- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2-762-371/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01017-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 1.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.5.3.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovui G. K. dėl darbo ginčo teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, pareikštą atsakovui G. K., kuriame ieškovas prašo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais mokėjimo, pripažinti, kad su atsakovu visiškai atsiskaityta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl byla nagrinėjama atsakovui G. K. nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė bei jo atstovė advokatė I. B. Z. paaiškino, kad Darbo ginčų komisija (toliau DKG) 2019-08-22 sprendimu Nr. DGKS-5038 iš dalies patenkino atsakovo G. K. prašymą ir nusprendė išieškoti (duomenys neskelbtini) darbuotojo, atsakovo G. K. naudai 2959,16 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019-02-16 iki 2019-05-11 išbūtas dienas bei 193,28 Eur delspinigių. DGK sprendime pažymėta, kad ieškovo darbo sutarties 4.1 punkte nurodyta darbo užmokesčio sąlyga atitinka įprastą praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbą komandiruotės sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokios darbo užmokesčio sąlygos. Tačiau DGK sprendime konstatavo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos taikymo, todėl darbuotojui turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma. Su tokiu DGK sprendimu ieškovas nesutinka. Atsakovas G. K. dirba (duomenys neskelbtini) (iki šiol jis neatleistas iš darbo) 2019-02-16 sudarytos laikinojo darbo sutarties pagrindu vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal šios darbo sutarties 1.1 p. atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta- laikinojo darbo naudotojo adresu. Darbo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad darbdavys, t.y. ieškovas įsipareigojo mokėti darbuotojui (atsakovui G. K.) mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 1.301 koeficiento. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 722,06 Eur bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose (darbo sutarties 4.4 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos (darbo sutarties 4.4 p.).
Atsakovas G. K. pagal darbdavio, t.y. ieškovo (duomenys neskelbtini) 2019-02-15 įsakymą Nr. K-2019-02-15/4 laikotarpiu nuo 2019-02-16 iki 2019-05-11 buvo išsiųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nurodyta, kad vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis Švedijoje sudaro 65 Eur. Už 85 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota 2762,50 Eur dienpinigių taikant 50 proc. dienpinigių normą. Ši dienpinigių norma taikoma pagal šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas. Atsakovui už 85 komandiruotės dienas priskaičiuota 2136,56 Eur darbo užmokesčio, todėl su juo visiškai atsiskaityta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad šalys sutaria dėl mažesnių už Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyto dydžio dienpinigių, kurie sudaro 50 procentų maksimalių dienpinigių dydžio. Darbo sutarties 4.4 punkte taip pat nurodyta, kad darbdavys atskirais atvejais gali nustatyti ir paskirti darbuotojui didesnio dydžio dienpinigius nei 50 procentų visos dienpinigių sumos, tačiau tai nėra darbdavio įsipareigojimas. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties sąlygos yra aiškios, jos atitinka susiformavusią praktiką, taikomą nustatant dienpinigių dydžius vairuotojams-ekspeditoriams. Ieškovas aiškiai darbo sutartyje įsipareigojo atsakovui sumokėti 50 proc. priklausomų dienpinigių už komandiruotes, taip pat numatė galimybę darbdaviui vienašališkai nustatyti didesnę dienpinigių normą. LAT praktikoje nustatytas vienintelis kriterijus dėl kurio dienpinigių mažinimas būtų pripažintas teisėtu, tai yra, jeigu yra darbo sutarties šalių susitarimas, išreikštas kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Atsakovas G. K. pateikė pareiškimą DGK nurodydamas, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdaviu, ieškovu (duomenys neskelbtini) dėl jam mokamų 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną. Tačiau darbo sutartyje šalys susitarė tiek dėl darbo užmokesčio (4.1 p.), tiek dėl dienpinigių mokėjimo (4.4 p.). Atsakovas darbo sutartį pasirašė ir nepateikė jokių pretenzijų darbo sutarties sudarymo metu dėl darbo sutarties sąlygų, todėl, akivaizdu, jog atsakovui buvo aiškūs darbo sutarties 4.1 ir 4.4 punktai, kaip ir visa darbo sutartis. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad būtent darbo sutartyje yra sulygtos konkrečios darbo apmokėjimo sąlygos, kurios privalomos abiem darbo sutarties šalims. Kolektyvinės sutarties pas ieškovą nėra, todėl būtina vadovautis sudaryta tarp šalių laikino darbo sutartimi. Todėl parašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo G. K. ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5038 (duomenys neskelbtini) darbuotojo G. K. prašymas dėl nesumokėto darbo užmokesčio patenkintas iš dalies, nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) G. K. naudai 2959.16 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. būtas dienas (dienpinigių norma 100 procentų (suma atskaičius mokesčius), 193.28 Eur delspinigių, likusioje dalyje prašymas atmestas.
Lietuvos Respublikos DK 231 str. 1 d. numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pagal šio straipsnio 3 d. pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 d. numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pagal šio straipsnio 7 d. teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Tokiu būdu ieškovas (duomenys neskelbtini) ginčija priimtą DGK sprendimą dėl priteistų atsakovui G. K. išmokų ir prašo pripažinti, kad ieškovas su atsakovu visiškai atsiskaitė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) (darbdavio) ir atsakovo G. K. (darbuotojo) buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas G. K. buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (sutarties 1.2 p.) Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta nustatyta laikinojo darbo naudotojo adresu (sutarties 1.1 p.), jo darbo pradžia darbo sutartyje nustatyta nuo 2019 m. vasario 16 d. (sutarties 17.1 p.). Pagal laikinojo darbo sutarties 4.1 punktą darbdavys (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti darbuotojui G. K. mėnesinį darbo užmokestį bruto (t.y. prieš mokesčių išskaitymą), kuris yra lygus LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 1.301 koeficiento. Šiame sutarties punkte nurodyta, jog šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 722.06 Eur bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiama pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją (4.3 p.).
Šalys pagal darbo sutarties 4.4 punktą susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos.
Atsakovas G. K. DGK pateiktame prašyme nurodė, kad žadėta alga buvo 80 Eur už parą, todėl ieškovas skolingas atsakovui 2700 Eur už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Iš esančios byloje sudarytos tarp šalių laikinojo darbo sutarties 20.1 p. matyti, kad sutartis sudaryta dviem originaliais egzemplioriais, - po vieną šios darbo sutarties egzempliorių įteikiama kiekvienai šaliai, abiejų šalių sutartis pasirašyta, taip pat abiejų šalių pasirašytas kiekvienas darbo sutarties lapas. LR darbo kodekso 43 str. 1-2 d. numato, kad darbo sutartis sudaroma ir keičiama raštu, todėl tarp šalių pasirašyta laikinojo darbo sutartis atitinka DK 43 str. reikalavimus.
Atsakovas G. K. nurodydamas DGK prašyme, kad sudarant darbo sutartį buvo sulygta dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo principo, nei įrašyta darbo sutartyje, šio savo teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka sutarties sąlygas ginčijančiai šaliai. Tačiau atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, neginčijo darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių dydžio. Šiuo metu ši darbo sutarties sąlyga nepanaikinta ir nepakeista. Tokiu būdu esant abiejų šalių pasirašytai darbo sutarčiai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui buvo nežinomos sudarytos ir pasirašytos laikinojo darbo sutarties sąlygos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kolektyvinės sutarties nėra. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja šalių sudarytoje laikinojo darbo sutartyje numatytas dienpinigių dydis. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punktas atitinka šio teisės akto reikalavimus.
Iš ieškovo atstovės paaiškinimo bei esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. K-2019-02-15/4 atsakovas G. K. buvo komandiruotas į Švediją laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 11d., atlikti ekspeditavimo paslaugas, komandiruotės trukmė—85 dienos. Šiame įsakyme nurodyta apmokėti atsakovui su komandiruote susijusias išlaidas: dienpinigių 50 proc. nuo nustatytos dienpinigių normos vykstantiems į užsienio komandiruotes (normos nustatytos LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 (su pakeitimais įsigaliojusiais 2018-07-01) bei kelionės išlaidas.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad už šią komandiruotę buvo nustatyti minimalūs galimi dienpinigiai, kadangi Švedijos įmonė, į kurią buvo komandiruojamas atsakovas, jau turėjo problemų su atsiskaitymais, o vėliau ir bankrutavo. Tai patvirtina ieškovo pateiktas el. susirašinėjimas.
Pagal LR Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ maksimalus dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje nustatytas 65 Eur (LRV 2018-04-18 nutarimo Nr. 383 redakcija).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu pasirašytinai ar telefonu, SMS žinute, elektroniniu laišku, kaip tai numatyta darbo sutarties 6 p. Tačiau byloje taip pat nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad atsakovas G. K. komandiruotės laikotarpiu reikštų ieškovui dėl to pretenzijas. Priešingai, atsakovas neatsisakė vykti į komandiruotę, nuvyko į komandiruotę ir, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, išbuvo komandiruotėje 85 dienas, nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. Todėl, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad įsakyme nurodyta dienpinigių norma sutampa su laikinojo darbo sutartyje šalių sulygta sąlyga dėl dienpinigių mokėjimo, taip pat, kad atsakovas faktiškai išvyko į komandiruotę ir išbuvo komandiruotėje įsakyme nurodytą, o ne kitą kažkokį laikotarpį, nėra pagrindo teigti, kad jam buvo nežinomas įsakymo turinys.
Iš ieškovo (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 15 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraščio Nr. D-2019-02-15/4 matyti, kad atsakovui G. K. už 85 dienas komandiruotės nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. priskaičiuota 2762.50 Eur suma. Ši suma paskaičiuota už kiekvieną komandiruotės dieną po 32.50 Eur, t. y. nuo 65 Eur dienpinigių (50 proc. normos nuo Švedijoje 100 proc. nustatytų dienpinigių). Iš šios sumos už 2019 m. vasarį (13 dienų) priskaičiuota 422.50 Eur, už kovo (31 d.)—1007.50 Eur, už balandį (30 dienų)-- 975.00 Eur, už gegužę (11 dienų)-- 357.50 Eur.
