Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-465-445/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
2-465-445/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00332-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
F. M., I. P.
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-465- 445/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00332-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų F. M., I. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 1995 m. vasario 14 d. mirusios motinos O. P. ir 2000 m. balandžio 25 d. mirusio tėvo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvai O. P. ir S. P. turėjo tris vaikus: F. M. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini), I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. P..

Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Gyvendami santuokoje tėvai įgijo sodybą. Vėliau bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo baldus, namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio padargus ir kitą turtą. S. P. 1999 m. spalio 26 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38- 6922 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,81 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.

1995 m. vasario 14 d. mirė motina O. P. ( mirties liudijimas AA Nr. 573458, įrašo Nr. 7 ).

Po motinos mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime liko gyventi I. P. su tėvu S. P.. Motinai mirus, dukra F. M. pasiėmė dalį jos patalynės, rūbų, austų lovatiesių, indų ir kito turto. I. ir tėvas S. naudojosi likusiais motinai iki mirties priklausiusiais daiktais. Pareiškėjai kartu su tėvu naudojo motinos pinigines santaupas bei kitą turtą.

Pareiškėjai, kaip įstatyminiai įpėdiniai, kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo motinai O. P. priklausiusiam turtui paveldėti, nes yra suėję terminai palikimui priimti, t. y. negali kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. Po motinos mirties per 6 mėnesių laikotarpį niekas iš įpėdinių nesikreipė į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo (nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK 587 str. 3 d.). Manė, kad motinos palikimas savaime pereina tėvui. Palikėjos dukrai ir sūnui, pirmos eilės įpėdiniams (1964 m. CK 573 str. 1 d.), įstatymas numato galimybę paveldėti turtą lygiomis dalimis kartu su kitais mirusiojo vaikais (jų tarpe ir įvaikiais), sutuoktiniu ir tėvais (įtėviais).

Savo brolį V. P. įtraukėme trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad V. nesutiko kartu kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Jis pareiškė, kad tėvų palikimo nepriėmė ir ateityje nepriims.

Kadangi per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo vienu iš jo priėmimo būdų - kreipiantis į notaro biurą, todėl siekia priimti palikimą kitu jo priėmimo būdu, t.y. kreipiamės į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė O. P. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po O. P. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

2000 m. balandžio 25 d. mirė tėvas S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ( mirties liudijimas AC Nr. 031278, įrašo Nr. 15).

Tėvui be bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos sodybos dar buvo sugrąžintos nuosavybės teisės į 10,81 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.

Į notarų biurą dėl S. P. palikimo priėmimo ir turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 6 mėnesius, nesikreipė. Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po S. P. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Kadangi yra praleidę terminus kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka ( LR CK 5.50 str. ).

Motina ir tėvas iki savo mirčių gyveno kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu su tėvais nuo gimimo tuose namuose gyvena ir I. P.. F. M. gyvena netoliese – tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime.

Po palikėjo S. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė – F. M. ir I. P.. I. iki tėvų mirties ir po to nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose. Naudojamės kaip savais visais likusiais palikėjų daiktais, žemės ūkio padargais, įrankiais, dirba tėvui grąžintą žemę. Motinos ir tėvo palikimą priėmė iš karto po jų mirties paimdami visus jų daiktus ir pradėdamas valdyti visą jų turtą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Ivanas nuo gimimo iki šiol gyvena tėvų namuose ir tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta. Mes rūpinomės tėvais, juos prižiūrėjome ir slaugėme. Aukščiau aprašyti mūsų aktyvūs veiksmai, I. gyvenimas palikimą sudarančiame name kartu su tėvais patvirtina, kad priėmė motinos O. P. ir tėvo S. P. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai F. M., I. P. ir suinteresuotas asmuo V. P. pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuoto asmens Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro atstovas neatvyko į teismo posėdį ir neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų tėvas S. P. mirė 2000-04-25, o motina O. P. mirė 1995-02-14 ir tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimų duomenys (b. l. 10,11).

Pareiškėjų giminystės ryšius su S. P. ir O. P. patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas (b. l. 8-9,15).

Po S. P., O. P. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma (b. l. 18).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu S. P. atkurtos nuosavybės teisės į 10.81 ha žemės sklypą ( b.l. 12) ir tokie duomenys įregistruoti nekinojamojo turto registre ( b.l. 39-42).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po S. P. mirties 2000-04-25 ir O. P. mirties 1995-02-14 atsirado palikėjo mirties momentu, t.y., kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjai mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjų mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjų turtą. Pareiškėjai valdė, naudojosi ir disponavo visu palikėjų turėtu turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė.

Pareiškėjai priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjų mirties per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjų mirties faktiškai jų turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais : palikėjų mirties liudijimais, jų duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, giminystės santykius įrodančiais dokumentais, apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nekilnojamojo turto registro duomenimis, pateiktais atsiliepimais į pareiškimą.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. M., a.k. (duomenys neskelbtini), I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 1995 m. vasario 14 d. mirusios motinos O. P. ( P.- taip įrašyta mirties liudijime ) ir 2000 m. balandžio 25 d. mirusio tėvo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis