikomomis lengvatomis, bagažo ir siuntų vežimo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė - tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Todėl esant visiems darbo drausmės pažeidimo elementams konstatuotina, kad drausminė nuobauda atsakovui paskirta pagrįstai.

2. Teismas neteisingai vertino žalingus padarinius, atsiradusius apeliantei ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių. Nagrinėjamos situacijos atveju, žala apeliantei atsidaro nuo to momento, kai apie vairuotojo nemandagų elgesį, jo atsisakymą klientui suteikti prašomą paslaugą sužinojo ar galėjo sužinoti bent vienas trečiasis asmuo, kuris naudojasi apeliantės teikiamomis paslaugomis. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tretieji asmenys, t.y. apeliantės klientai, sužinojo apie netinkamą atsakovo elgesį - kai pirmą kartą I. B. buvo atsisakyta įleisti į autobusą su juo buvo dar viena keleivė, tuo tarpu antruoju atveju, ką savo pasiaiškinime nurodo ir atsakovas, visą situaciją matė daug daugiau asmenų. Vadinasi, atsakovas savo elgesiu akivaizdžiai pakenkė UAB „Kautra" įvaizdžiui jo keleivių tarpe, tokiu būdu mažindamas pasitikėjimą ne tik jo, kaip vairuotojo, kompetencija, bet ir įmone, kurioje jis dirba. Taigi, apeliantės nuomone, tarp atsakovo veiksmų ir UAB „Kautra“ padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3. Nagrinėjamu atveju tiek teismas, tiek Darbo ginčų komisija atsakovo kaltės klausimą siejo tik su tuo, kad darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas su vietiniu (lokaliniu) teisės aktu, kuriame būtų reglamentuota, kokioje taroje gali būti vežamas gyvūnas. Iš byloje pateiktų duomenų, akivaizdu, kad atsakovas buvo supažindintas kokioje taroje gali būti gabenamas gyvūnas. Tai, kad tai nebuvo specialiai pritaikytas krepšys gyvūnų gabenimui nesuteikė atsakovui pagrindo išprašyti keleivį iš autobuso, juo labiau nemandagiai elgtis. Specialūs krepšiai gyvūnams gabenti yra brangūs, todėl vertinant per pragyvenimo lygio prizmę Lietuvoje svarbu įvertinti, kad ne kiekvienas asmuo yra finansiškai pajėgus įsigyti krepšį, kurio prireikia vos kelis kartus per metus. Be to, ieškovės taisyklės leidžia gabenti gyvūnus ne specialiai tam skirtoje taroje, svarbiausia, kad gyvūnas neištrūktų į saloną ir nekeltų grėsmės keleiviams - „tara" laikytinos tokių matmenų talpos, kurios atitinka bagažui priskiriamų talpų/daiktų matmenis ir turi būti tokia, iš kurios vežamas gyvūnas neturėtų galimybių ištrūkti. Keleivis B. teismo posėdžio metu parodė kokiame krepšyje vežė gyvūną, UAB „Kautra" filialo direktorius A. B. patvirtino, kad tokiame krepšyje galime vežti gyvūną/ atsižvelgiant ir į tai, kad I. B. laikomas šuniukas yra labai mažas ir neagresyvus. Vertindama atsakovo kaltę patvirtinančias aplinkybes, apeliantė taip pat pažymi, jog DK 35 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnis imperatyviai įpareigoja darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, tačiau atsakovas, vykdydamas savo pareigas, netinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir sąmoningai ėmėsi veiksmų, kurie kenkė teisėtiems darbdavio interesams. Taigi, faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog savo veiksmais kenkia ieškovės interesams, nevykdė tiesioginių savo pareigų, t.y. ieškovo subjektyvioji pusė atitiko objektyviuosius jo veiksmų padarinius.

4. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas pasiaiškinimą pateikė 2014 m. gruodžio 10 d. Iš pateikto atsakovo pasiaiškinimo yra akivaizdu, kad atsakovas suprato darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, jam žodžiu buvo pasiūlyta nurodyti visas žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos parinkimui ir paskyrimui, kurias jis pasiaiškinime ir nurodė. Taip pat iš pateikto pasiaiškinimo akivaizdu, kad atsakovui buvo suprantama,iki kada turi būti pateiktas pasiaiškinimas. Akivaizdu, kad rašytinės formos nepaisymas netrukdė tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygų bei parinkti drausminę nuobaudą. Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad pažeidimas, už kurį atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda buvo padarytas, o drausminės nuobaudos panaikinimas dėl procedūrinio pažeidimo neatitinka protingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei drausminės nuobaudos skyrimo tikslų. Apeliantė pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien formalūs DK pažeidimai skiriant drausmės nuobaudas, jeigu drausminė nuobauda skirta pagrįstai, negali būti pagrindas drausminę nuobaudą panaikinti.

Taigi, net ir nustačius, kad egzistavo formalūs drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai, buvo pavartotos ne visai tikslios ar netinkamos sąvokos, negalima pripažinti dėl to drausminės nuobaudos neteisėta, t.y. nustačius, jog atsakovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir gavus jo pasiaiškinimą, darbdavys turėjo pagrįstą teisę skirti drausminę nuobaudą, o aplinkybė, kad nuobaudos teisinis pagrindas buvo suformuluotas keliuose dokumentuose, nelaikytina pakankamu pagrindu nuobaudos paskyrimo procedūrą pripažinti neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialiosios teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, darbuotojo teisių apsaugos būdus (LR DK 234 str.-240 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog pagal 2013 m. sausio 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 912 atsakovas A. M. neterminuotai priimtas dirbti UAB „Kautra“ Druskininkų filialo autobuso vairuotoju-konduktoriumi. Atsakovas yra supažindintas su darbdavio patvirtinta pareigine instrukcija ir darbo tvarkos taisyklėmis. Darbdavys 2014 m. gruodžio 9 d. gavo keleivio I. B. skundą, jog UAB „Kautra“ autobuso vairuotojas jį atsisakė paimti vežti su šuniuku, kuris buvo krepšyje, bei kad vairuotojas elgėsi nemandagiai. Atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. pateikė darbdavio administracijai paaiškinimą, kuriame išdėstė aplinkybes, susijusias su 2014 m. gruodžio 9 d. keleivio su šuniuku nepriėmimu į autobusą. UAB „Kautra“ Druskininkų filialo vadovas A. B. 2015 m. gruodžio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl vairuotojo A. M., kuriame nurodė, kad A. M., nepriimdamas į autobusą keleivio su šuniuku ir elgdamasis nemandagiai, pažeidė UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra“ autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.4 p. (vairuotojas-konduktorius privalo kultūringai elgtis su keleiviais bei transporto darbuotojais, būti jiems paslaugiu, teikti informaciją, susijusią su autobusų eismu, bilietų kainomis ir jų pardavimo tvarka, taikomomis lengvatomis, bagažo ir siuntų vežimo tvarka), kas, remiantis Nuostatų 42.11 p. (nevykdė šių pareiginių nuostatų) suteikia pagrindą skirti drausminę nuobaudą. Pranešime teigiama, jog vairuotojas neturėjo teisės atsisakyti vežti keleivio su gyvūnu, jei šis gyvūnas buvo krepšyje. UAB „Kautra“ generalinis direktorius 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. P-435/2014, atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 15 d. Druskininkų filialo vadovo A. B. tarnybinį pranešimą, už darbo drausmės pažeidimą, autobuso vairuotojui-konduktoriui A. M. skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, neišmokant 100 procentų kintamų priedų už gruodžio mėn.

Darbuotojas, nesutikdamas su administracijos direktoriaus įsakymu, kreipėsi į ikiteisminę darbo ginčų komisiją, prašė panaikinti nuobaudą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau –Komisija) 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. DGKS-1101, išnagrinėjusi A. M. prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti ir UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 435/2014 A. M. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, neišmokant 100 procentų kintamų priedų už gruodžio mėnesį, – panaikinti.

Ieškovė UAB „Kautra“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-1614/2015 bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kautra“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo veiksmuose nėra ne tik darbo drausmės pažeidimo objektyviojo požymio - neteisėtų veiksmų, bet ir subjektyviojo požymio – kaltės; teismas neteisingai vertino žalingus padarinius, atsiradusius apeliantei ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių, atsakovas buvo supažindintas kokioje taroje gali būti gabenamas gyvūnas, ieškovės taisyklės leidžia gabenti gyvūnus ne specialiai tam skirtoje taroje, svarbiausia, kad gyvūnas neištrūktų į saloną ir nekeltų grėsmės keleiviams - „tara" laikytinos tokių matmenų talpos, kurios atitinka bagažui priskiriamų talpų/daiktų matmenis ir turi būti tokia, iš kurios vežamas gyvūnas neturėtų galimybių ištrūkti; darbdavys nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, nes darbuotojas pateikė pasiaiškinimą, kurio turinys liudija, kad darbuotojas suprato kokiu nusižengimu yra kaltinamas ir galėjo pateikti išsamų paaiškinimą dėl jo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.

