- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2-693/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00394-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ragirama“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ragirama“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skolų departamentas“, įgijusi teisę 2012 m. liepos 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.SP/12/07/25/4, ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei, nes ji laiku nemoka už prekes. Manė, kad įmonė nemoki, nes neatsiskaitė ir po to, kaip tai buvo pasiūlyta padaryti ir įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratoriumi siūlė skirti UAB “Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, kiti kreditoriai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nesikreipė. Be to, atsakovas nepranešė kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų, nėra duomenų apie vėluojančius darbo užmokesčius, o 2012 m. rugsėjo 30 d. įmonės balanso duomenys paneigia ieškovo teiginį dėl atsakovo nemokumo. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė, nes ieškovo reikalavimas 1 000 Lt netiesioginių išlaidų susijusios su bankroto byla, o neįgytos reikalavimo perleidimo sutartimi. Be to, nėra duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą ir nenurodyta, kad tos teisinės paslaugos buvo suteiktos būtent nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Skolų departamentas“ (toliau – apeliantas) prašo ieškovės reikalavimą padidinti iš UAB „Bavlas“ perimto kreditorinio reikalavimo dalimi, iškelti UAB „Ragirama“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (b.l. 146-149). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas pažeidė ieškovės interesus 2012 m. lapkričio 19 d. žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje nepriimdamas dokumentų dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui 34 009,15 Lt sumai.
2. Atsakovo balanse apskaitomas turtas lygus 1 351 997 Lt, iš kurių 615 597 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovo pateiktame sąraše, esantys debitoriai UAB „Molėtų šiluma“, kurios skola- 184 070,86 Lt ir UAB „Utenos šilumos tinklai“, kurios skola 22 575,22 Lt nebėra skolingi atsakovui.
3. Atsakovo skola valstybiniai mokesčių inspekcijai yra 75 311,73 Lt didesnė nei atsakovo 2012 m. spalio 31 d. pateiktame mokėtinų sumų iššifravime.
4. Teigia, kad finansinės atskaitomybės duomenys yra klaidinantys, o atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
5. Mokėtinų sumų sąraše nepateikti duomenys apie įkeistą atsakovės turtą. Be to, nedeklaruota skola hipotekos kreditoriui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Skolų departamentas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b.l. 168-172). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
1. Teigia, kad kreditorius UAB „Bavlas“ reikalavimo teisės perleidimo ieškovui metu jau buvo perleidęs šias savo reikalavimo teises UAB „Inkaso Lietuva“. Tai patvirtina Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis. Be to, atsakovas su UAB „Inkaso Lietuva“ sudarė susitarimą, iš kurio matyti, kad atsakovas iš UAB „Bavlas“ perimtą reikalavimą UAB „Inkaso Lietuva“ vykdo dalimis, jau sumokėjo 25 520 Lt. Atsakovas nebuvo informuotas apie naujos prievolės dėl iš UAB „Bavlas“ perimto reikalavimo dydį, taip pat jam nebuvo suteiktas terminas prievolei įvykdyti bei nebuvo pranešta apie ieškovo ketinimą kreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Nurodo, kad UAB „Molėtų šiluma“ ir UAB „Utenos šilumos tinklai“ debitoriniai įsipareigojimai buvo per klaidą įtraukti į apskaitą. UAB „Molėtų šiluma“ nurodyta gautina suma yra susidariusi ir gautina iš UAB „TNM“, kurios bendra mokėtina suma sudaro 264 826,60 Lt. Šis netikslumas nedaro įtakos balansui, nes debitorių sąrašas sumažėja tik 22 575,22 Lt.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, atskirajame skunde nurodydamas skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, rėmėsi dviejų mėnesių senumo duomenimis. Pažymėjo, kad jis vykdo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai.
4. Teigia, kad balanso duomenys rodo, kad įmonės turtas per 2012 m. padidėjo, o įsipareigojimai sumažėjo. Įmonės veikla stabili ir pelninga. Tai pagrindžia atsakovo sudarytos ilgalaikės biokuro pirkimo- pardavimo sutartys. Be to, atsakovas 2012 m. spalio mėnesį ne tik atsiskaitė su ieškovu, tačiau apmokėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei UAB „Simpras“, atsakovas neturi jokių įsiskolinimų savo darbuotojams.
5. Atsakovas informaciją apie jam nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimą pateikė atskirame sąraše pavadinimu „2011 m. įkeisto/ lizinguojamo turto sąrašas“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Ragirama“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.
Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2012 m. spalio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus (b.l. 82-89). Iš šių dokumentų matyti, kad įmonės turto vertė sudaro 1 351 997 Lt (iš jų ilgalaikis materialus turtas- 350 532 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys- 380 375 Lt, per vienerius metus gautinos sumos- 615 597 Lt). Iš teismui pateikto įmonės turto detalizacijos matyti, kad įmonė turi didelės vertės materialaus turto (b.l. 88-89). Per vienerius metus mokėtinos sumos- 487 108 Lt. Pradelstos skolos kreditoriams sudaro 465 636,78 Lt (b.l. 85). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įmonės nemokumą sieja su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Pagal aukščiau nurodytus duomenis galima manyti, jog atsakovas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Apeliantas tvirtina, kad atsakovo balanse nurodytas turtas ir įsipareigojimai neatitinka realios atsakovo finansinės padėties, todėl finansinės atskaitomybės dokumentai yra suklastoti. Jo teigimu, atsakovas nepagrįstai į gautinas sumas įtraukė debitorių UAB „Molėtų šiluma“ ir UAB „Utenos šilumos tinklai“ įsipareigojimus, nes šie kreditoriai jau yra atsiskaitę. Dėl to kinta atsakovo turimo turto vertė, t.y. ji mažėja 206 646,08 Lt. Atsakovas patvirtino apelianto nurodytų kreditorių atsiskaitymą, tačiau paaiškino, kad įmonės turto vertė tokiu atveju gali mažėti tik 22 575,22 Lt, nes likusi suma per klaidą buvo priskirta ne tam kreditoriui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiam atsakovo nurodomam vertinimui teismui pateiktų dokumentų nepakanka. Tačiau, kita vertus, net ir įvertinus atsakovo finansinius duomenis apelianto nurodomu būdu ir sumažinus UAB „Ragirama“ įmonės turtą apelianto nurodoma suma, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams vis tiek neviršytų pusės įmonei priklausančio turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tuo tarpu nurodydamas, jo manymu, netikslią UAB „Ragirama“ skolą valstybinei mokesčių inspekcijai, apeliantas remiasi senesniais duomenimis negu atsakovo pateiktas pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašas. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas savo įsipareigojimus kreditoriams vykdo, dėl to tikėtina, jog per šį laikotarpį dalį skolos valstybinei mokesčių inspekcijai padengė. Kitokių įrodymų, jog reali įmonės finansinė būklė yra kitokia, apeliantas nepateikė. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, pirmosios instancijos teismui pateiktos atsakovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis patvirtina, kad įmonė veiklą realiai tebevykdo, turi ilgalaikių įsipareigojimų, iš kurių ketina gauti pelno (b.l. 118-125). Teismui pateikta 2011 m. įkeisto bei lizinguojamo turto detalizacija (b.l. 126) bei banko pažyma, kad UAB „Ragirama“ finansinius įsipareigojimus bankui padengė (b.l. 199). Skolų valstybiniam socialinio draudimo fondui 2012 m. spalio 31 d. atsakovas neturi (b.l. 90). UAB „Ragirama“ įsiskolinimų darbuotojams nėra (b.l. 117). Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pakankamo pagrindo išvadai, jog UAB „Ragirama“ yra nemoki, nėra.
Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo interesus, neprijungdamas prie bylos dokumentų, pagrindžiančių jo reikalavimo teises atsakovui 34 009,15 Lt sumai. Atsakovas šį ieškovo reikalavimą apskritai ginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra iš esmės sprendžiami reikalavimų ir jų dydžių pagrįstumo klausimai. Aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, jo reikalavimų apimtis nustatoma išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.), o atsisakius iškelti bankroto bylą - kreipiantis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos bendrąją ieškinio teisenos tvarka. Aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens reikalavimo pagrįstumo. Be to, pažymėtina, kad apelianto akcentuojamas perimtas reikalavimas neturi įtakos bankroto bylos iškėlimo klausimui, nes šis reikalavimas, nepriklausomai nuo to kam priklausytų, t.y. apeliantui, ar atsakovo nurodytam asmeniui, yra įskaitytas į atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašą (b.l. 85). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bankroto bylą atsisakė ne vien dėl to, kad su apeliantu atsakovas atsiskaitė (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.), o ir dėl to, kad pagal pateiktus įrodymus konstatuoti atsakovo nemokumą ar kitus bankroto bylos iškėlimui reikšmingus pagrindus nėra pagrindo. Taigi, padarius pastarąją išvadą, su kuria, kaip minėta, sutiktina, kelti bankroto bylą nėra pagrindo nepriklausomai nuo to kokio dydžio reikalavimą apeliantas turėjo/turi. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-942/2012 ).
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Skirti atsakovo atsiliepime prašomą apeliantui baudą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes pats atsakovas iš dalies pripažino skolą apeliantui ir bylos eigoje sumokėjo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.