Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-896-514/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2-896-514/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. e2-896-514/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01696-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.11.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 653,86 Eur skolą ir 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei už pateiktas prekes 1 653,86 Eur sumai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras: DEL Nr. 0024236 236,92 Eur sumai, kurios neapmokėta suma 73,62 Eur, DEL Nr. 0024311 68,78 Eur sumai, kurios neapmokėta suma 68,78 Eur, DEL Nr. 0024224 1 019,63 Eur sumai, kurios neapmokėta suma 1 019,63 Eur, DEL Nr. 0024388 346,16 Eur sumai, kurios neapmokėta suma 346,16 Eur ir DEL Nr. 0024452 145,67 Eur sumai, kurios neapmokėta suma 145,67 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė suteikti galimybę atsakovei ginčą išspręsti taikiai, o ieškovei ir atsakovei nesusitarus dėl taikaus ginčo sprendimo šioje byloje, ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Nurodė, kad atsakovė neturi jokio intereso imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti neatsiskaityti su ieškove, nesutinka, kad reikalinga teisminiu keliu išieškoti skolą, nes visiškai nėra jokios grėsmės, kad atsakovė neatsiskaitys su ieškove. Atsakovė yra didelis, stabiliai veikiantis ūkio subjektas, dirba pelningai, vykdo savo pareigas ir moka mokesčius valstybės biudžetui bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, atsakovė yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė, kuri planuoja savo finansinius srautus, ir artimiausiu metu planuoja atsiskaityti su ieškove bei susitarti su ieškove dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, todėl tęsti bylinėjimąsi ir priteisti skolą yra netikslinga. Pažymėjo, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo, turi būti vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, kurie yra aktualūs nagrinėjant prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Nurodė, jog ieškovė, teikdama teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų. Prašė teismo, sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikimo pagrįstumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimams įvertinti, tai kad: ginčas nesudėtingas, nereikalavo nei teismų praktikos analizės nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ieškinio pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, ieškinio apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas, atsakovė byloje elgėsi sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindžia pilnai neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis už atsakovei parduotas prekes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė liko skolinga ieškovei iš viso 1 653,86 Eur pagal ieškovės atsakovei išrašytas penkias sąskaitas faktūras: 73,62 Eur – pagal 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0024236; 68,78 Eur – pagal 2018 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0024311 68; 1 019,63 Eur – pagal 2018 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0024224; 346,16 Eur – pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0024388 ir 145,67 Eur – pagal 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0024452.

Ieškovės pateikto šalių 2019 m. vasario 1 d. skolų suderinimo akto duomenys patvirtina atsakovės prievolių atsiskaityti pagal nurodytąsias sąskaitas su ieškove tinkamą nevykdymą ir bendrą 1 653,86 Eur įsiskolinimą ieškovei. Byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovės visišką atsiskaitymą su ieškove, nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, jog tarp šalių PVM sąskaitos faktūrų pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra, ieškovė įsipareigojo perduoti prekes atsakovei nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu, ieškovas turi reikalavimo teisę tol, kol atsakovas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.123 straipsnis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė užsakė iš ieškovės prekių dėl PVM sąskaitose faktūrose fiksuotų prekių pardavimo, byloje yra duomenys apie atsakovei apmokėjimui išrašytas, atsakovo atsakingų darbuotojų pasirašytas ir su ieškiniu pridėtas PVM sąskaitas faktūras, šiose sąskaitose nustatyti atsiskaitymo už parduotas prekes terminai, o atsakovės prievolinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą patvirtina ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei pačios atsakovės prieštaravimų nebuvimas tiek dėl įsiskolinimo ieškovei pagrįstumo, tiek dėl jo dydžio. Kadangi ieškovė pardavė atsakovei prekių, o atsakovė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už šias prekes turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove, todėl daroma išvada, jog ieškovė įrodė, jog atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal aukščiau nurodytas ieškovės atsakovei išrašytas penkias sąskaitas faktūras bendrai 1 653,86 Eur sumai.

Tačiau atsakovė, nors ir neginčydama pareigos atsiskaityti su ieškove už atsakovei parduotas prekes bei nurodydama, jog ruošiasi su ieškove pilnai atsiskaityti, visgi nesutinka su šios skolos priteisimu teismine tvarka, teigdama nesant grėsmės, jog atsakovė neatsiskaitys su ieškove, ir teismo prašo suteikti atsakovei galimybę išspręsti ginčą taikiai ir dėl šios priežasties ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šiais atsakovės argumentais, nes atsakovei nėra (ir nebuvo) jokių trukdžių atsiskaityti su ieškove bet kurioje proceso stadijoje, kaip ir baigti bylą taikos sutartimi, pasiekiant teisinę taiką ir išsprendus tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreipiamas atsakovės dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Todėl ir ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti bei turėdama įstatymo suteiktą teisę pasirinkti, visiškai pagrįstai pasirinko įstatyme nustatytą savo pažeistų teisėtų interesų gynybos būdą – kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo su prašymu priteisti įsiskolinimą iš atsakovės.

Teismas daro išvadą, jog bylos duomenys visiškai patvirtina atsakovės prievolių netinkamo vykdymo faktą ieškovei ir atsakovės 1 653,86 Eur įsiskolinimo sumą ieškovei pagal iš dalies apmokėtas sąskaitas faktūras, įrodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 653,86 Eur skola (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Kiti atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 37,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodė šių išlaidų dydžio ir nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, prašė teismo vadovautis cituojamais teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, kaip aktualiais nagrinėjant prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, o sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikimo pagrįstumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimams, prašė įvertinti visą eilę atsakovės nurodytų aplinkybių. Tačiau ieškovė prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nė nereiškė, todėl atsakovės argumentai dėl advokato išlaidų pagrįstumo, jų dydžio įvertinimo, atmetami kaip deklaratyvūs, visiškai nenusiję su šios bylos aplinkybėmis, ir teismo nenagrinėjami.

Pažymima ir tai, kad ieškovė dėl skolos išieškojimo iš atsakovės pirmiausia kreipėsi į teismą supaprastinta tvarka su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o ieškovei pareiškus ieškinį, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad artimiausiu metu planuoja atsiskaityti su ieškove, taigi skolos ieškovei neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad tik pačios atsakovės procesinis elgesys turėjo įtakos didesnės bylinėjimosi išlaidų, konkrečiu atveju – žyminio mokesčio, sumos susidarymui.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 37,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 653,86 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 86 ct) skolą ir 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė