Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4734-484/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-02
Bylos Nr.: eI-4734-484/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05419-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: Ž. B.
Trečiasis asmuo: Prienų rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Sigitas Židonis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4734-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05419-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sigitui Židoniui, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Ž. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2015-12-14, ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. KK-2456 (10.6.1 E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“; 2) panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2648 (10.6.1 E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalį, kurioje: perskaičiuota galima paramos suma sumažinta nuo 14 384 Eur iki 12 920 Eur; vadovaujantis Taisyklių 57.5 p.p. pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija) 2014-12-18 pateikė prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisykles (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) atlikti melioracijos griovių tvarkymo darbus. Administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, įvertinęs faktinę melioracijos griovių būklę (faktinius darbų kiekius), vadovaudamasis galiojančiais įkainiais (pagal Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.05.01:2005), sudarė numatomų atlikti darbų lokalinę sąmatą (toliau – Sąmata). Pagal sąmatą už atliktus darbus turėjo būti skirta 14 384,00 Eur dydžio parama. Administracija sutiko dėl 9,610 km ilgio ir 11,7440 ha ploto melioracijos griovių priežiūros (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse, o Agentūra jį pripažino tinkamu paramos gavėju.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad atlikęs sąmatoje numatytus darbus, apie tai pranešė Agentūrai. Agentūra 2015 m. gegužės mėn. 21 d. - birželio 5d. atliko paramos paraiškos patikrą vietoje ir nustatė, kad dalis darbų pagal Sąmatą neatlikta. Dėl nurodytų aplinkybių Administracija organizavo pakartotinę patikrą vietoje ir nustatė, kad nebuvo atlikta 17,96 proc. melioracijos tvarkymo darbų, numatytų Sąmatoje. Taip pat Agentūra patikros metu padarė išvadą, kad krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbai ir griovių šlaitų šienavimo darbai buvo atlikti mechanizuotu,o ne rankiniu būdu, kaip tai numatyta Sąmatoje. Atsižvelgdama į šią išvadą, Administracija 2015-09-23 raštu Nr. (7.22)-R3-2015/l 188 „Dėl sąmatų patikslinimo“ Agentūrai pateikė patikslintą jau atliktų darbų sąmatą, pakeisdama pirminėje Sąmatoje numatytą griovių, šlaitų ir dugno šienavimą rankiniu būdu (buvusi darbų vertė 4 194,72 Eur) į mechanizuotą šienavimą (įranga ant traktorių iki 59 kW (80 AJ) galingumo (perskaičiuota darbų vertė 2 730,43 Eur). Vadovaujantis patikslinta sąmata, paramos suma buvo perskaičiuota ir vietoje pirminės 14 384,00 Eur paramos buvo nurodyta 12 920,00 Eur paramos suma. Be to, dėl dalies faktiškai atliktų darbų (krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų) Administracija nepateikė patikslintų sąmatų, nes Melioracijos normatyvinio dokumento Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normosenenurodyta, kad šie darbai gali būti atliekami ir mechanizuotai.

Pareiškėjas 2015-10-15 gavo Agentūros 2015-10-13 raštą Nr. KK-2456(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriame nurodoma, kad vietoje pagal paraišką skirtinos 14 384,00 Eur paramos, vertinimo metu pritaikius sankcijas, apskaičiuota 4 105,78 Eur kompensuojama suma. Pareiškėjas 2015-11-17 gavo Agentūros 2015-11-09 raštą Nr. KK-2648 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuriame nurodoma, kad vietoje pagal paraišką jam skirtinos 14 384,00 Eur paramos sumos, vertinimo metu pritaikius sankcijas, apskaičiuota 6 574,89 Eur kompensuojama suma.

Teigė, kad sankcijos jam buvo pritaikytos dėl to, kad jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė paramos paraiškos sąlygas. Pažeidimas neva pasireiškė tuo, kad mechanizuoti krūmų, augančių ant melioracijos griovių šlaitų pašalinimo darbai nebuvo numatyti su paraiška pateiktose sąmatose ir patikslintose sąmatose, šie darbai pirminėje sąmatoje buvo numatyti atlikti rankiniu būdu, todėl 2 469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą yra netinkamos finansuoti. Be to, jis neatliko 17,96 proc. darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą, todėl vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 56.3 papunkčiu, išmoka sumažinta 30 proc. nuo visos paramos sumos, t.y. 3 876,00 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su taikomomis sankcijomis sutinka iš dalies. Paaiškino, kad griovių šlaitų šienavimo darbus, kaip numatyta sąmatoje, atliko rankiniu būdu, tačiau ne naudodamasis pačiais primityviausiais darbo įrankiais (rankiniu dalgiu, pjautuvu ar pan.), o naudodamas pažangesnius darbo įrankius - trimerius, žoliapjoves ir kt. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nepagrindė, kuo remiantis ji sumažino galimą skirtinos paramos sumą. Pažymėjo, kad Agentūra neturi metodologijos, kuria remiantis būtų galima padaryti vienareikšmišką išvadą - rankiniu ar mechanizuotu būdu buvo atliekami vieni ar kiti darbai. Pareiškėjo nuomone, jeigu sudarant lokalinę sąmatą numatyta, jog tam tikrus darbus galima atlikti tik rankiniu būdu, tai reiškia, kad nėra galimybių naudoti traktorius, ekskavatorius ar kitus mechanizmus. Įtakos Administracijai dėl specialistų pasirinkto būdo darbams atlikti nedarė. Pareiškėjui taip pat nėra žinoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis faktiškai atliktus darbus savivaldybė gali pakeisti (patikslinti). Pažymėjo, kad pati savivaldybė yra nurodžiusi, kad nėra galimybės nustatyti, kokiame plote darbai atlikti mechanizuotu, o kokiame – rankiniu būdu.Tvirtina, kad aptariami darbai priklauso Taisyklių 21, 22 p. nurodytoms kategorijoms, jie buvo numatyti sąmatoje ir yra faktiškai atlikti.

Nurodė, kad krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai pagal Įgyvendinimo taisyklių 22 p., 22.2 p. yra priskirti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai. Šie darbai dėl savo specifikos turi tik rankinių darbų verčių skaičiavimo įkainius, todėl jie turėtų būti atliekami tik rankiniu būdu. Tuo vadovaudamiesi Administracijos specialistai pagal parinktą tvarkyti griovio plotą ir apskaičiavo numatomų atlikti darbų vertę juos atliekant būtent rankiniu būdu. Neįtraukti šių darbų į sąmatą nebuvo jokios galimybės, kadangi neatlikus nurodytų darbų, melioracijos grioviai būtų sutvarkomi ne ištisai, o tik atskirais ruožais. Mano, kad atliekant krūmų pašalinimo darbus neturėtų būti draudžiama naudoti arklį, benzininį pjūklą ar kokius nors savadarbius mechanizmus (kaip kad buvo nagrinėjamu atveju), palengvinančius rankinį darbą. Tuo tarpu remiantis skundžiamu sprendimu, tokius darbus galima atlikti tik naudojant kirvį, rankinį pjūklą ir žmogaus fizinę jėgą. Pareiškėjo vertinimu, toks tiesmukiškas ir formalus akivaizdžiai neatitinkančių realybės reikalavimų darbus atlikti tik rankiniu būdu taikymas prasilenkia su sveika logika, teisingumo ir protingumo kriterijais. Mano, kad esmine aplinkybe turi būti laikoma tai, kad darbai, numatyti Sąmatoje, faktiškai buvo atlikti. Tai pripažino ir Agentūra skundžiamame sprendime, tačiau pritaikė pačią griežčiausią sankciją - už faktiškai atliktus darbus paramos iš viso neskyrė (vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21 p. ir 57.5 p. p.).

Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kuomet sąmatoje numatyti darbai faktiškai būna atlikti nepilnai, taikoma švelnesnė sankcija - išmokamos paramos suma atitinkamai sumažinama pagal procentinę neatliktų darbų dalį (Įgyvendinimo taisyklių 56.3 p. p.). Mano, kad ginčo atveju yra pagrindas vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais ( ABTĮ 4 str. 7 d.), ir pripažinti, kad jis tinkamai ir pilnai atliko krūmų, augančių ant melioracijos griovių šlaitų pašalinimo darbus ir išmokėti už tai priklausančią paramos sumą. Pareiškėjas sutinka, kad dalies darbų, numatytų Sąmatoje neatliko. Dalyje griovių sunkiai prieinamose vietose nevisiškai švariai pašalino nupjautą žolę, ajerus, meldus ir nendres, ne visur atliko žiočių latakų valymo darbus rankiniu būdu. Pakartotinės patikros metu buvo konstatuota, kad jis neatliko 17,96 proc. melioracijos tvarkymo darbų, numatytų su paraiška pateiktose sąmatose, todėl neginčija, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 56.3. papunkčiu, išmoka jam galėtų būti mažinama 30 proc. nuo visos paramos sumos, t. y. 3 876 Eur sumai.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į skundus nurodė, kad Agentūros tikrintojai patikras vietoje atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose objektuose. Pažymėjo, kad šiuo atveju Ataskaitoje užfiksuoti pažeidimai nekelia jokių abejonių, kadangi ji užpildyta vadovaujantis teisės aktais, situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, pridėtos nuotraukos su užfiksuotais pažeidimais, joje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, ir daro išvadą, kad ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, kurio pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti.

Pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, Agentūra yra atsakinga už patikros vietoje atlikimą. Atsakovo nuomone, teismų praktikoje pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas. Daro išvadą, kad pareiškėjui nenuginčijus patikros vietoje užfiksuotų pažeidimų bei nepateikus įrodymų dėl netinkamos patikros atlikimo procedūros, pareiškėjas negali teigti, jog tinkamai atliko Sąmatose nurodytus darbus ir jo atžvilgiu yra neteisėtai taikomos sankcijos.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Administracija neturėjo teisės pateikti patikslintų sąmatų, nurodė, kad finansuojamos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra nurodytos sąmatose. Šiuo atveju Agentūrai nustačius, jog patikros vietoje Ataskaitos duomenys prieštarauja pateiktoms Sąmatoms ir dėl to kyla reali grėsmė išmokėti pareiškėjui paramą už netinkamai atliktus darbus, buvo kreiptasi į atsakingą už sąmatų sudarymą instituciją – Administraciją dėl patikslintų sąmatų pateikimo.

