Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-219/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-30
Bylos Nr.
2A-219/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
R. D., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, E.N., K. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 219 /2006Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.1.2.; 44.5.2.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui A. M. , ieškovo atstovei adv. Audrai Betai Rekštienei,atsakovų atstovams adv. Gintarui Dabkevičiui, adv. Gintarui Makšimui,trečiojo asmens atstovui adv. Zenonui Naus,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-501-390/2005 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ (toliau tekste – BRC) ir R. D. dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, E.N., K. K. dėl turtinės i ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau tekste – UAB „BRC“) turtinę žalą – 90 376,40 Lt ir po 1775,15 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško darbingumo atstatymo; priteisti solidariai iš atsakovų 200 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. apie 6 valandą 30 minučių greitkelyje Vilnius – Klaipėda ieškovui, kaip keleiviui, važiuojant automobiliu, kurį vairavo atsakovas R. D. , įvyko eismo įvykis, ko pasekoje buvo sužalotas ieškovas. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad tretysis asmuo K. K. iš vienos eismo juostos persigrupavo į eismo juostą, kuria važiavo atsakovas R. D. ir ieškovas. Kadangi kelio danga buvo slidi, o R. D. važiavo greičiau nei tretysis asmuo K. K. , todėl atsiradus priešais kliūčiai atsakovas R. D. privalėjo stabdyti. Ant slidžios kelio dangos stabdant automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į trečiojo asmens K. K. vairuojamą automobilį. Į sustojusį po avarijos R. D. automobilį atsitrenkė trečiojo asmens E. N. automobilis, tačiau smūgis buvo nestiprus, todėl ieškovui žalos nepadarė. Tretysis asmuo K. K. yra UAB „BRC“ darbuotojas, todėl dėl jo veiksmų atsakomybė tenka minėtai bendrovei. Ieškovas iki eismo įvykio buvo „Eurodicount International, Inc.“ akredituotas darbuotojas Maskvos atstovybėje, Rusijos Federacijoje, kur gaudavo vidutinį 650 JAV dolerių (2600 Lt) darbo užmokestį. Nuo eismo įvykio – 2001 m. lapkričio 10 d. iki 2002 m. vasario 10 d. ieškovui buvo mokama130 JAV dolerių pašalpa, todėl ieškovo mėnesinė pajamos sumažėjo 520 JAV dolerių. Laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 11 d., kai buvo atleistas iš „Eurodicount International, Inc.“, iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo nustatytas invalidumas, ieškovas pajamų negavo išviso, todėl šiuo metu negautos pajamos sudaro 4550 JAV dolerių (16713,52 Lt). Laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas gauna invalidumo pensiją 101 Lt, o pajamos per 2002 metus sumažėjo 8003,28 Lt.

