Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-988-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2S-988-577/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03767-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
M. K., A. S.
Trečiasis asmuo
A. K., S. L.
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-988-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03767-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.2.; 94.2.4.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams M. K. ir A. S., tretiesiems asmenims A. K., S. L. ir kt. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti M. K. ir A. S. 2008-10-27 sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6746 negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, jog ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti dvišalę restituciją, – nepretenduoja į daiktines teises, jis nesiekia įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą, jį valdyti ar disponuoti, jis siekia tik atkurti skolininko mokumą ir įgyvendinti savo teisę atgauti pinigus – skolą. Atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą, pasirinktą teisių gynybos būdą, neturėtų būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, taikytina bendra teismingumo taisyklė, įtvirtinta LR CPK 29 straipsnyje, kai ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartį. Nurodo, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims, tam, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Ieškovo nuomone, šis reikalavimas siejasi su daiktinėmis (nuosavybės) teisėmis į ginčo nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovas nepretenduoja į daiktines teises, nesiekia įgyti nuosavybės teisės į ginčo turtą, tačiau jis ginčija sandorį, kuriuo perleistas nekilnojamasis turtas ir nesąžiningai įgytos daiktinės teisės į tą turtą. Todėl ginčo teismingumui nustatyti taikytinos CPK 31 str. 1 d. nuostatos, kurios įtvirtina, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pažymi, jog sprendžiant ieškinių dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingumo klausimą, taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl actio Pauliana taikymo, kuriuo prašė pripažinti 2008-10-27 sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6746 negaliojančia, taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį. Ieškovas pareiškė actio Pauliana, tai yra ginčija atsakovų sudarytą sandorį, kurio jie neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-23 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.); teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti dvišalę restituciją, nepretenduoja į daiktines teises, jis nesiekia įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį valdyti ar disponuoti, jis siekia tik atkurti skolininko mokumą ir įgyvendinti savo teisę atgauti pinigus – skolą, todėl nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į teismą pagal atsakovų gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, jog pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio ketvirtąją dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Tačiau Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; ieškovo reiškiamo reikalavimo tikslas – skolininko turtinės padėties, buvusios iki sandorio sudarymo, atkūrimas, grąžinant perleistą turtą skolininko nuosavybėn, taigi, nagrinėjamas ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovų daiktinėmis teisėmis į ginčo turtą. Kadangi ginčijamas sandoris dėl perleisto nekilnojamojo turto ir ieškovo reikalavimas taikyti restituciją yra susijęs su atsakovų daiktinėmis teisėmis į ginčo turtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai yra pagrįsti, o ginčo teismingumui nustatyti taikytinos CPK 31 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, kur numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Esant pasakytam, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Beje, teisėjų kolegija pažymi, kad ir teismų praktika patvirtina, jog sprendžiant ieškinių dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingumo klausimą, taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1169/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti, ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis