Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Ingridai Muchinai, Audronei Glambienei, Eglei Petkevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 savarankiškų nusikalstamų veikų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą 2013-12-12, apie 15.00 – 16.00 val., Prienuose, (duomenys neskelbtini),, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, į. k. (duomenys neskelbtini), išrašydamas pinigų priėmimo kvitą MT Nr. 001, iš S. B. paėmė L. B. priklausančius 2000 Lt už užsakomą automobilių priekabą „WNP - Suski 750B“ su tentu, tačiau jis užsakytos automobilio priekabos nepristatė, padarydamas L. B. 2000 Lt (579,24 Eur) turtinę žalą.

Kaltinamasis M. A. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtą:

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. R. parodė, kad internete rado skelbimą ir paskambino dėl parduodamos priekabos. Jam pasakė pervesti ne visus pinigus ir tada bus prekė. Jis pinigus pervedė. Jam žadėjo, kad prekė bus po savaitės ar dviejų. Jis sakė, kad jam neskubu, greitai nereikia, svarbu, kad būtų. Po 3 savaičių jis paskambino pats, jam atsakė, kad teks palaukti, bus po savaitės. Vieną kartą jam sakė, kad Lenkijoje nėra darbininkų, nepadarė, kitą kartą, kad išvežė priekabas chromuoti. Taip jam aiškindavo kas savaitę, kai jis paskambindavo. Jis pamatė, kad nieko iš to nebus, sakė, kad atiduotų pinigus. Jam pažadėjo, kad grąžins, bet vėl buvo tas pats. Jam sakė, kad neturi pinigų. Jis sakė, kad pinigų pasiskolintų ir jam grąžintų, nes jei negrąžins, jis kreipsis į policiją. Jis nuėjo į policiją ir užvedė bylą. Jis skambino M. A., bet jam neatsakė, tada jis M. A. parašė žinutę, kad padavė pareiškimą į policiją. Kreipėsi į policiją, kai suprato, kad priekabos nebus. M. A. jam paskambino ir prašė, kad jis atsiimtų pareiškimą, kad M. A. neva surinks pinigus ir kitą savaitę atiduos. Jis M. A. pasakė, kad pervestų jam pinigus ir tada jis atsiims pareiškimą. M. A. sakė, kad neturi pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-04-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė pinigų priėmimo kvito, serija MT Nr. 00, kopiją (t. 1, b. l. 158-159).

Iš byloje esančio 2014-05-13 pinigų priėmimo kvito apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pinigų priėmimo kopija, kurią pateikė nukentėjusysis L. B.. Apžiūros metu nustatyta, kad L. B. sumokėjo M. A. 2000 Lt už automobilio priekabą „WNP – Suski 750B“ su tentu (t. 1, b. l. 160).

Iš byloje esančio AB „Swedbank“ pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašo (laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2015-02-09) matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2015-01-08 A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 550,20 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų grąžinimas pagal nutrauktą susitarimą dėl priekabos (t. 1, b. l. 141).

Iš byloje esančio 2015-04-02 tarnybinio pranešimo dėl telefoninių pokalbių išklotinės analizės nuatatyta, kad buvo papildomai išnagrinėtos abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. A. pokalbių išklotinės nuo 2014-08-01 iki 2014-10-23. Užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam A. K., skambučiai 2014 m. rugsėjo 1 d., 2014 m. spalio 8 d., 9 d. ir 14 d. Taip pat yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su užsienio abonentais, kurių telefono kodai 44 (Anglijos telefono kodas), 47 (Norvegijos kodas). Visi kiti išklotinėje užfiksuoti telefono numeriai, su kuriais buvo bendrauta, priklauso Lietuvos telefoninių ryšių operatoriams, skambučių į Lenkijos Respubliką neužfiksuota (t. 1, b. l. 174).

Iš byloje esančio AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad 2014-07-25 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),, priklausančios D. R., į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini) “, pervesta 3700 Lt už priekabą „WNP – Suski 750B“ (t. 1, b. l. 11).

Iš byloje esančio AB „Swedbank“ pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašo (laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2015-02-09) matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini), į kurią 2014-07-25 iš D. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3700 Lt, mokėjimo paskirtis – WNP (duomenys neskelbtini) B, P. R., Skuodas. Nuo 2014-07-25 pinigai įvairiomis sumomis nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos nuimami grynais pinigais bankomatuose, apmokamos paslaugos (t. 1, b. l. 141).