003 metais negautos pajamos sudarė 22655,28 Lt, 2004 metais – 20478,24 Lt, iki 2005 m. spalio 24 d. – 16342,60 Lt. Iš viso negautos pajamos yra 90 376,40 Lt. Kadangi šiuo metu ieškovas taip pat dar yra nedarbingas jam priteistinos periodinės išmokos po 1775,15 Lt kas mėnesį iki darbingumo atsistatymo. Taip pat ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą – 200 000 Lt. Nurodė, kad dėl sužalojimų 3 mėnesius gulėjo ligoninėje, su ramentais vaikšto iki šiol – 3,5 metų, patyrė kelias operacijas, dvasinius ir fizinius skausmus. Kadangi žala padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, todėl atsakovai turi solidariai atsakyti be kaltės (CK 6.270 str.). Neturtinė žala atlygintina CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų R. D. ir BRC solidariai 90 205,75 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat po 1 775,15 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško darbingumo atstatymo ieškovui A. M. ; priteisė iš atsakovų R. D. ir BRC solidariai 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovui A. M. ; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. greitkelyje susidūrė R. D. ir atsakovui BRC priklausantis automobilis vairuojamas trečiojo asmens K. K. . Įvykio metui buvo sužalotas R. D. automobilyje buvęs keleivis - ieškovas A. M. . Teismas nurodė, kad žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, todėl jų valdytojai atsako solidariai (CK 6.270 str. 4 d.). Todėl teismas nusprendė, kad atsakovams civilinė atsakomybė atsirado be kaltės (CK 6.270 str. 4 d.). Teismas sutiko su ieškovo pateiktais įrodymais, jog ieškovas dirbdamas „Eurodiscount International, Inc.“ Gaudavo 650 JAV dolerių (2600 Lt) atlyginimą kas mėnesį. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2002 m. vasario 10 d. ir jam tris mėnesius buvo mokama 130 JAV dolerių, todėl jo mėnesinės pajamos sumažėjo iki 520 JAV dolerių. Negautos ieškovo pajamos nuo autoįvykio iki 2002 m. sausio 31 d. sudarė 5548 Lt, nuo 2002 m. vasario 1 d. iki atleidimo (2002 m. rugsėjo 23 d.) 635,48 Lt, iš viso negautos pajamos 90376,40 Lt. Teismo sprendimo priėmimo dienai negautos pajamos būtų 1775 Lt kas mėnesį. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2001 m. lapkričio iki 2002 m. kovo dirbo ir VĮ „Auksinis rytmetys“ ir gavo 125,11 Lt darbo užmokestį, todėl šis darbo užmokestis privalo būti išskaitytas iš ieškinyje priskaičiuotų negautų pajamų, todėl ieškovo negautos pajamos yra 16 542,87 Lt ir visa turtinė žala yra 90 205,75 Lt. Teismas priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atsižvelgdamas į sužalojimo pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, asmenines savybes, atsakovo R. D. turtinę padėtį bei autoįvykio metu patirtus sužalojimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nustatė neturtinės žalos dydį – 60 000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.; 6.283 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Negali būti absoliutinama atsakomybė numatanti kaltę be kaltės. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius pareigos ar atlikus draudžiamus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovas neįrodinėjo atsakovų kaltės. Nėra kai kurių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir pasekmių bei kaltės. CK 6.270 straipsnis nenustato, kad turi būti atlyginama teisėtais veiksmais padaryta žala, t.y. specialioji norma nereglamentuoja asmens, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu, veiklos teisėtumo (neteisėtumo), todėl taikant CK 6.270 straipsnį privalomai reikia vadovautis 6.246 straipsnio 1 dalimi nustatančia civilinės atsakomybės būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus.

Į atsakovo R. D. automobilį atsitrenkė trečiojo asmens vairuojamas automobilis. Nenustatyta dėl kurių automobilių susidūrimo sužalotas ieškovas. Kadangi teismas nurodė, jog dėl kelių automobilių sąveikos atsiradusi žala turi būti atlyginama solidariai, todėl žalą turėtų atlyginti ir E. N. Tačiau E. N. veiksmuose nesant kaltės jam civilinė atsakomybė nebuvo taikyta, todėl analogiškai neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė apeliantui, nes jo kaltės taip pat nėra.

CK 6.270 straipsnis nustato didesnio pavojaus valdytojo pareigą atlyginti žalą, kai didesnio pavojaus šaltinį valdo ne jis pats esant tam tikroms sąlygoms: didesnio pavojaus šaltinių valdytojų veikla, žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp veiklos ir pasekmių (žalos). Teismas nenustatinėjo nė vieno iš atsakovų kaltės. Atsakovų kaltės nebuvimas nustatytas baudžiamojoje byloje nr. 87-1-134-02 ir 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas nepateikė atsakovų kaltės įrodymų. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens kaltę dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Kaltę galima įrodinėti visomis rodinėjimo priemonėmis.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kadangi teismas nenustatinėjo ir nenustatė apelianto kaltės, todėl neteisėtai taikė civilinę atsakomybę be kaltės. Be to teismas neaptarė apelianto atsikirtimų dėl CK 6.270 straipsnio taikymo.

teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovo negautas pajamas, tinkamu įrodymu laikydamas ieškovo su „Eurodicount International, Inc.“ sudarytą darbo sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad legalizavo savo darbo užmokestį, gautą Rusijos Federacijoje, sumokėdamas gyventojų pajamų mokestį Lietuvos Respublikoje, o taip pat nėra duomenų apie mokėtus mokesčius Rusijos Federacijoje. Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, t.y. nelegalizuotos pajamos nėra legalus darbo užmokestis ir negali būti išieškomas iš atsakovų, kaip negautos pajamos. Kadangi žalos dydis dėl 1775,15 Lt kas mėnesį periodinių išmokų yra nepagrįstas leistinais įrodymais, todėl teismas privalėjo šioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teismas nenustatė dėl kieno kaltės reikėjo atlikti 7 operacijas ieškovui, ar tai buvo ne dėl ieškovo ar medikų kaltės. Po pirmos operacijos ieškovo būklės komplikacijos atsirado dėl patologijos, bet ne dėl sužalojimo. Tai galėjo būti ieškovo kaltė – rėžimo nesilaikymas ir pan. Todėl reikėjo papildomų operacijų ir ieškovas patyrė papildomų kančių. Be to, priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamos teismų praktikos, kur neturtinės žalos dydis, esant galvos sužalojimui, dažniausiai nustatomas 20 000 – 30 000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „BRC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo UAB „BRC“ atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių aplinkybių:

Dėl eismo įvykio mechanizmo ir automobilių sąveikos. Teismo nustatytos eismo įvykio aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iki įvykio UAB „BRC“ automobilis stovėjo kelkraštyje ir nejudėjo. Nejudanti transporto priemonė neturi judėjimo energijos ir negali veikti aplinkinių, todėl žala, kilusi dėl nejudančios transporto priemonės negali būti atlyginama remiantis CK 6.270 straipsnio nuostatomis. Teismas nenustatinėjo privalomo priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir atsiradusių pasekmių, o taip nesiaiškino ar apelianto darbuotojo veiksmai yra didesnio pavojaus valdytojo veikla. Teismas klaidingai nustatė, kad žala atsirado dėl dviejų automobilių sąveikos, nes sąveika abiejų didesnio pavojaus šaltinių judėjimo energija turi veikti viena kitą. Atsakovas R. D. atsitrenkė į stovinčią apelianto transporto priemonę. Kadangi apelianto transporto priemonė stovėjo, todėl abipusio didesnio pavojaus šaltinių sąveikos nebuvo. Todėl teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir neteisingai taikė CK 6.270 straipsnį. Dėl turinės žalos dydžio. Remiantis Fizinių asmenų pajamų susijusių su darbo santykiais, gavimo užsienio valstybėse faktui patvirtinti, galėtų būti pajamų deklaracija, pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovas tinkamų įrodymų nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti prarastų pajamų dėl darbo Rusijos Federacijoje įmonėje „Eurodicount International, Inc.“, tuo teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių nuostatas.Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas priteisdamas neturtinę žalą neatsižvelgė, kad visos tolimesnės komplikacijos ir jų pasekoje atliktos operacijos galėjo išsivystyti ne dėl eismo įvykio, o dėl netinkamo gydymo ar paties ieškovo kaltės. Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovo bendravimo ar profesinių galimybių sumažėjimą. Teismas neatsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, nes apeliantas atlyginęs neturtinę žalą, turės teisę regreso tvarka išsiieškoti iš kalto darbuotojo – K. K. visas sumokėtas sumas.

