- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-9072-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07574-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2016-05-24 Nr. 10P-61472764-16 R. V. patraukta atsakomybėn dėl to, kad: ji 2016-04-26, apie 11.45 val., Vilniuje, Didlaukio g. 92, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., reikalavimus, nes vairuodama automobilį BMW 120, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Be to, R. V., pažeisdama KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu 2016-06-15 R. V. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, kadangi nematė, jog kliudė kitą automobilį. Tiesiog išvažinėjo atbula iš kiemo, nes jai reikėjo apsisukti. Važiavo atbula, išvažiavo kiek jai reikėjo išsisukti, išsisuko ir išvažiavo. Vakare, atėjo kaimynė, papasakojo, kad įvyko incidentas, kad kažkas kažką matė, tuo neabejojo, nes visi langai į aikštelę, filmuoja kameros. Tada vyras išbėgo apžiūrėti automobilio, pamatė ant automobilio įbrėžimus. Susisiekus su „Namų ūkiu“, jie pasakė, kad kameros, filmuojančios aikštelę, neveikia.
R. V. atsakydama į teisėjos klausimus patikslino, kad buvo apsiniaukę ir lietinga. Atsisėdus, užsisegė diržą, užvedė automobilį. Buvo pakankamai šalta, langai aprasoję, todėl įsijungė „prapūtimą“. Šalia „prapūtimo“ mygtuko automobilyje yra mygtukas, kuris įjungia parkavimosi jutiklius. Jutikliai įsijungia automatiškai, bet jungdama prapūtimą, netyčia juos atjungė. Pasižiūrėjo į veidrodėlius, nieko nebuvo, dar prieš ateidama prie automobilio pasižiūrėjo, kad nėra mašinų ir ramiai atsisėdus lėtai išvažiavo. Išvažiavus nepastebėjo to automobilio, išlipus nebuvo. Tą pačią dieną sužinojo apie įvykį. Tas automobilis iš kitos laiptinės. Su nukentėjusiąją nėra bendravusi, jos nepažįsta.
Apžiūrėjus byloje esančias nuotraukas R. V. pripažino, kad apgadinimus ant kito automobilio padarė ji (b. l. 20-21).
Teismo posėdžio metu 2016-08-24 R. V. paaiškino, kad tikrai nejuto jokio smūgio, negirdėjo jokio garso, jai nekilo jokio įtarimo, kad į ką būtų įvažiavusi, nematė automobilio. Ji važiavo atbuline eiga, paskui važiavo išvažiavimo link, sustojo, nes reikėjo išvažiuoti į pagrindinį kelią, pažiūrėjo, ar nėra automobilių, nebuvo ir nuvažiavo. Gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Tai jai buvo pamoka, dabar vairuoja atsargiau (b. l. 35-36).
Nukentėjusioji G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryte, apie 12 val., nusileido į automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 92, ir pamatė raštelį ant mašinos Ford Focus, valst nr. (duomenys neskelbtini) Ant raštelio buvo parašyta: „matėme, kas įvažiavo į jūsų mašiną“ ir buvo paliktas numeris. Jos draugas paskambino liudytojams. Pirmo aukšto ofiso darbuotojos matė įvykį. Liudininkai paaiškino, kad moteris bandydama išsiparkuoti iš aikštelės galu kliudė jos automobilį ir jis netgi pajudėjo iš vietos. Moteris išvažiavo. Datos, kada tai buvo, dabar neatsimena. Jos automobilis ten stovėjo kelias dienas. Mašina buvo priparkuota priekiu į bordiūrą. Jai žala padaryta nedidelė, nes mašina nėra labai vertinga.
Apžiūrėjus byloje esančias nuotraukas nukentėjusioji nurodė, kad visi įbrėžimai, kurie matosi nuotraukoje, yra po šio įvykio, jų anksčiau nebuvo, ir mašina yra įlenkta (b. l. 28-29).
Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo įvykio liudytoja. Buvo pavasaris, pirmoje dienos pusėje, matomumas geras, oras geras. Sėdėjo darbo kabinete, kurio langas išeina į kiemą, tai atkreipė dėmesį, kad sujudėjo mašina. Atstumas iki įvykio vietos buvo kažkur 10 metrų. Pažiūrėjo, ar tikrai, ir pamatė, kad BMW mašina atsirėmusi į nukentėjusiosios automobilį, įvažiavo į priekį. Automobilis dar kartą sujudėjo. Kolegei pasakė, kad ką tik matė kaip įvažiavo mašina. Kolegė paklausė, ar matė numerį, tada atsistojo ir pamatė, kaip ta mašina išvažinėjo iš kiemo, užsirašė numerį. Smūgio garso negirdėjo, nes buvo patalpoje. Vairuoja atsirėmė atbuline eiga važiuodama, buvo sustabdymas, bet jisai truko neilgai, gal 3 sekundes ir tada pradėjo važiuoti į priekį, pavažiavo ir per visą kiemą, paskui dar išvažiuojant iš kiemo prie išsukimo stabtelėjo. Kas sėdėjo už vairo, nematė, nes apšvietė saulė į stiklą. Negali pasakyti, ar vairuotojas galėjo pajusti smūgį. Mano, kad smūgis nebuvo didelis, nes automobilis judėjo labai lėtai. Po to išėjusi pietauti su kolegėm apžiūrėjo automobilį, buvo nubrozdinimai, bet įlenkimas nedidelis. Paliko savo koordinatores. Po pietų ją išsikvietė policija.
K. R. atsakydama į teisėjos klausimus patikslino, kad pirmas kartas, kai sujudėjo automobilis, tai buvo smūgis, kai mašina atsirėmė, o po to kai atleido, tai ta mašina atsileido, vėl sujudėjo. Garsų negirdėjo, nes langas buvo uždarytas (b. l. 35-36).
Šalies argumentai
R. V. tyrimo metu nurodė, kad 2016-04-26, apie 12 val., išvažiavo iš savo daugiabučio namo kiemo, adresu Didlaukio g. 92, Vilnius, kliudė ten stovintį automobilį. Iš kiemo išvažinėjo galu, smūgio ar atsitrenkimo visiškai nejuto, todėl nuvažiavo toliau. Kieme tuo metu buvo keletas žmonių, taip pat kiemas yra stebimas video kameromis. Todėl tikrai pasišalino netyčia, o tik dėl to, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Apie įvykį sužinojo vakare apie 20.30 val. užsukus kaimynei (b. l. 13).
Byloje esančiame paaiškinime G. M. nurodė, kad 2016-04-24, apie 23.00 val., paliko automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Didlaukio g. 92. 2016-04-26, apie 13.30 val., išėjusi iš namų ant lango rado raštelį, jog atsitrenkė į jos mašiną. Paskambinus paliktu numeriu, nurodė kaltininko valstybinį numerį (b. l. 8).
Byloje esančiame paaiškinime K. R. nurodė, kad 2016-04-26, apie 11.45 val., pro langą matė kaip automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos, lyg ir BMW markės, savo galu atsitrenkė į Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo šoną ir išvažiavo. Kas vairavo nespėjo pamatyti (b. l. 9).
K. R. elektroninio laiško duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į Ford Fokus taip, kad automobilis sujudėjo, kas ir atkreipė jos dėmesį. Po kelių sekundžių BMW pajudėjo į priekį ir Ford Focus vėl pajudėjo. BMW važiavo į priekį labai lėtai, išvažiuojant iš kiemo dar stabtelėjo ir vėl nuvažiavo. Garso negirdėjo, nes buvo patalpoje. Mano, kad BMW vairuotojas turėjo jausti, kad atsitrenkė į Ford Focus. Nebent dar kažką veikė automobilyje ir nežiūrėjo kur važiuoja (b. l. 10-11).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio A. A. 2016-04-26 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2016-04-26 iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Didlaukio g. 92, sugadintas automobilis. Atvykus į vietą rado Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja G. M. pasakė, kad automobilį paliko kieme 24 d., apie 23 val. Grįžusi 26 d., apie 13.50 val., rado įlenktas kairės pusės abi duris. Įvykio metu buvo liudininkė K. R., kuri pasakė, kad 26 d., 11.45 val., pro langą pamatė automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos, kuris galine dalimi kliudė stovėjusį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaire puse ir iš vietos nuvažiavo. Vairuotojo neįsidėmėjo. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 3).
2016-04-26 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – priekinės kairės pusės durys ir užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 6- 7).
Iš byloje esančių Transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotolentelių matyti, kad automobilio BMW 120, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas kairės pusės galinis sparnas ir galinis bamperis (b. l. 15-17).
Motyvuojamoji dalis
R. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jos pačios parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, G. M., K. R. paaiškinimais, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, byloje esančiomis nuotraukomis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. R. V. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi jos padaryti KET 126 p. pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad R. V. pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais ji galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Eismo įvykio faktą bei R. V. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Tiek rašydama 2016-04-27 paaiškinimą, tiek apklausta teisme R. V. teigė nepastebėjusi, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, kad minėtą dieną Vilniuje, Didlaukio g. 92, aikštelėje vairavo automobilį ir galėjo atsitrenkti į aikštelėje stovėjusį automobilį, bet smūgio nepajuto, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Šią versiją iš dalies patvirtino ir teisme apklausta liudytoja K. R., kuri paaiškino, kad automobilis BMW po smūgio nesustojo ir nuvažiavo, t. y. vairuotoja nesureagavo į kontaktą su kitu automobiliu. Smūgis buvo nestiprus, nes automobilis judėjo labai lėtai, tačiau nukentėjusiosios mašina visgi sujudėjo. Negali pasakyti, ar vairuotoja galėjo pajusti smūgį. Nesiremti šiais pažeidėjos bei liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes ši versija nebuvo paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad R. V. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Pažeidėjos vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad R. V. įvykio metu buvo neblaivi nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad mašina judėjo labai lėtai, automobilių kontaktas buvo nestiprus. Išvardintos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad R. V. nepastebėjo transporto priemonių susidūrimo, nesuvokė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, t. y. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko R. V. veikoje nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. R. V. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog ji prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad nėra R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, administracine tvarka bausta už KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. V. ATPK 127 str. 2 d. numatytą nuobaudą - baudą, kurios dydis, artimesnis sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 30 eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. R. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16058190345.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).