Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl asmens pripažinimo neveiksniu, institucija teikianti išvadą - Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos atstovė pateikė išvadą ir paaiškino, kad suinteresuotas asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgyvendindamas savo civilines teises ir pareigas, negeba savimi pasirūpinti, jam reikalinga pagalba visose srityse – tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. S. paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti (b. l. 46-47). 2019 m. sausio 31 d. gautas ekspertizės aktas (b. l. 53-54). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 8-sausio 28 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 83TPK-8/2019 išvadose nurodyta, kad A. S. konstatuojama įgyta silpnaprotystė Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F 00.1). Jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertų išvada yra motyvuota, ja abejoti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad nors A. S. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, riboti veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Kitose pareiškime nurodytose srityse, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadą, veiksnumas ribotinas visiškai.

Pripažinus A. S. neveiksniu, iškeltina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505-506 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Pripažinti A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje.

Inicijuoti bylos dėl globos A. S. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje ir globėjo paskyrimo iškėlimą.

Duomenis apie A. S. pripažinimą neveiksniu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.