- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-2710/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00498-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, kuria skundas atmestas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1440-524/2013 pagal pareiškėjų R. G. ir R. G. skundą dėl 2013 m. liepos 15 d. bankrutavusios R. G. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai R. G. ir R. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu bankrutavusios R. G. įmonės antrojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. liepos 15 d., 4 nutarimą dėl neparduotų dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nurodė, kad bankrutavusios įmonės administratorius, siekdamas patenkinti kreditorių reikalavimus, vykdo R. G. įmonės savininkei R. G. ir jos sutuoktiniui R. G. priklausančio turto pardavimo be varžytynių procedūrą. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta negyvenamąją patalpą – kino teatro patalpas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 257 kv. m bendro ploto, ir negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,99 kv. m bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini), parduoti be varžytynių už ne mažesnę kaip 200 000 Lt, o negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 82,78 kv. m bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini), parduoti be varžytynių už ne mažesnę kaip 110 000 Lt. Pareiškėjai nurodė, kad dėl bankroto administratoriaus be varžytynių parduodamų jiems nuosavybės teise priklausančių aukščiau minėtų patalpų, kurios sudaro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), vyksta teisminis ginčas Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1-903/2013, kurioje jeigu šalys nesusitars taikiai, tai parduodamo iš varžytynių pastato dalis privalės būti nugriauta, todėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios patalpos negali būti parduodamos kol dėl jų vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjų teigimu, pardavus jiems priklausančias patalpas būtų pažeisti valstybės interesai, nes šių patalpų plotas išplėstas ir be suderinimo su valstybės institucija – Nacionaline žemės tarnyba, užima dalį valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Be to, pareiškėjų teigimu, parduodamo turto reali vertė yra didesnė, nei nurodyta jų 310 000 Lt kaina. Turto vertė nustatyta nenurodant, kad patalpos buvo pertvarkytos ir jų plotas yra padidėjęs. Nurodytas patalpų bendras plotas (350,77 kv.m.) yra žymiai mažesnis už realiai po rekonstrukcijos esančių patalpų plotą, nes vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 14 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, kino teatro su kavine patalpos sudaro 390,12 kv.m., kavinės patalpos - 154,85 kv.m., iš viso 544,97 kv.m. Susirinkime nustatytą patalpų 1 kv.m. pardavimo kaina 883,76 Lt. Tokiu atveju visų parduotinų patalpų kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 481 626 Lt. Taigi, skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas parduodamų patalpų plotas, todėl pardavimo kaina neatitinka realios turto vertės. Be to, pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems statybų sritį, yra įmanoma pareiškėjams pakoreguotą rekonstruotų patalpų techninį projektą suderinti su visomis suinteresuotomis civilinėje byloje Nr. 2-1-903/2013 dalyvaujančiomis institucijomis bei įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą. Įregistravus šį statinį nekilnojamojo turto registre, žymiai išaugtų jo rinkos kaina, o pardavus pastatą su įregistruotu priestatu iš varžytynių, būtų gauta daugiau piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 110-112). Teismas nurodė, kad pagal administratoriaus pateiktą individualų įvertinimą ginčo patalpų rinkos vertė 2012 m. rugpjūčio 14 d. buvo 490 000 Lt. Ginčo turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse: pirmosiose varžytynėse nurodant pradinę turto kainą - 490 000 Lt, o antrosiose varžytynėse - 392 000 Lt, tačiau turtas neparduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Teismas sprendė, kad nustatyta turto pardavimo kaina varžytynėse galėjo būti aiškiai per didelė, o pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nepatvirtinami įrodymais, todėl bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjų teises. Pareiškėjai, tvirtindami, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, kad ginčo turtą galima parduoti už 560 000 Lt, nenurodė tokio pirkėjo administratoriui, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog šį turtą buvo galima realizuoti už didesnę kainą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ginčijama turto pardavimo kaina pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. G. įmonės bankroto procesas trunka nuo 2012 m. sausio 25 d., turtas nerealizuotas, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas vienbalsiai, jame aptartas neįregistruotų bet faktiškai esamų rekonstruotų patalpų klausimas, t. y. nustatyta, kad šių patalpų įteisinimo klausimas perduodamas būsimam pirkėjui. Ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu dalis pareiškėjų rekonstruotų patalpų yra savavališka statyba, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatytas 8 mėnesių terminas jai įteisinti. Nors šios nutarties įvykdymas pakeltų ginčo patalpų vertę, tačiau jis yra susijęs su sąnaudomis, todėl teismas sprendė, kad bankroto proceso dalyviai turi teisę šiuos ateityje galinčius iškilti klausimus spręsti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepažeidė pareiškėjų teisių, nes ir bylą nagrinėjant teisme pareiškėjai nenurodė savavališkai įrengtų patalpų vertės, jų įteisinimo sąmatos, įdėtų medžiagų vertės, nepateikė jokių įrodymų dėl turto pardavimo už 560 000 Lt, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjai turi galimybę paminėtus įvertinimus teikti tiek administratoriui, tiek įkaito turėtojui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai R. G. ir R. G. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 114-116). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjų skundo argumentai nepatvirtinti įrodymais. Apeliantai nurodė, kad bankrutavusios R. G. įmonės 2013 m. liepos 15 d. įvykęs antrasis kreditorių susirinkimas 4 nutarimu nusprendė parduoti turtines teises, tačiau parduotinų turtinių teisių varžytynės niekada nebuvo skelbiamos, jos nebuvo įvertintos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią apeliantams suteikta teisė per 8 mėnesius įteisinti parduodamų be varžytynių patalpų rekonstrukciją, todėl viešame registre registruotinas patalpų plotas būtų žymiai didesnis ir viso galutinai suformuoto turtinio vieneto pardavimo kaina taip pat padidėtų. Ginčijamame kreditorių susirinkimo protokole nurodytas parduodamų patalpų plotas yra žymiai mažesnis už realiai po rekonstrukcijos esančių patalpų plotą. Apeliantų teigimu, realus po rekonstrukcijos esančių patalpų plotas pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis sudaro: kino teatro su kavine patalpos – 390,12 kv.m., kavinės patalpos – 154,85 kv.m., iš viso 544,97 kv.m.Skunde išsamiai nurodytas be varžytynių parduotinų patalpų, tarp jų ir neįregistruotų viešajame registre po rekonstrukcijos padidėjusių patalpų, vertės paskaičiavimas, ir teigiama apie teismo išvados, kad apeliantai nenurodė minėtų patalpų vertės, nepagrįstumą. Apeliantai, atsižvelgdami į ginčijamame kreditorių susirinkime nustatytą patalpų 1 kv.m. pardavimo kainą, nurodė, kad visų parduotinų patalpų kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 481 626 Lt. Teismas neatsižvelgė, kad parduodamų po rekonstrukcijos išplėstų patalpų ploto bankroto administratorius iš viso neįvertino. Be to, skundžiama nutartimi suteikta galimybė ginčo patalpų potencialiam pirkėjui įsigyti realiai egzistuojantį visą turtą aiškiai per žemomis kainomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorinių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ir priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų turto savininkų teises bei teisėtus lūkesčius. Teismas turi vadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, turi būti siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat ir kreditorių, bankrutuojančios įmonės bei turto savininkų (įmonės savininkės) interesų pusiausvyros užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutavusi R. G. įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 119-121). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantų pateiktas padidėjusių po rekonstrukcijos įrengtų, tačiau neįregistruotų, patalpų vertės paskaičiavimas nėra objektyvus įrodymas, patvirtinantis jų vertę. Be to, apeliantų nurodyta patalpų 481 626 Lt vertė yra mažesnė už jų pradinę pardavimo kainą, nustatytą pirmose varžytynėse (490 000 Lt). Nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse patalpos nebuvo parduotos, todėl laikytina, kad reali ginčo patalpų vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodo apeliantai.Nei teismui, nei bankroto administratoriui apeliantai nenurodė pirkėjo, kuris, jų teigimu, už ginčo patalpas pasiruošęs sumokėti 560 000 Lt. Kitų objektyvių įrodymų, kad ginčo patalpas galima būtų parduoti už didesnę kainą, apeliantai nepateikė. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl to, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apeliantams nustatė 8 mėnesių terminą savavališkai statybai įteisinti, nes ši nutartis priimta jau po skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo. Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą vykdyti minėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžaimos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo bankrutavusios R. G. įmonės 2013 m. liepos 15 d. vykusio antrojo kreditorių susirinkimo priimto ketvirto punkto nutarimo dėl neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Minėtu nutarimu nutarta negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), t.y. kino teatro ir pagalbinę patalpas parduoti be varžytynių už ne mažesnę kaip 200 000 Lt, o kavinę parduoti be varžytynių už ne mažesnę kaip 110 000 Lt. Taip pat nutarta patalpų pirkėjams perleisti teises ir pareigas, kylančias pagal Kretingos rajono savivaldybės 2004 m. kovo 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. 21 dėl kavinės ,,Rūsys“ salės ir priestato rekonstrukcijos, įskaitant projekto korektūrą, ir teises į šių dokumentų pagrindu atsiradusį statybos rezultatą, kurio daiktinės teisės viešajame registre neįregistruotos (8-11 b. l.). Pareiškėjai ginčijo minėtą nutarimą teigdami, kad kreditorių susirinkimo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra per maža, neatsižvelgta į po rekonstrukcijos esančių patalpų plotą bei į tai, kad įteisinus parduodamų patalpų rekonstrukciją, parduodamų patalpų plotas padidėtų, taip pat padidėtų ir turtinio vieneto pardavimo kaina. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
Taigi, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau -Aprašas), kuris reguliuoja inter alia ir bankrutavusių juridinių asmenų, kurių bankroto procesas vykdomas pagal ĮBĮ, nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių organizavimą ir vykdymą. Šiame apraše įtvirtinta bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, o tais atvejais, kai jos neįvyksta dėl šiame apraše nurodytų priežasčių, ir iš antrųjų arba pakartotinių varžytynių tvarka. Bendroji taisyklė yra ta, jog tuo atveju, kai pirmosios varžytynės neįvyksta dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlė lygios pradinei pardavimo kainai ar didesnės už ją sumos, skelbiamos antrosios varžytynės (Aprašo 9 p., 25.1 p., 25.2 p.). Antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti mažinama pradinė turto pardavimo kaina (Aprašo 27 p.). Neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.). Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduotas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, ginčo turtas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse neparduotas, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
Pažymėtina, kad ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimai iš esmės yra kreditorių susirinkimo kompetencijoje. Teismas bendrąja prasme nėra įgaliotas spręsti už kreditorius turto pardavimo ekonomiškumo klausimus, tačiau akivaizdu, kad sprendžiant bet kokius klausimus, inter alia priimant sprendimus dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos, nutarimai turi būti priimamai teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kartu pažymėtina, kad tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan.
