Marijampolės apylinkės teismo nutartis

susipažino su baudžiamąja byla, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs( duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ( duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ( duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2024 m. gruodžio 5 d., gautas, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33738-24, priimtas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje susiklostė tokia situacija, kad po to, kai teisme buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas minėtą prokuroro sprendimą panaikinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai panaikinus prokuroro sprendimą (pareiškimą) dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnyko bylos (teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso) pagrindas. Atsižvelgus į tai, teisėjas neturi galimybės priimti nei vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais ar 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais, kadangi procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo nutrauktas.

Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuojantis supaprastiną procesą(teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas) nenumato kokį sprendimą tokioje situacijoje gali priimti teisėjas. Šiuo atveju, vadovaujantis teisės analogija bei bendraisiais teisės principais, teisėjo vertinimu, turi būti taikomos BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę bylą perduoti prokurorui, kai surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Daroma išvada, kad panaikinus prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo, teisėjas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti šį pareiškimą ir, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, bylą perduoti nagrinėti teisme. Taip pat spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju valstybinio kaltinimo palaikymas teisme gali būti įmanomas tik prokurorui priėmus naują sprendimą dėl kreipimosi į teismą (su kaltinamuoju aktu ar nauju pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu), todėl ši byla analogiškai kaip ir bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka atveju, yra grąžinama prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. e1-99-610/2025 su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33738-24), kurioje T. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai (Jurbarkas).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.