Iš byloje esančio 2015-03-25 AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1071,59 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų grąžinimas pagal nutrauktą susitarimą dėl priekabos (t. 1, b. l. 47).

Iš byloje esančio 2015-04-02 tarnybinio pranešimo dėl telefoninių pokalbių išklotinės analizės nuatatyta, kad buvo papildomai išnagrinėtos abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. A. pokalbių išklotinės nuo 2014-08-01 iki 2014-10-23. Užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam P. R., skambučiai 2014 m. rugpjūčio 25 d., 29 d., 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 14 d., 15 d. ir 16 d. Taip pat yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su užsienio abonentais, kurių telefono kodai 44 (Anglijos telefono kodas), 47 (Norvegijos kodas). Visi kiti išklotinėje užfiksuoti telefono numeriai, su kuriais buvo bendrauta, priklauso Lietuvos telefoninių ryšių operatoriams, skambučių į Lenkijos Respubliką neužfiksuota (t. 1, b. l. 174).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaltinamajam M. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl trijų nusiaklstamų veikų padarymo. Visų pirma teismas pasisako dėl kaltinimų apgaule įgijus nukentėjusiųjų P. R. ir A. K. turtą.

Sukčiavimo esmė įgyjant svetimą turtą – apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Teismų praktikoje yra išskiriami apgaulės kriterijai – objektyvios tiesos iškraipymas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį, kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, tam, kad veika būtų kvalifikuota kaip sukčiavimas, apgaulė turi būti esminė – susijusi su pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis, kurios lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti jam nenaudingą sandorį, o nukentėjusiojo galimybės išsieškoti nuostolius civiline tvarka būtų apsunkintos (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; Nr. 2K-117/2013 ir kt.).