Kaip minėta, atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra nepagrįstai maža bei neįvertintas po rekonstrukcijos padidėjęs ginčo patalpų plotas.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad nustatyta ginčo turto pardavimo kaina yra per maža. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantų argumentai nepatvirtinti įrodymais, pagrindžiančiais, jog ginčo turtą yra galimybė realizuoti už didesnę kainą nei nustatyta kreditorių susirinkime. Apeliantai teigia, kad parduotinų patalpų kaina turėtų būti ne mažesnė nei 481 626 Lt, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į kreditorių susirinkime nurodytą parduodamų patalpų plotą (kuris apeliantų teigimu yra realiai didesnis) ir nustatytą vieno kvadratinio metro kainą. Nors apeliantai teigia, kad įteisinus parduodamų patalpų savavalinę rekonstrukciją bei padidėjus viešame registre registruotino turto plotui, šio turto kaina būtų didesnė, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jų realius siekius įteisinti atliktą savavalinę statybą (rekonstrukciją), kai Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatytas 8 mėnesių terminas savavalinei statybai įteisinti jau yra įpusėjęs. Byloje nėra įrodymų apie atliktus ar atliekamus savavalinės statybos įteisinimo veiksmus, todėl šiuo metu nėra pagrindo spręsti apie galutinai suformuoto ir viešame registre įregistruoto turtinio vieneto pardavimo kainą. Kitų argumentų, kurie pagrįstai leistų manyti apie galimą didesnę ginčo turto vertę, apeliantai nepateikė (CPK 12, 178, 185 str.). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad parduoti ginčo turtą už kreditorių susirinkime nustatytą, atitinkamai 490 000 Lt bei 392 000 Lt, kainą nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nepavyko, todėl šio turto pardavimas už apeliantų nurodytą kainą mažai tikėtinas. Tokį vertinimą lemia tai, kad pirmosiose varžytynėse ginčo turtas buvo parduodamas už didesnę nei apeliantų nurodyta kainą, tačiau neparduotas net ir antrosiose varžytynėse, kuriose pradinė jo pardavimo kaina jau buvo mažesnė.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto - kino teatro, pagalbinių patalpų bei kavinės, pardavimo kaina yra nepagrįstai maža, pažeidžianti kreditorių, bankrutavusios įmonės ar jos savininkės (apeliantės) teises ir teisėtus interesus. Be to, bankrutavusios R. G. įmonės kreditoriai ginčijamą nutarimą priėmė vienbalsiai ir nusprendė patalpų pirkėjams taip pat perleisti teises ir pareigas, susijusias su atlikta rekonstrukcija, kuri nėra įteisinta ir įregistruota viešajame registre. Taigi, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad parduotinų turtinių teisių varžytynės niekada nebuvo skelbiamos, turtinės teisės nebuvo įvertintos.
Pažymėtina, kad nekilojamojo turto pardavimo kainą lemia parduodamo turto paklausa. Atsižvelgiant į tai, kad nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse neatsirado norinčiųjų įsigyti minėtą turtą už didesnę kainą nei nustatyta ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu, spręstina, kad parduodamas ginčo turtas galimai yra nepaklausus. Taigi, tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų realizuoti. Be to, kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas užvilkintų bankroto procedūras. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nustatė mažiausią galimą ginčo turto pardavimo kainą, todėl turtas gali būti parduotas ir už didesnę kainą. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta ginčo turto pardavimo kaina yra neprotingai maža, neteisinga ir nesąžininga kreditorių atžvilgiu.
Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir, atmesdamas skundą, teisminį ginčą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.