Dėl nusižengimo nustatytai darbo tvarkai esmės ir sąlygų

Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojui ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atliekamo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje darbuotojas buvo visų pirma buvo kaltinamas pažeidęs galiojančius poįstatyminius aktus, kurie reglamentuoja gyvūnų pervežimą viešuoju transportu, nepagrįstai atsisakęs priimti į autobusą ir vežti keleivį su šuniuku, kuris buvo įdėtas į krepšį. Darbdavio manymu, tokiais veiksmais darbuotojas nusižengė patvirtintai darbo tvarkai, todėl jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Teisėjų kolegija nustatė, jog gyvūnų pervežimo viešuoju transportu sąlygas ir tvarką reglamentuoja poįstatyminiai aktai-Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, patvirtintos 2011-04-13 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-223, Vairuotojo-konduktoriaus pareiginiai nuostatai, patvirtinti UAB „Kautra“ 2011-01-07 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-4 ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V35-623 patvirtintos Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Drausminiu nusižengimu pripažįstamas toks darbuotojo elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat neatitinkantis darbo tvarkos taisyklių nuostatoms ir pareiginių instrukcijų reikalavimams. Vertinant atsakovo veiksmus, kuriais jis atsisakė vežti keleivį B. ir į krepšį įdėtą keleivio B. šunį, teisėjų kolegija nustatė, kad pagal galiojusį ginčo metu teisinį reglamentavimą visuomeniniu transportu buvo draudžiama vežti gyvūnus be taros, tačiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartose Taisyklėse, Nuostatuose, Druskininkų savivaldybės administracijos patvirtintose taisyklėse nėra apibrėžta „taros“ sąvoka. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka Druskininkų apylinkės teismo išvadomis, jog atsakovas, atsisakydamas priimti keleivį I. B. į autobusą pirmą kartą su šuniuku be taros, o antrą kartą su įdėtu krepšį šuniuku, nepažeidė jokių normatyvinių teisės aktų, numatančių gyvūnų vežimo būdą visuomeniniu transportu. Druskininkų miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog taros, kurioje gali būti vežamas gyvūnas autobusu, apibrėžimas teisės aktais nėra sureglamentuotas, jog atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis savo supratimu, sprendė, kad gyvūnai gali būti vežami tik specialioje taroje, t. y., narvelyje ar krepšiuose, kurie būtų visiškai uždaryti su specialiu tinkleliu gyvūnui kvėpuoti. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog „išaiškinimas“ kas yra tara suformuluotas tik darbdavio administracijos darbuotojų, kartu pažymėjo, jog iš byloje esančio dokumento, kuriame yra vairuotojų parašai, patvirtinantys, kad UAB „Kautra“ autobuso vairuotojai-konduktoriai, yra susipažinę su jų darbo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, dokumento t. y. „taisyklių“, kuriuose yra „taros gyvūnams vežti“ sąvokos išaiškinimas, nėra. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktose „Taisyklėse“ dėl gyvūnų vežimo, šių taisyklių sudarymo data nenurodyta, iš dokumento turinio matyti, kad informacija apie „tarą“ yra papildyta, taigi kada buvo suformuluotas taros, skirtos vežti gyvūnams išaiškinimas, neaišku. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrįsta ir teisinga Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, kad atsakovas nepažeidė nustatytos gyvūnų pervežimo viešuoju transportu sąlygų ir tvarkos, atsisakęs priimti į autobusą keleivį B. pirmą kartą su šuniuku ant rankų ir antrą kartą keleivį B. su šuniuku krepšelyje. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kur teigiama, jog atsakovas pažeidė LR Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintas „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės", kurios yra sudedamoji UAB „Kautra" generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra" autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų dalis (4.2. punkte nurodytas priedas „A"), nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija laiko nereikšmingais apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovo nusižengimą įrodo tos aplinkybės, kad specialūs krepšiai gyvūnams gabenti yra brangūs, todėl vertinant per pragyvenimo lygio prizmę Lietuvoje svarbu įvertinti, kad ne kiekvienas asmuo yra finansiškai pajėgus įsigyti krepšį, kurio prireikia vos kelis kartus per metus; jog I. B. laikomas šuniukas yra labai mažas ir neagresyvus, todėl dėl jų plačiau nepasako.

Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo kaltinamas ir tuo nusižengimu darbo tvarkai, kad jis buvo nemandagus su klientu B., vartojo pokalbyje su keleiviu necenzūrinius žodžius. Drausminė nuobauda skirta už UAB „Kautra" generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų UAB „Kautra" autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 6.4. punkto pažeidimą, kuriame nurodyta, jog vairuotojas - konduktorius privalo kultūringai elgtis su keleiviais bei transporto darbuotojais, būti jiems paslaugiu, teikti informaciją, susijusią su autobusų eismu, bilietų karnomis ir jų pardavimo tvarka, taikomomis lengvatomis, bagažo ir siuntų vežimo tvarka. Spręsdamas šioje dalyje šalių ginčą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmojo pokalbio metu, kai keleivis B. norėjo keliauti su šuniuku rankose, atsakovo vairuojamu autobusu, A. M. kalbėjo piktokai, pakeltu tonu, nemandagiai, todėl padarė išvadą, kad atsakovas tokiu būdu nebuvo paslaugus ir mandagus šiam keleiviui, nesielgė kultūringai, tuo galimai pažeidė darbdavio patvirtintų Nuostatų 6.4 p. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog tam, kad darbuotoją patraukti drausminėn atsakomybėn, būtina įrodyti, jog dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų darbdavys patyrė žalingus padarinius. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog įrodymų kad dėl šio incidento ieškovė patyrė kokią nors žalą (apie šį atvejį būtų rašiusi žiniasklaida, jis būtų sulaukęs didelį atgarsį) ieškovas teismui nepateikė, todėl pagrįstai sprendė, kad paskirtoji nuobauda neatitiko padaryto nusižengimo darbo tvarkai sunkumo (CPK 178 str., DK 238 str.). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog teismas neteisingai vertino žalingus padarinius, atsiradusius apeliantei ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių, jog žala apeliantei atsidaro nuo to momento, kai apie vairuotojo nemandagų elgesį, jo atsisakymą klientui suteikti prašomą paslaugą sužinojo ar galėjo sužinoti bent vienas trečiasis asmuo, kuris naudojasi apeliantės teikiamomis paslaugomis.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų laikymosi

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog atsakovas suprato, kokiu nusižengimu darbo tvarkai jis kaltinamas ir galėjo tinkamai dėl šio nusižengimo darbdaviui pasiaiškinti. DK 240 str. 1 d. nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimais, kad pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi, pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. neigia žinojęs keleivio B. skundo turinį bei, kad jam reikia pasiaiškinti ir dėl nemandagaus elgesio su keleiviu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakovas paaiškino, kad filialo vadovas A. B. telefonu paprašė jo parašyti pasiaiškinimą dėl pirmo atvejo, kuomet jis keleivio su šunimi rankose pirmą kartą neleido vykti autobusu. Vadovas telefonu apie jo nemandagų elgesį nieko neminėjo. Grįžęs po darbo namo parašė pasiaiškinimą, kurį kitą dieną pateikė darbovietėje vadybininkui ir administratoriui. Rašant pasiaiškinimą jam nebuvo žinoma, kad yra gautas I. B. rašytinis skundas, tačiau pasiaiškinime geranoriškai savo iniciatyva aprašė abu atvejus ir paaiškino visas aplinkybes. Dėl jo nemandagaus elgesio pasiaiškinti nebuvo prašoma. Todėl atsakovo paaiškinime nėra pasiaiškinta dėl kaltinimų nemandagiai elgusis su keleiviu B. Teisėjų kolegija vertina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo sprendime, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės administracija nustatyta tvarka pareikalavo iš darbuotojo pasiaiškinti būtent dėl nemandagaus elgesio su keleiviu, nėra. To pagrindu teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje ieškovė neįrodė, jog dėl nemandagaus elgesio darbdavys būtų pareikalavęs atsakovo įstatymo nustatyta tvarka pasiaiškinti, todėl pagrįstai pripažino, kad darbdavys pažeidė išankstines drausminės nuobaudos skyrimo procedūras (DK 240 str. 1 d.).

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK329 str. 2 ir 3 dalys).

Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 478 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apeliantės. Prašymas tenkintinas, nes apeliantės skundas teisėjų kolegijos nutartimi yra atmestas (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ (įmonės kodas 132138957) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 478 eurus išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.