Taip pat nurodė, kad Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, rėmėsi tinkamu teisės aktu – Taisyklėmis. Sprendime aiškiai ir išsamiai aprašytos ne tik faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjo paraiška, bet ir aiškiai apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, vadovaujantis atitinkamais Taisyklių punktais, taip pat nurodyta galutinė pareiškėjui priklausanti paramos suma. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu, jo manymu, teisės aktu Agentūra vadovavosi priimdama skundžiamą Sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundais nesutiko. Atsiliepimuose į skundus paaiškino, kad pareiškėjas su Sąmata ir numatytu atlikti darbų būdu buvo susipažinęs, dėl to nereiškė pretenzijų ir tai patvirtino pasirašydamas paraišką. Administracija, gavusi Agentūros paranešimą ir ataskaitą dėl neatliktų darbų, sudarė komisiją neatliktų darbų kiekių vertei nustatyti. Komisija 2015-06-02 pateikė neatliktų darbų kiekių aktą, nurodydama kiekvienos sąmatos neatliktų darbų vertes išreikštas procentais. Su šiuo komisijos sprendimu pareiškėjas sutinka ir tai patvirtino skunde.

Taip pat nurodė, kad Agentūra po patikros vietoje nustatymo fakto pateikė 2015-09-02 raštą Nr. BRK-7770 „Dėl lokalinių sąmatų patikslinimo“, kuriame informavo, kad visuose pamatuotuose griovių plotuose griovių šlaitų ir dugno šienavimas atliktas mechanizuotu būdu. Agentūrai nustačius ir pateikus informaciją apie neatliktus darbus ir darbus atliktus ne tuo būdu, kurie buvo numatyti Sąmatoje, vadovaujantis pateikta informacija, Administracija, perskaičiavo sąmatas, pakeisdama atliktų darbų būdą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą ir pateikė 2015-09-23 Agentūrai 2015-09-23 raštą Nr.(7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“.

Paaiškino ir tai, kad pagal melioracijos darbams taikomus normatyvus ir reikalavimus griovių šienavimas rankiniu būdu apima šienavimą nenaudojant savaeigių mechanizmų, o darbus atliekant dalgiais, trimeriais ir panašiais įrankiais, o mechanizuotas griovių šienavimas apima darbus, atliekamus su šienavimo įranga, sumontuota ant traktorių ar kitų savaeigių mechanizmų. Administracijos specialistai perskaičiavimą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą atliko tik griovių šlaitų šienavimo darbams, krūmų pašalinimas nuo griovio šlaito iš rankinio į mechanizuotą perskaičiuotas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų konkrečius griovių priežiūros darbus, kuriuos būtų galima atlikti rankiniu ar mechanizuotu būdu, bei apibrėžtų rankiniu ir mechanizuotu būdu atliekamų darbų sąvokas, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjui atlikus griovių priežiūros darbus, neužfiksuota, jog jis sugadino melioracijos statinius.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad darbų atlikimas rankiniu būdu yra priskiriamas darbams, kuriems atlikti nėra pasitelkiami traktoriai ar kita sunkioji technika. Pažymėjo, kad teikiamos paramos tikslas – išsaugoti melioracijos griovius, jog vanduo nutekėtų, todėl grioviuose naudojant sunkiąją techniką melioracijos grioviai gali būti sugadinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-18 kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti reikalingus dokumentus ir leisti atlikti Prienų rajono savivaldybės valstybės patikėjimo teise valdomų magistralinių griovių sutvarkymo darbus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Administracija 2014-12-18 sudarė statinių grupės: (duomenys neskelbtini) melioracijos projekto Nr. 11, griovio „Keklys“ (ilgis – 3420 m, plotas 3,8880ha), (duomenys neskelbtini) melioracijos projekto Nr. 8, griovio „Kunigupis“ (ilgis – 2140 m, plotas – 2,9960 ha) ir (duomenys neskelbtini) melioracijos projekto Nr. 8, griovio „Didžiupis“ (ilgis – 4050 m, plotas – 4,8600 ha) remonto lokalines sąmatas (toliau - Sąmatos).

Administracija 2014-12-18 „Dėl duomenų teikimo pirmumo kriterijams įvertinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ pateikė Agentūrai duomenis, reikalingus pareiškėjo pateiktos paraiškos pirmumo kriterijams įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

Administracija 2014-12-22 sutikimu Nr. (12.1)-GP-2014/521 „Dėl melioracijos griovių priežiūros“, atsižvelgusi į pareiškėjo 2014-12-18 prašymą, sutiko, jog pareiškėjas atliktų melioracijos griovių „Didžiupis“ (ilgis – 4050 m, plotas – 4,8600 ha) , pk. 10+47+50+97, (duomenys neskelbtini) k.v. (6962), „Kunigupis“ (ilgis – 2140 m, plotas – 2,9960 ha), pk. 6+0-27+40, (duomenys neskelbtini) k. v. (6962), „Keklys“ (ilgis – 3420 m, plotas 3,8880 ha), pk. 0+30-34+50, (duomenys neskelbtini) k. v. (6918), iš viso 9,610 km ir 11,7440 ha, sutvarkymo darbus pagal Priemonę ir 5 metus vykdytų tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą.

Pareiškėjas 2014-12-23 pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – paraiška), kurioje nurodė, jog prašo 49 666 Lt (14 384,27 Eur) paramos už šių melioracijos griovių tvarkymo darbus, t. y. „Didžiupis“, „Kunigupis“, „Keklys“ (toliau – Grioviai), taip pat paraiškoje nurodė, jog planuojamos veiklos pabaiga – 2015-05-15. Kartu su Paraiška buvo pateiktos ir Sąmatos, kuriose nurodyta, kad darbai bus atliekami rankiniu būdu.

Pareiškėjo įgaliotas atstovas 2014-12-23 pasirašė įsipareigojimą pagal Priemonę tvarkyti abu lygiagrečiai einančius melioracijos griovio šlaitus. Taip pat įsipareigojo sutvarkyti ne mažesnį kaip 1 ha melioracijos griovio plotą, kurio vientisa dalis ne mažesnė negu 0,3 ha, išskyrus atvejus, jei visas melioracijos griovio plotas nuo jo pradžios iki pabaigos yra mažesnis negu 0,3 ha. Užtikrino, kad melioracijos griovio šlaito priežiūros darbai (šienavimas, krūmų kirtimas) nevykdomi valstybės biudžeto lėšomis. Atlikus programinę priemonę, pareiškėjas įsipareigojo 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą.

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2015-03-13 pranešimu dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ informavo pareiškėją, jog jis yra patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 14 384 Eur paramos suma.

Pareiškėjas 2015-05-15 Agentūrai pateikė pranešimą dėl atliktų darbų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, taip patvirtindamas, jog visus darbus, numatytus paraiškoje, atliko.

Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyrius 2015-05-21 – 2015-06-05 atliko pareiškėjo paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – patikra vietoje), kurios rezultatus nurodė Paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-0750583 (toliau – Ataskaita). Patikros vietoje metu Agentūros darbuotojai nustatė, kad Griovių šlaituose atliktas mechanizuotas tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimas. Mediena yra susmulkinta į stambias drožles, kurios yra nesurinktos, o paliktos ant griovių šlaitų. Griovių šlaitų ir dugno šienavimas atliktas mechaniniu būdu. Žolė nėra nugrėbta nuo griovių šlaitų ir neišmesta ant griovių krašto. Neatlikti ajerų, meldų, nendrių ir kitokių žolių iš griovių dugno pašalinimo darbai. Neatlikti žiočių latakų valymo rankiniu būdu darbai. Nurodyta, kad pagal Sąmatas neatliktų darbų kiekis sudaro 53 proc., „ Kunigupis“ – 51 proc., „Didžiupis“ – 53 proc.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 54 punktu, Administracija atliko pakartotinę patikrą vietoje. Administracijos sudaryta komisija2015-06-02surašėaktą, kuriame nurodė, kad Griovių šlaituose esantys krūmai iš dalies susmulkinti ir palikti griovyje, todėl neatliktas visos supjautos medienos išvežimas. Neatlikti nušienautos žolės nugrėbimo nuo šlaitų ir išmetimo ant Griovių krašto darbai. Neatliktas žiočių latakų valymas, ajerų, meldų, nendrių ir kitokių žolių pašalinimas iš Griovių dugno rankiniu būdu. Taip pat Akte nurodytas kiekvieno Griovio ir bendras Griovių neatliktų darbų kiekis procentais. Konstatuota, kad bendrai neatliktas darbų kiekis 17,96 proc..

Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Pareiškėjas informuotas Agentūros 2015-06-08 pranešimu apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VK-0162089.

Pareiškėjas 2015-06-29 Agentūrai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atliktos patikros rezultatais, todėl prašė atlikti pakartotinę patikrą.

Agentūra 2015-07-15 raštu Nr. BR6-10030 (1.14) „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, kad pareiškėjo prašymas atlikti pakartotinę patikrą negali būti tenkinamas, nes Agentūra, išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjo valdoje atliktos patikros vietoje duomenis, nustatė, jog Agentūra patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad atliktos patikros vietoje duomenys prieštaravo pareiškėjo kartu su paraiška pateiktoms Griovių Sąmatoms, 2015-06-23 raštu Nr. BRK-6103 (6.3) „Dėl informacijos pateikimo“, 2015-07-30 raštu Nr. BRK-7033 (10.5.1) „Dėl sąmatų tikslinimo“ bei 2015-09-02 raštu Nr. BRK-7770 (10.5.1) „Dėl lokalinių sąmatų tikslinimo“ kreipėsi į Administraciją, prašydama patikslinti kartu su pareiškėjo Paraiška pateiktas sąmatas, darbų atlikimo pobūdį ir įkainius. Dėl šios aplinkybės Agentūra 2015-08-11 raštu Nr. BRK-7261(10.5.1) informavo pareiškėją, kad sustabdė mokėjimo prašymo vertinimą.

Administracija 2015-09-23 raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“ pateikė Agentūrai paaiškinimą ir atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį patikslintas lokalines sąmatas (toliau – Patikslintos sąmatos).

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2015-10-12 raštu informavo pareiškėją apie mokėjimo prašymo vertinimo atnaujinimą.

Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2015-10-13 sprendimu Nr. KK-2456-(10.6.1E) informavo pareiškėją dėl sankcijos taikymo pagal Priemonę, kadangi jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė paramos paraiškos sąlygas. Nurodė, kad pritaikius sankcijas išmokama paramos suma yra 4 105,78 Eur. Sprendime pateiktas taikomų sankcijų apskaičiavimas.

Agentūra 2015-11-09 sprendimu dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ Nr. KK-2684 (10.6.1E) informavo pareiškėją apie Patikros vietoje nustatytus pažeidimus, sumažintos paramos dydį, paraiškos vertinimo metu nustatytų pažeidimų pagrindu pritaikytas sankcijas ir išmokamos paramos dydį, kuris yra 6574,89 Eur.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Agentūros 2015-10-13 sprendimo Nr. KK-2456-(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ir 2015-11-09 sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalių, kuriomis pareiškėjui sumažinta galima paramos suma bei pritaikyta paramos neskyrimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigia, jog ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į patikslintą lokalinę sąmatą, kuomet pirminėje sąmatoje nurodyti darbai jau buvo faktiškai atlikti, bei į tai, kad jo atžvilgiu pritaikytos sankcijos paskirtos vien dėl to, kad darbai atlikti ne rankiniu, bet mechanizuotu būdu, nors teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų darbų atlikimo būdą, nėra.

Ginčo santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-04-05 įsakymu Nr. 3D-249.

Iš juose įtvirtinto atsakingų institucijų kompetencijos pasiskirstymo matyti, jog Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5 p., be kita ko, atlieka pateiktų paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 35–37 p., Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo ir apie tai informuoja pareiškėją. Priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas tampa paramos gavėju, o paramos sutartis nesudaroma.

Įgyvendino taisyklėse nustatyta, kad didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 14 481 Eur (keturiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras). Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis (8 p.). Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti išlaidas (9 p.). Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (10 p.). Paramos suma apskaičiuojama pagal sąmatą, kurioje nurodytos išlaidos nustatomos melioracijai patvirtintais įkainiais pagal Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 (Žin., 2005, Nr. 3-59) (11 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas 2014-12-08 kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti reikalingus dokumentus ir leisti atlikti Prienų rajono savivaldybės valstybės patikėjimo teise valdomų magistralinių griovių sutvarkymo darbus bei 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą, o Administracija, be kita ko, parengė atskirų griovių lokalines sąmatas, kurias išdavė pareiškėjui.

Lokalinėse sąmatose buvo nurodyti darbų ir išlaidų aprašymai, kiekiai, užmokesčio už nurodytus darbus dydžiai, kurių bendra suma 49666 Lt (14384 Eur). Pagal Sąmatas pareiškėjas turėjo atlikti šiuos Griovių priežiūros darbus: 1) tankių krūmų pašalinimas nuo griovių šlaitų rankiniu būdu k9=1,15 (kodas MN7-31); 2) vidutinio tankumo krūmų pašalinimas nuo griovių šlaitų rankiniu būdu k9=1,15 (kodas MN7-32); 3) retų krūmų pašalinimas nuo griovių šlaitų rankiniu būdu k9=1,15 (kodas MN7-33); 4) supjaustytos medienos išvežimas, pakraunant ir iškraunant rankiniu būdu, kai medienos transportavimo atstumas 1.00 km (kodas R61P-0312); 5) griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimas rankiniu būdu k9=1,15 (kodas MN7-19); 6) nušienautos žolės nugrėbimas nuo griovių šlaitų ir išmetimas ant griovių krašto k9=1,15 (kodas MN7-237); 7) ajerų, meldų, nendrių, žliūgių ir kitokių žolių pašalinimas iš griovio dugno rankiniu būdu k9=1,15 (kodas MN7-20); 8) medžių iki 16 cm skersmens pjovimas k9=1,15 (kodas MN4-4); 9) medžių 17-24 cm skersmens pjovimas k9=1,15 (kodas MN4-5); 10) žiočių latakų valymas rankiniu būdu, kai griovio gylis iki 2 m (kodas MN7-7). Pareiškėjas neginčija paraiškos gavimui trečiojo suinteresuoto asmens parengtų lokalinių sąmatų pagrįstumo ir teisėtumo. Sąmatas kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė Agentūrai.