Abiejuose kaltinimuose nustatytos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės: kaltinamasis M. A. internete patalpina skelbimus apie parduodamą priekabą, į jo skelbimus telefonu atsiliepia nukentėjusieji P. R. ir A. K., kurie (pirmuoju atveju – P. R. duktė, veikdama pastarojo vardu) perveda atitinkamas pinigų sumas į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios direktoriumi tuo metu dirbo kaltinamasis M. A., tačiau nustatytu laiku priekabos užsakovams (pirkėjams) nepristatomos, kaltinamojo M. A. aiškinimu, dėl kliūčių, kurios kilo dėl priekabų gamintojo Lenkijoje, kaltės, po nevienkartinių telefoninių pokalbių nei priekabų, nei už jų įsigijimą pervestų pinigų nepavykus atgauti, nukentėjusieji P. R. ir A. K. kreipiasi į policiją, tuomet apie tai sužinojęs M. A. jiems grąžina už priekabas sumokėtus pinigus. Pasak kaltinimo, M. A. jau patalpindamas minėtus skelbimus į internetinį tinklalapį, turėjo tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą (nors kaltinime tiesiogiai nenurodoma, bet iš jo formuluočių darytina išvada, kad pinigus), ką ir padarė, į jo skelbimą atsiliepus nukentėjusiesiems ir pervedus į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą atitinkamai 3 700 Lt (P. R. atveju) ir 1 900 Lt (A. K. atveju). Tačiau iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad tokio kaltinamojo išankstinio ketinimo jie nepatvirtina. Abiejų inkriminuojamų veikų laikotarpiu kaltinamasis M. A. dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ (tai patvirtina teismui pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius – t. 2, b. l. 92). Iš teismui pateiktų kitų dokumentų (platintojo sertifikato, PVM sąskaitų-faktūrų (t. 2, b. l. 100-117) matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini) “ iš tiesų prekiavo priekabomis (tarp jų ir tokio tipo, kuris nurodytas M. A. pateiktame kaltinime P. R. epizode – „WNP-Suski 750B“), o M. A. buvo įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas santykiuose su priekabų gamintoju – Lenkijos Respublikos firma „(duomenys neskelbtini).“ (t. 2, b. l. 100-101). Šie dokumentiniai įrodymai paneigia aplinkybę, kad kaltinamasis patalpindamas skelbimus į internetinį tinklalapį iškraipė objektyvią teisą – jis iš tikrųjų turėjo faktinę galimybę pristatyti minėtas priekabas užsakovams. Tai, jog šiuo atveju pinigai už priekabas buvo pervesti į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, įtakos teisinio santykio tarp M. A. ir užsakovų kvalifikacijai neturi – kaltinamasis M. A. niekada neneigė, kad jis įsipreigojo užsakovams (t. y. nukentėjusiesiems P. R. ir A. K.) pristatyti priekabas, kaip neneigė ir skolinio įsipareigojimo jiems. Be to, iš byloje surinktų įrodymų (tame tarpe, teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusiuosius), nenustatyta, kokios konkrečios, esminės, tikrovės neatitinkančios aplinkybės lėmė, kad jie sudarė žodinius sandorius (kuriuos vėliau, patvirtino atitinkamų piniginių sumų pervedimais) su kaltinamuoju. Abu nukentėjusieji nurodė, kad prieš pervesdami pinigus su kaltinamuoju susitikę nebuvo, bendravo kelis kartus telefonu ir susitarė. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiuosius su kaltinamuoju siejo civiliniai teisiniai santykiai. Šiame kontekste aptartina ir tai, ar šie santykiai iš kaltinamojo pusės neperaugo į baudžiamuosius, nes esant tam tikroms sąlygoms, baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti ir vengimas įvykdyti turtinę prievolę (nors tokio pobūdžio kaltinimas kaltinamajam ir nebuvo pareikštas). Kaip minėta, vienas iš požymių, skiriančių sukčiavimą sudarant bei vykdant sandorį nuo panašaus pobūdžio civilinių sutarčių ar deliktų, yra nukentėjusiojo galimybės susigrąžinti turtą civiline tvarka apsunkinimas. Paprastai tai pasireiškia kaltininko pasislėpimu, pasikeitusios gyvenamosios vietos nepranešimu kreditoriams, turto, kuris gali būti padengtas skolai grąžinti, perleidimu tretiesiems asmenims ir pan. Nagrinėjamu gi atveju kaltinamasis M. A. iš tiesų tam tikrą laiko tarpą delsė grąžinti pinigus nukentėjusiesiems, tačiau nenustatyta, kad jis būtų nuo jų pasislėpęs, tyčia vengęs bendrauti, be to, jis visada pripažino skolinius įsipareigojimus, galiausiai, skolą nukentėjusiesiems ir grąžino. Taigi, teismas laiko, kad kaltinamojo M. A. veiksmuose nuknetėjusiųjų P. R. ir A. K. epizuoduose nėra būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių – apgaulės ir tiesioginės tyčios. Todėl M. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 savarnkiškų veikų – nukentėjusiojo P. R. ir nukentėjusiojo A. K. turto įgijimo) išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitokia situacija ir kitokios išvados pagal byloje ištirtus įrodymus darytini dėl kaltinimo apgaule įgijus nukentėjusiojo L. B. turtą. Visų pirma pabrėžtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės 2014 m. gegužės 30 d. nutarimas, kuriuo M. A. atleistas nuo baudžiamosio atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. B., ir tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Ši įsiteisėjusi nutartis buvo panaikinta prokuroro 2015 m. kovo 23 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo tuo pagrindu, kad buvo įtarta, jog M. A. vienerių metų laikotarpyje po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė dvi naujas nusikalstamas veikas. Nors teismas vertindamas įrodymus yra saistomas tik BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir prejudicija vertinant įrodymus negalima, vis dėlto, anksčiau aptartos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant M. A. veiksmus nukentėjusiojo L. B. turto atžvilgiu, todėl vertintinos visų kitų įrodymų kontekste. Kaip minėta, teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. A. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamajame posėdyje taip pat detaliai buvo analizuojami ikiteisminio tyrimo metu duoti M. A. parodymai, jie buvo peskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 178). Tuomet apklaustas M. A. parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką ir, kad 2013 m. gruodžio mėn., tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino vyriškis, kuris pasiteiravo ar pas jį būtų galima užsisakyti priekabą, nes rado jo telefono numerį ant kažkokios priekabos. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Vyriškis paaiškino, kad yra prieniškis ir jam reikalinga priekaba „WNP-Suski 750B“, 2,50 x 1.30 m dydžio. Jis vyriškiui paaiškino, kad yra Kaune ir gali užsukti į Prienus susitarti dėl priekabos pardavimo. Vyriškis pasakė savo adresą Prienuose, kurio šiuo metu neatsimena, ir jis nuvažiavo pas vyriškį, apie 40 metų amžiaus, į namus bei prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Vyriškis jam paaiškino, kad jam reikalinga priekaba būtent 2,50 x 1.30 m dydžio, su tentu. Jis paskaičiavo kainą – 3700 Lt ir paaiškino, kad reikia sumokėti iš karto 2000 Lt, norint vykdyti užsakymą. Vyriškis juo nesuabejojęs ir sumokėjo jam 2000 Lt, tuo pagrindu jis, turėdamas teisę, išrašė pinigų priėmimo kvitą MT Nr. 001, bei paaiškino, kad iš karto duos priekabos užsakymą į Lenkiją ir dvejų savaičių laikotarpiu pristatys priekabą, o tada vyriškis sumokės jam likusius pinigus. Paimdamas 2000 Lt iš karto nesiekė jų pasisavinti bei apgauti priekabą pirkusį asmenį, tačiau, turėdamas finansinių problemų, gautus 2000 Lt panaudojo kitais tikslais, t.y. ne siekiant užsakyti priekabą, o savo reikmėms, tokiu būdu juos pasisavindamas. Pasisavinęs 2000 Lt, vyriškiui užsisakiusiam priekabą neskambino, vyriškis pats skambino jam ir teiravosi kada bus pristatyta užsakyta priekaba. Nors net nebuvo davęs užsakymo priekabos gaminimui, jis vyriškiui vis žadėjo meluodamas, kad priekabos užsakymas užtruko ir ji bus pagaminta vėliau (t. 1, b. l. 178). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino norėdamas greičiau susitaikyti su nukentėjusiuoju, patartas tyrėjos, ir iš dallies pakeitė parodymus, nurodydamas, kad bendravo su priekabos gamintojais Lenkijoje, o pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Tačiau ši kaltinamojo parodymų pakeitimo priežastis nėra įtikinama. Iš byloje esančio 2014-05-22 M. A. pareiškimo dėl susitaikymo nustatyta, kad M. A. savo kaltę taip pat pripažino visiškai, nurodė, kad 2013-12-12 Prienuose, (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo L. B. priklausančius 2000 Lt, juos paimdamas kaip avansą už užsakomą priekabą, žadėdamas priekabą pristatyti 2 savaičių laikotarpiu, tačiau užsakytos priekabos nepristatė, paimtus 2000 Lt išleido savo reikmėms. Su nukentėjusiuoju L. B., susitaikė, jo atsiprašė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, susitaikius įtariamajam su nukentėjusiuoju. Pasirašytas susitaikymo protokolas (t. 1, b. l. 165-166). Pažymėtina, kad jau atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir dalyvaujant gynėjai, kaltinamasis M. A., kuomet jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, 2015 m. balandžio 1 d. prieš apklausą nurodė, kad dėl įtarimo dallies, kurioje buvo susitaikymas – pozicijos nekeičia, dėl visos kitos įtarimo dallies neprisipažįsta visiškai (t. 1, b. l. 196). Be to, šiame epizode nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis gautus iš L. B. pinigus panaudojo savo reikmėms, melavo nukentėjusiajam apie priekabos užsakymą Lenkijoje, nors to nebuvo padaręs, vengė su nukentėjusiuoju bendrauti, pastarasis jį susirado per kitą asmenį. Teismo vertinimu, šiuose M. A. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, įskaitant apgaulę ir tiesioginę tyčią, todėl šioje bylos dalyje jo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atlyginta žala nukentėjusiajam L. B.), kaltinamojo asmenybę (neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, charakterizuojamas iš esmės pozityviai), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusiojo poziciją apie pretenzijų kaltinamajam nebuvimą. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam taikytinas BK 38 straipsnyje numatytas institutas ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Kadangi pagal bylos duomenis, ankstesne Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis yra įvykdęs, šiuo nuosprendžiu jam baudžiamojo poveikio priemonė nebeskirtina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1-4 dalimis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. B..

M. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo P. R. turto įgijimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. K. turto įgijimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. A., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. A., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.