Apie šių dienpinigių priskaičiavimą patvirtina esantys byloje ieškovo (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapeliai už 2019 m. vasarį, kovo, balandžio, gegužę (lapeliuose nurodytas priskaičiuotų dienų skaičius ir suma atitinka dienpinigių skaičiavo žiniaraščiuose nurodytoms dienoms ir sumoms bei bendra suma sudaro 2762.50 Eur).
Pagal ieškovo paskaičiavimus atsakovui už 2019 m. vasario mėn. priskaičiuota 397.09 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius 233.09 Eur), už 2019 m. kovo mėnesį –722.06 Eur (atskaičius mokesčius 423.85 Eur), už 2019 m. balandžio mėn.—722.06 Eur (atskaičius mokesčius 423.85 Eur), už 2019 m. gegužės mėnesį –295.35 Eur (atskaičius mokesčius 173.37 Eur). Tokiu būdu ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 1254.16 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir 2762.50 Eur dienpinigių, iš viso 4016.66 Eur.
Iš esančių byloje dokumentų matyti, kad pagal pavedimus ieškovas pervedė atsakovui į jo sąskaitą: 2019-04-05—400 Eur, 2019-04-12—200 Eur, 2019-04-19—240 Eur, 2019-05-09—400 Eur, 2019-05-21—500 Eur, 2019-05-28—300 Eur, 2019-05-31—500 Eur, 2019-09-10—161.99 Eur, tai yra pervesta 2701.99 Eur, pagal 2019-06-11 kasos orderį sumokėjo 780 Eur, pagal 2019-07-03 kasos orderį -500 Eur, iš viso sumokėjo 3981.99 Eur, nes iš 4016.66 Eur sumos buvo minusuota 34.67 Eur (2019 m. gegužės mėn. pagal vykdomąjį raštą).
Šie duomenys patvirtina, kad šiuo metu su atsakovu už 85 komandiruotės dienas visiškai atsiskaityta, sumokėtas visas sulygtas laikinojo darbo sutartyje darbo užmokestis ir dienpinigiai.
Šalių sudarytoje laikinojo darbo sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį. Sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad avansas darbuotojui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip. Šalys taip pat susitarė, jog grįžęs iš komandiruotės darbuotojas privalo pateikti darbdaviui dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o darbdavys įsipareigojo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Tokiu būdu ieškovas atsakovui pagal darbo sutartį sąlygas turėjo mokėti darbo užmokestį už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 28 dienos. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų mokėjimo tvarkos, nes mokėjo atsakovui priskaičiuotas sumas avansu, taip pat pavėluotai: pavedimu 2019 m. rugsėjo 10 d., pagal 2019 m. liepos 3 d. kasos orderį. Atsakovas pats nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau jo pateiktame prašymuose DGK bei teismui nenurodė, kad prašo priteisti jam delspinigius už ne laiku sumokėtą darbo užmokestį. Tokiu būdu darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikymosi vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar darbdavys sumokėjo darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį ir dienpinigius.
Tokiu būdu iš visų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas su atsakovu buvo susitaręs dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių negu nurodyta darbo sutartyje mokėjimo, byloje pripažinta, kad šiuo metu ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, dėl to yra pagrindas ieškinį patenkinti visiškai.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur už ieškinio parengimą ir 363.00 Eur už atstovavimą byloje. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. pakeitimai), numatytų 8.2, 8.19 p., byloje buvo parengtas ieškinys, vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.
Tačiau pagal LR CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas G. K. tik kreipėsi dėl DGK dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo, o sprendimą išieškoti dienpinigius ir delspinigius atsakovo naudai iš ieškovo priėmė DGK, kurios sprendimą nustatyta tvarka apskundė ieškovas teismui. Šiuo atveju ieškovo pareikšto ieškinio patenkinimas neįrodo, kad pats atsakovas elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, paduodant tokį prašymą DGK, nes prašymas paduotas 2019 m. liepos 25 d., po šios dienos ieškovas dar sumokėjo atsakovui 2019 m. rugsėjo 10 d. 161.99 Eur, tokiu būdu prašymo padavimo metu ieškovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu. Teismas taip pat nenustatė atsakovo nesąžiningumo, ar netinkamo elgesio nagrinėjant bylą teisme arba proceso vilkinimo, nes atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje, dėl to nebuvo galimybės greitai ir operatyviai jam įteikti procesinius dokumentus bei teismo šaukimus į paskirtus teismo posėdžius. Tokiu būdu, remiantis LR CPK 93 str. 4 d, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, numatytos LR CPK 93 str. 1 d., ir netenkinti ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo G. K. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su atsakovu G. K. yra visiškai atsiskaitęs.
Netenkinti ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl 559 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo G. K..
Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-5038 darbo byloje Nr. APS-131-14373.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.