Tinkamumo gauti paramą kriterijai yra nustatyti Įgyvendinimo taisyklių VII skyriuje. Pažymėtina, kad Administravimo taisyklių 41 p., be kita ko, įtvirtinta,jog pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų (Administravimo taisyklių 37 p.). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Įgyvendinimo taisyklių 18 p.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 20¹ p. (TAR, 2014, Nr. 2014-05622) tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su Priemonės įgyvendinimu pagal 2014 m. pateiktas paraiškas susijusios išlaidos, padarytos nuo paramos patvirtinimo datos iki 2015 m. gegužės 15 d. Tų pačių taisyklių 21 p. nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi būti nurodytos Sąmatoje. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios: 1. krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai; 2. medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai; augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo darbai; 3. drenažo žiočių, latakų ir pralaidų išvalymo darbai (Įgyvendinimo taisyklių 22 p.). Netinkamos finansuoti išlaidos laikytinos: 1. išlaidos, nesusijusios su veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 22 punkte; 2. pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM atskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į atskaitą neįtraukė), visais atvejais yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė visus būtinus dokumentus (įskaitant ir lokalines sąmatas) paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę“Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Savo ruožtu, Agentūra 2015-03-31 informaciniu pranešimu patvirtino, jog pareiškėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus gauti 14 384 Eur dydžio paramą, bei tai, kad Sąmatose nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti.

Remiantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas per Taisyklėse nustatytą terminą apie tai raštu praneša Agentūrai. Po pranešimo apie įgyvendintą veiklą, atliekama paramos paraiškos patikra vietoje (53 p.).Tais atvejais, kai Agentūra patikros metu nustato, kad dalis darbų neatlikta pagal sąmatą, apie tai informuoja savivaldybės administraciją. Tokiais atvejais organizuojama pakartotinė patikra vietoje, kurioje kartu su Agentūros atsakingu darbuotoju privalo dalyvauti savivaldybės administracijos specialistas, kuris sudarė sąmatą, arba kitas paskirtas savivaldybės administracijos specialistas, atsakingas už Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Savivaldybės administracijos specialistas nustato neatliktų darbų kiekių vertę, išreikštą procentais nuo sumos, nurodytos prie paramos paraiškos pridėtoje sąmatoje, ir pasirašo Agentūros patikros lape (54 p.).

Nagrinėjamu atveju patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad nebuvo atlikti visi Sąmatose nurodyti darbai. Taip pat buvo nustatyta, kad dalis darbų – buvo atlikti ne Sąmatose nurodytu būdu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 54 p. Administracija atliko pakartotinę patikrą ir nustatė, kad nėra atlikta 17,96 proc. Sąmatose nurodytų darbų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis atliko ne visus darbus, nurodytus Sąmatose, tačiau nesutinka su Agentūros sprendimais, kuriais remiantis buvo sumažinta paramos suma dėl to, kad dalis darbų buvo atlikta ne tuo būdu, kuris nurodytas Sąmatose.

Dėl sprendimų dalies, kuria sumažinta paramos suma

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimo apie individualaus administracinio akto priėmimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VAĮ 8 str. nuostatą, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; nutartis 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008).

Remiantis LVAT suformuota praktika, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (LVAT 2012-09-26nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).

Kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, dėl pareiškėjo paraiškos vertinimo ir galutinės paramos sumos išmokėjimo buvo priimti du sprendimai. Juose nurodyta skirtinga išmokama paramos suma: 2015-10-13 – 4105,78 Eur ir 2015-11-09 - 6574,89 Eur. Abiejuose sprendimuose išmokama suma apskaičiuota atsižvelgiant į paramos sumos sumažinimą ir taikytas sankcijas už teisės aktų reikalavimų ir paramos paraiškos sąlygų pažeidimus.

Susipažinus su skundžiamais sprendimais, matyti, kad juose atsakovas paramos sumos sumažinimą grindė Administracijos 2015-09-23 raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“ pateiktomis patikslintomis darbų atlikimo sąmatomis, pagal kurias pakeistas griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo būdas iš rankinio (buvusi darbų vertė 4 194,72 Eur) į mechanizuotą griovių šlaitų šienavimo traktorių iki 59 kW (80 AJ) galingumo įranga būdą (perskaičiuota darbų vertė 2 730,43 Eur). Teisės normos, remiantis kuria mažinama paramos suma, atsakovas sprendimuose nenurodė.