Atsiliepimas

Ieškovas A. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad skundai nepagrįsti dėl šių motyvų:

Apeliantai yra didesnio pavojaus šaltinių valdytojai, todėl jiems atsakomybė atsiranda be kaltės. Todėl teismas pagrįstai taikė atsakomybę be kaltės (CK 6.270 str.). Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pajamų deklaracija vienintelis galimas įrodymas. Tai ne vienintelis leistinas įrodymams pajamų dydžiui įrodyti. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių gautas pajamas, šių įrodymų apeliantai nepaneigė, todėl teismas pagrįstai priteisė turtinę žalą.Apeliantai neįrodė, kad papildomos operacijos atsirado dėl ieškovo ar gydytojų kaltės (CPK 178 str.). Nurodoma teismų praktika yra neteisinga, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priteisęs ir 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Sutinkamai su CK 6.270 str. 1,2, 4 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Jeigu žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai.

Dėl autoįvykio buvo iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas tyrimas. Tyrimo metu buvo paskirtos 3 autotechninės ekspertizės, tačiau nors buvo nustatyti vairuotojų padaryti KET pažeidimai, neįrodytas šių pažeidimų tiesioginis priežastinis ryšys su eismo įvykio atsiradimu (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l. 8-11, 86-89, 159-162). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1d. 1 p., t.y. kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ išaiškino teismams, kad esant kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikai, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę privalo įrodyti asmuo, nurodantis ją kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš atsakovų, atsikirsdamas į ieškinį, kito asmens kaltės neįrodė. Taip pat atsakovai neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad išnaudotos visos tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese numatytos galimybės nustatyti kaltuosius dėl autoįvykio asmenis, tačiau to padaryti nepavyko, todėl žala turi būti atlyginta remiantis bendraisiais, didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo, pagrindais.

CK nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti žalą, net ir tais atvejais, jeigu neįrodyta jo kaltė.

Civilinė atsakomybė taikoma nustačius šias sąlygas:

a) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą;

b) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą ir žalos dydį;

c) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos.

Todėl ieškovas neturėjo pareigos įrodyti atsakovų kaltės. Jo pareiga buvo įrodyti aukščiau nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. greitkelyje susidūrė R. D. ir atsakovui UAB „BRC“ priklausantis automobilis vairuojamas trečiojo asmens K. K. . Šią teismo išvadą patvirtina ieškovo paaiškinimai, specialistų išvados (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l 8-11, 86-89, 196-200), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l 159-162). Autoįvykio fakto neneigia ir apeliantai.

Apelianto UAB „BRC“ teiginį, kad susidūrimo metu K. K. vairuojamas automobilis Volvo FH 12 stovėjo ir dėl to negali būti pripažintas padidinto pavojaus šaltiniu paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš vėliausiai duotos specialistų išvados (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l. 196-200) matyti, kad pagal specialistų nustatytą autoįvykio mechanizmą, (b.l. 198) „iš paskos didesniu greičiu važiavęs automobilis Chrysler Voyager, vairuojamas R. D. , savo priekine dalimi, daugiau jos dešine puse, pirmoje eismo juostoje atsitrenkė į automobilio Volvo FH 12 užpakalinę dalį“, (b.l. 199) „R. D. vairuojamas automobilis Chrysler Voyager atsitrenkė į K. K. vairuojamo automobilio Volvo FH 12 užpakalinę dalį. Nuo smūgio automobilis Chrysler Voyager pasisuko ... , o vilkikas Volvo FH 12 pavažiavęs į priekį, sustojo dešiniajame kelkraštyje...“.

Specialistų išvadą patvirtina ir liudytojų parodymai:

Liudytojas J. A. parodė (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l 171), kad sustojus VOLVO automobiliui iš jo išlipo vairuotojas. Dar prieš sustojant kelkraštyje automobiliui VOLVO aš išgirdau dar vieną smūgį ir pamačiau viduryje kelio stovintį automobilį Chrysler Voyager.“

Apklaustas baudžiamojoje byloje liudytoju R. D. parodė (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l. 182), kad „Nuo smūgio į vilkiką mano vairuojamas automobilis apsisuko priekiu į Vilniaus pusę ir sustojo .... Kadangi automobilis apsisuko priekiu į Vilniaus pusę, kur po smūgio sustojo vilkikas aš nemačiau“.

Apklaustas liudytoju A. M. parodė (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l. 124), kad „ ...automobilis nereagavo į vairo manevrus ir toliau važiavo tiesiai ir mes atsitrenkėme į priekyje važiavusį vilkiką“.

Šie įrodymai patvirtina, kad susidūrimo su Chrysler Voyager momentu K. K. vairuojamas automobilis Volvo FH 12 judėjo, todėl turi būti vertinamas kaip didesnio pavojaus šaltinis.

Tai, kad ieškovas pradiniame ieškinio pareiškime nurodo, jog K. K. vairuojamas automobilis susidūrimo metu stovėjo, paneigia paties ieškovo aukščiau nurodyti pirminiai parodymai bei parodymai duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Vertindama ekspertizės centro specialistų išvadas kolegija sprendžia, kad vėliausioji išvada yra labiausiai pagrįsta, kadangi ji duota byloje surinkus ir įvertinus visus galimus įrodymus, duota dviejų specialistų (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l, 196-200).

Liudytojo V. V. parodymai neprieštarauja aukščiau paminėtiems įrodymams, kadangi jis neparodė (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l, 48), kada K. K. automobilis susidūrė su R. D. automobiliu, nes po šio susidūrimo į K. K. vairuojamą automobilį atsitrenkė A.Pavydžio vairuojamas automobilis DAF 95.360. V. V. tik patvirtino, kad į stovintį K. K. automobilį kažkas atsitrenkė.

Atsakovai pripažįsta, kad ieškovas buvo sužalotas nurodyto autoįvykio metu. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš išrašų iš medicininių dokumentų (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l., 134,135; civ. byla, 1 t., b.l.12-17) matyti, kad ieškovas 2001 m. lapkričio 10 d. skubos tvarka buvo hospitalizuotas po autoavarijos dėl daugybinių lūžių. Buvo ilgai gydomas, pripažintas invalidu (1 t., b.l. 22).

Taigi, ieškovas buvo sužalotas autoavarijos metu, dėl atsakovų, kaip padidinto pavojaus šaltinių valdytojų, veiklos.

Šios aplinkybės patvirtina žalos ieškovui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos (dėl atsakovų valdomų automobilių susidūrimo buvo sužalotas ieškovas).

Apeliantai nurodo, jog dėl kelių automobilių sąveikos atsiradusi žala turi būti atlyginama solidariai, todėl žalą turėtų atlyginti ir E. N. Tačiau iš A. M. parodymų (priedas prie civ. bylos, baudž. byla, b.l. 124) matyti, kad nuo susidūrimo su priekyje buvusiu vilkiku R. D. vairuojamas automobilis buvo stipriai deformuotas ir jo (A. M. ) kojos buvo užspaustos deformuotu kėbulo elementu. Iš A. M. medicininės dokumentacijos (I t., b.l. 12-17) matyti, kad autoįvykio metu jam buvo sužalotos kojos – abiejų blauzdų ir šlaunų lūžiai. Kitokie sužalojimai A. M. nekonstatuoti. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. buvo sužalotas susidūrus atsakovų automobiliams. Dėl E. N. atsitrenkimo į R. D. automobilį ieškovas nebuvo sužalotas, todėl iš jo priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tinkamu įrodymu ieškovo su „Eurodicount International, Inc.“ sudarytą darbo sutartį. Be pačios sutarties šį faktą patvirtina įmonės „Eurodicount International, Inc.“ pažyma (b.l. 28-29). Šie dokumentai pavirtinti įmonės antspaudu, pasirašyti kompetentingo pareigūno, todėl jais abejoti nėra pagrindo.

Tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad legalizavo savo darbo užmokestį, gautą Rusijos Federacijoje, sumokėdamas gyventojų pajamų mokestį Lietuvos Respublikoje, o taip pat nėra duomenų apie mokėtus mokesčius Rusijos Federacijoje, neturi reikšmės sprendžiant ginčą, kadangi ieškovo pareiga įrodyti padarytos žalos dydį, o ne sumokėtus mokesčius valstybei.

Teismo nustatytų mėnesį periodinių išmokų dydžio apskaičiavimo apeliantai neginčija.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš atlygintinos žalos išskaitė VĮ „Auksinis rytmetis“ ieškovo gautą (2 t., b.l. 76) atlyginimą už 2002 m. kovo mėn. – 125,11 Lt.

Iš invalidumo pažymėjimo (2 t., b.l. 197) matyti, kad ieškovui 2 grupės invalidumas nustatytas tik iki 2006 m. balandžio 30 d. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydis teisingai nustatytas iki šios datos. Sprendimo dalis, kuria priteista po 1 775,15 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško darbingumo atstatymo ieškovui A. M. keistina, nustatant, kad šios išmokos mokamos iki 2006 m. balandžio 30 d. Taigi, laikotarpiu iki 2006 m. balandžio 30 d. priteistina ir išmokėtina visa suma - 10 236.70 Lt (1775,15?6 mėn.= 10 650.90 Lt; 1775,15 : 30 d. ? 7d. = 414,20 Lt; 10 650,90- 414,20 = 10 236.70 Lt).

Nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. ieškovui nustatyta 50% darbingumo lygis bei paskirta 169,28 Lt išmoka per mėnesį (2 t., b.l. 199, 200). Todėl ieškovas prašo nustatyti mažesnį – 1 664,76 Lt. atlygintinos žalos dydį. (650x2,2816-169,28=1664,76 Lt). Šioje dalyje priteistinos žalos dydis mažinamas atsižvelgiant į naujai nustatytą ieškovo darbingumo ir išmokų dydį.

Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo sunkiai sužalotas, gydymas tęsiasi kelis metus ir iki šiol nebaigtas, buvo atliktos 7 operacijos, ieškovas patyrė dideles kančias. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gydymo eigoje kilusios komplikacijos ir atliktos operacijos galėjo išsivystyti ne dėl eismo įvykio, o dėl netinkamo gydymo ar paties ieškovo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog „teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis)“ (LAT CBS 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-450/2006). „Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis)“ (LAT CBS 2006 m. birželio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-394/2006). Šioje byloje priteista nusikaltimu padarytai 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai yra žala padaryta vienai svarbiausių žmogaus vertybių. Tačiau atsižvelgtina ir į kitą svarbią aplinkybę, t.y. kad žala padaryta netyčiniais atsakovų veiksmais, jų veika nepripažinta nusikalstama. Atsižvelgtina ir į atsakovo R. D. sunkią turtinę padėtį (2 t., b.l. 129, 133, 134). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, sprendžia, jog ieškovui padaryta ir priteistina neturtinė žala 40 000 Lt atitinka įstatymo (CK 6.250 straipsnio) keliamus reikalavimus.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ priteistina po 16,50 Lt (2 t., b.l. 181) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

Priteisti iš atsakovo R. D. ir atsakovo UAB „BRC“ po 150 Lt ieškovo A. M. naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ solidariai po 1 775,15 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki litai ir 15 ct) kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki visiško darbingumo atstatymo ieškovui A. M. pakeisti, nustatant, kad šios išmokos mokamos iki 2006 m. balandžio 30 d., išmokant visą sumą - 10 236.70 Lt (dešimt tūkstančių du šimtai trisdešimt šeši Lt 70 ct).

Priteisti iš atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ solidariai nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2008 gegužės 11 d. po 1664,76 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt keturi litai ir 76 ct) kas mėnesį žalai atlyginti.

Sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti iš atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ solidariai 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. D. ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ po 16,50 Lt (šešiolika litų 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir po 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) ieškovo A. M. naudai išlaidų advokato pagalbai.

Teisėjai: Alė BukavinienėVincas VerseckasVigintas Višinskis