Bylos duomenys rodo, kad paramos sumos tikslinimas buvo atliktas paramos gavėjui pranešus apie Paraiškoje nurodytų darbų pagal priemonę atlikimą ir atlikus patikrą vietoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad paramos sumos tikslinimas yra ne kas kita, o paramos sumažinimo sankcija.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 56 p. paramos sumažinimas taikomas, kai:1. paramos gavėjas pavėluotai informuoja apie Priemonės veiklos įgyvendinimą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną; 2. paramos gavėjas pažeidžia paramos paraiškoje kitus prisiimtus įsipareigojimus ir (arba) teisės aktų nuostatas, išmoka mažinama 10 proc. visos paramos sumos; 3. patikros metu nustačius, jog neatlikta darbų pagal paramos paraiškoje pateiktą sąmatą: iki 10 proc. numatytų darbų kiekių verčių – išmoka mažinama atitinkamai pagal nustatytą neatliktų darbų procentinę dalį nuo visos paramos sumos; nuo 11 iki 20 proc. numatytų darbų kiekių verčių – išmoka mažinama 30 proc. visos paramos sumos. Šiuo atveju paramos sumažinimas nurodytu būdu neatitinka nei vienos iš Įgyvendinimo taisyklių 56 p. nustatytų sankcijų dydžių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ginčijamų sprendimų dalis, kuria pritaikyta paramos sumažinimo sankcijauž griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, neatitinka VAĮ 8 straipsnių įtvirtintų reikalavimų. Remiantis ginčijamuose sprendimuose pateiktais motyvais, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu mažinama parama. Sprendimuose remiamasi vien tik tuo, kad atsižvelgiant į atliktų darbų būdą buvo patikslintos sąmatos, nepagrindžiama, dėl kokių priežasčių pirminės sąmatos negali būti laikomos tinkamomis išlaidoms pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamų sprendimų dalies, kuriapareiškėjui pritaikyta paramos sumažinimo sankcija vietoje 14384 Eur paramos sumos skiriant 12 920 Eur sumą, turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiškėjui, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą ir šio pasikeitimo pagrindus, neatitinka minėtų VAĮ 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl ši sprendimų dalis yra naikintina. Atsakovas, pakartotinai vertindamas pareiškėjui mokėtinos paramos dydį už melioracijos griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu ir priimdamas sprendimą privalo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai atitinkamos sankcijos taikymui, o nustačius tokią aplinkybę - aiškiai nurodyti, kaip paskaičiuota atitinkama sankcija ir tai tinkamai pagrįsti.

Dėl patirtų 2469,11 Eur išlaidų tinkamumo finansuoti

Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 55 p., paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos paraiškos sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Paramos neskyrimas, be kitų pagrindų, taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos paraiškos sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas (57.5 p.); pareiškėjas, atlikdamas darbus, sugadino melioracijos statinius (57.7 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūra 2015-05-21–2015-05-29 ir 2015-06-02 atliktų patikrinimų metu nustatė, jog pareiškėjas tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus atliko ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, t. y. nesilaikydamas lokalinėse sąmatose nurodytų darbų atlikimo būdo. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl pareiškėjo lokalinės sąmatos, darbų atlikimo pobūdžio ir įkainių. Kaip matyti iš atsakovui pateikto 2015-08-25 rašto Nr. (7.45)-R3-2015/1061 „Dėl sąmatų tikslinimo“, Administracija nurodė Agentūrai, kad, vadovaujantis Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normomis, krūmų šalinimo darbams nėra numatytas mechanizuotas atlikimas, todėl nėra galimybės perskaičiuoti įkainių. Atsakovas ginčijamame sprendime vadovavosi šia Administracijos nurodyta informacija ir vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 57.5 p. pareiškėjui pritaikė paramos neskyrimo sankciją, kurios dydis 2469,11 Eur.

Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11, 2012-02-06, 2012-10-31 nutarimai). Pastebėtina, jog proporcingumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo3str., kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Proporcingumo principas reiškia, kad administraciniosprendimomastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Iš esmės taip pat proporcingumo principą apibrėžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2010-06-08 sprendimas Vodafone ir kt., C‑58/08, 51 p.; 2012-11-15 sprendimas Stichting Al-Aqsa prieš Europos Sąjungos Tarybą (C-539/10 P), Nyderlandų Karalystė prieš Stichting Al-Aqsa (C-550/10 P) 122 p.).

Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje apibrėžti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ tikslai. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 4 p., bendras minėtos programos priemonės tikslas – išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti tvarų ūkininkavimą, siekiant pagerinti sausinimo sistemų veikimą, kaimo vandentvarkos infrastruktūrą. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 5 p., jame nustatomi specialieji tikslai, tokie kaip išsaugoti kraštovaizdį, pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamą poveikį sausinimo sistemos ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrai, sudaryti palankias sąlygas melioruotoje žemėje ekosistemoms atsikurti. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjui parama gali būti skiriama tuo atveju, jeigu jo veikla atitinka minėtų taisyklių III skyriuje nurodytus tikslus. Tai yra vienas iš Įgyvendinimo taisyklių VII skyriuje nustatytų kriterijų gauti paramą.

Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 22 p. yra išvardinti atitinkami darbai, už kurių atlikimą patirtos išlaidos (sąnaudos) yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti, ir nėra nurodytas konkretus jų atlikimo būdas. Kaip matyti iš Paraiškos III skyriaus, buvo nustatyti šie atliktų veiklų priežiūros rodikliai: 1) sutvarkyta 9,610 km melioracijos griovių; 2) sutvarkyta 11,7440 ha melioracijos griovių šlaitų. Lėšų poreikio (sąnaudos) paskaičiavimas, susijęs su numatomų tvarkyti melioracijos griovių tvarkymo darbais, pagrįstas Sąmatomis, pridėtomis prie Paraiškos. Tai, jog pareiškėjas atliko krūmų, augančių ant melioracijos šlaitų, pašalinimo ir griovių šlaitų šienavimo darbus mechanizuotu būdu, byloje patvirtina patikros vietoje ataskaita ir vaizdinė medžiaga. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintų Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių“ (toliau – ir Melioracijos techninis reglamentas) 39 p., be kita ko, nustatyta, jog krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose kertami rankiniu būdu arba mechaniniais pjūklais. Tačiau nei Melioracijos techniniame reglamente, nei kituose norminiuose teisės aktuose nėra draudžiama atlikti tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu. Nors pareiškėjas minėtus darbus atliko kitokiu būdu, nei buvo numatyta lokalinėse sąmatose, nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo įgyvendinti Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nustatyti paramos tikslai. Byloje nėra duomenų, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir atsakovo atstovas, jog pareiškėjas, atlikdamas krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu, būtų sugadinęs melioracijos statinius ar būtų nustatytas melioracijos griovių sugadinimo faktas, kas pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.7 p. galėtų būti laikoma vienu iš pagrindų taikyti paramos neskyrimo sankciją.

Nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose Agentūra nenurodė teisinio pagrindimo ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aptariami darbai, atlikti ne Sąmatoje nurodytu būdu, negali būti finansuojami ES lėšomis. Tai, kad Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normose krūmų šalinimo darbams mechanizuotu būdu nėra numatyta įkainių, laikytina nuo paramos gavėjo nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios lokalinės sąmatos tokių darbų atlikimui turi būti sudaromos tik jų atlikimui rankiniu būdu. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo darbai realiai yra atlikti, teismo vertinimu, negali būti teisiniu pagrindu taikyti paramos neskyrimo sankciją.

Pažymėtina, kad Agentūrai kyla pareiga užtikrinti, kad ES lėšos būtų panaudotos tinkamai. Todėl jei Agentūra mano, kad mechanizuotu būdu atliktų darbų vertė buvo mažesnė už nustatytą paramos sumą, ji privalėjo pareikalauti pareiškėjo įrodymų, pagrindžiančių dėl šių darbų atlikimo realiai patirtas išlaidas. Nustačiusi, kad šios išlaidos yra mažesnės nei finansuotinos ir, kad pareiškėjas gali gauti nepagrįstų pajamų, Agentūra turi apskaičiuoti šią naudą ir priimti sprendimą dėl dalies išlaidų pripažinimo nefinansuotinomis.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad Agentūra nepagrindė pareiškėjui pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.5 p. taikytos sankcijos teisėtumo, todėl ginčijamų 2015-10-13 ir 2015-11-09 sprendimų dalis, kuria 2 469,11 Eur suma pripažinta netinkamomis finansuoti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti nurodytose ribose.

Taip pat remiantis išdėstytu, Agentūra įpareigotinaiš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-7 redakcija,galiojusi nuo 2015-03-20; toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktenurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Šiuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su advokatu Sigitu Židoniu 2015-11-09 sudarė atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatui Sigitui Židoniui parengti ir pateikti per teismų EPP sistemą skundą bei atstovauti jo interesus nagrinėjant administracinę bylą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo remiantis prašo priteisti iš atsakovo 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už skundo parengimą, advokato pasirengimą teismui ir atstovavimą teisme. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti prie prašymo pateikė 2015-11-16 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 15/182, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas iš viso patyrė 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 800 Eur už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl NMA sprendimo panaikinimo parengimą ir 70 Eur už 1 val. atstovavimą teisme. Taip pat pateikė Swedbank, AB, 2015-12-12 išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas nurodytą sumą advokatui Sigitui Židoniui sumokėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pasirašytą elektroniniu parašu skundą teismui per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą 2015-11-16 pateikė advokatas Sigitas Židonis. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo) surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,9 ketv. Taigi, maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti priteista 1784,75Eur (713,9 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašomos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už skundo teismui surašymą laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui priteista 400 Eur (800 Eur :2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl skundo parengimo teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisi 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teismo posėdyje. Rekomendacijų 7, 8.19 p. nustatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus rekomenduotinas užmokesčio advokatui už vieną atstovavimo teisme valandą yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris 2015 m. III ketv. buvo 735,10 Eur,t. y.73,51 Eur (735,10Eur x 0,1).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas dalyvavo 2016-02-10 įvykusiame teismo posėdyje, kuris truko nuo 13.07 val. iki 13. 41 val., t. y. 34 min., todėl teisinių paslaugų teikimo laiko suma laikytina 1 val. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, tačiauatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui už atstovavimą teismo 2016-02-10 posėdyje priteistina 35 Eur suma (70 Eur:2).

Kaip matyti iš byloje esančio „Swedbank“, AB 2015-11-16 išrašo, pareiškėjas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., pareiškėjui priteistina sumokėtas 10,50Eur žyminis mokestis.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 445,50Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (400 Eur už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl NMA parengimą + 35 Eur už atstovavimą teismo 2016-02-10 posėdyje + 10,50 Eur žyminis mokestis). Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo Ž. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-10-13 sprendimo Nr. KK-2456 (10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriomis pareiškėjui Ž. B. perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14384 Eur iki 12 920 Eur, 2469,11 Eur išlaidos už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą rankiniu būdu yra pripažintos netinkamomis finansuoti ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-11-09 sprendimo Nr. KK-2648 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriomis perskaičiuota paramos suma sumažinta nuo 14384 Eur iki 12 920 Eur ir pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 469,11 Eur sumos.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo Ž. B. paraiškos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Priteisti pareiškėjo naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 445,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė