Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-04 · Byla Nr. ATP-1068-238/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
ATP-1068-238/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pareiškėjas
R. G.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1068-238/2012;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00459-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-10-29 nutarimu R. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 200 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, skirta galutinė 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas R. G. už tai, jog 2012-04-07, apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės aikštelėje jis pastatė automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatydamas parduotuvės rampą, taip trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, vėliau iš šios vietos, būdamas neblaivus (nustatytas 0,80 promilės girtumas) vairavo automobilį iki automobiliams skirtos parkavimo vietos.

Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad R. G. neblaivus vairavo transporto priemonę. Teismas nurodė, kad asmens blaivumo testu R. G. 2012-04-07, 8.35 val., buvo nustatytas 0,80 promilių girtumas. Pripažindamas kaltę dėl ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo ir neneigdamas neblaivumo fakto, R. G. administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo posėdyje nurodė, jog policijos pareigūnams pareikalavus patraukti neleistinoje vietoje stovėjusį automobilį, pastarojo jis nevairavo, o atsidaręs šonines dureles ir įjungęs užvedimo raktelį, neįlipdamas į automobilį, kelis metrus jį pastūmė į kitą aikštelės vietą. Pareiškėjo nuomone, jis pagal ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo nepagrįstai apkaltintas dėl to, jog surašant protokolą dėl transporto priemonės stovėjimo draudžiamoje vietoje tarp administracinės bylos šalių kilo konfliktas. Spręsdamas apie įvykio aplinkybes teismas byloje apklausė policijos pareigūnus V. L. ir A. G., kurie patvirtino, jog pareiškėjui patraukus (vairavus) automobilį ir pradėjus rašyti protokolą dėl draudžiamojoje vietoje pastatytos transporto priemonės, buvo pastebėta, kad R. G. neblaivus. Šiam faktui pasitvirtinus, buvo surašytas protokolas ir dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Siekdamas paneigti vairavimo ir patvirtinti transporto priemonės stūmimo faktą, pareiškėjas 2012-04-25 dienraštyje „Alytaus naujienos“ paskelbė skelbimą, prašantį atsiliepti įvykį mačiusius liudytojus. Į skelbimą atsiliepę liudytojai L. V. ir D. V. teismo posėdyje parodė, jog matė, kad pareiškėjas stūmė, o ne vairavo automobilį „BMW 525“. Vertindamas byloje surinktus prieštaringus liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareigūnų šališkumą arba suinteresuotumą bylos baigtimi, o pagal pareiškėjo skelbimą atsiradusių liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių: policijos pareigūnai paneigė, jog įvykio metu buvo liudytojų; skelbimas dienraštyje išspausdintas praėjus beveik 20 dienų nuo įvykio; į pareiškėjo skelbimą atsiliepę liudytojai smulkiai papasakojo tik apie automobilio stūmimo aplinkybes, nors jokių kitų aplinkybių nematė; liudytojas D. V. nurodė, kad kai R. G. stūmė automobilį iki stovėjimo vietos, prie rampos buvo atvažiavusi tik viena krovininė mašina, nors pats pareiškėjas teigė, kad kieme įvykio metu buvo privažiavusių daug krovininių transporto priemonių; liudytoja L. V. vieną kartą parodė, kad ji matė, kaip R. G. stumia mašiną, o abu pareigūnai stovėjo ir stebėjo tai, kitą kartą ši liudytoja jau teigė, kad nežino, nuo kurios vietos R. G. stumia automobilį, kad kai atėjo, mašina jau buvo nustumta šalia „Mini baro“ durų. Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka pareiškėjo kaltei pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, patvirtinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog liudytojai A. G. ir V. L. (policijos darbuotojai) yra nesuinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto nuomone, šių liudytojai yra ypač suinteresuoti bylos baigtimi, nes minėti policijos darbuotojai, kai įvyko žodinis konfliktas, ne tik kad nepagrįstai surašė protokolą dėl transporto priemonės vairavimo išgėrus, bet viršydami savo įgaliojimus, iškvietė transportą ir automobilį nugabeno į saugojimo aikštelę, nors jis buvo pastatytas stovėjimo vietoje. Tokiu būdu ši byla yra tiesiogiai susijusi su kitomis dviem bylomis, kurios iškeltos minėtiems pareigūnams (neteisėtas transporto priemonės paėmimas ir nugabenimas į saugomą aikštelę bei turtinės ir neturtinės žalos padarymas nukentėjusiajam). Be to, abu policijos darbuotojai buvo kviečiami į vieną teismo posėdį, tačiau iš pradžių buvo apklaustas tik vienas policijos darbuotojas. Tai reiškia, kad apklaustas policijos darbuotojas turėjo galimybę perduoti savo kolegai tikslius savo parodymus. Nors teismas tvirtina, kad abu policininkai vienodai aiškina įvykio aplinkybes, tačiau pasižiūrėjus į teismo posėdžių protokolus, galima atrasti vieną esminį šių liudininkų parodymų skirtumą: liudytojas V. L. teigia, kad neatsimena, ar kas nors matė įvykį, o liudytojas A. G. teigia, kad įvykį matė parduotuvės vedėja ir apsaugos darbuotojas. Liudytojas V. L. teigia, kad jis pajuto alkoholio kvapą, kai apeliantas jam padavė dokumentus, o liudytojas A. G. nurodė, jog kvapą pajuto, kai pareiškėjas atsisėdo į policijos automobilį. Be to, nepagrįstai neįvertinti ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, atsiliepusių į skelbimą laikraštyje, parodymai. Iš teismo vertinimų galima daryti išvadą, kad, jeigu asmuo pamatęs įvykį, praeina nesustodamas ir mato tik tiek, kiek užtruko praėjimas, tokio liudytojo parodymai yra abejotini. Byloje esant prieštaringiems duomenims, visos abejonės turėjo būti traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo R. G. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. G. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, jų parodymai, taip pat iš dalies paties pažeidėjo paaiškinimai ir kiti įrodymai.

R. G. neginčija, kad jis buvo neblaivus, tačiau neigia transporto priemonės vairavimo faktą. Teigia, kad draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio jis nevairavo, o neužvedęs variklio jį nustūmė į stovėjimo vietą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl duomenų, patvirtinančių vieną ar kitą aplinkybę, sprendžia teismas iš surinktų įrodymų visumos, jeigu iš jos galima daryti pagrįstą išvadą dėl tam tikro fakto buvimo. Pagrindiniai duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog R. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir jų parodymuose. Kaip minėta, paties neblaivumo fakto apeliantas neginčija. Jis teigia, jog protokolas dėl vairavimo esant neblaiviam, jam buvo surašytas dėl įvykusio žodinio konflikto su pareigūnais. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevertino pagal skelbimą dienraštyje atsiliepusių liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog automobilį pareiškėjas stūmė, o ne vairavo, yra nepagrįsti. Iš teismo nutarimo matyti, kad teismas motyvavo, argumentavo ir pasisakė dėl liudytojų L. V., D. V. parodymų, pateikė jų parodymų vertinimo išvadas.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apelianto teiginiai, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes aptariama byla yra tiesiogiai susijusi su kitomis dviem bylomis, kurios iškeltos minėtiems pareigūnams dėl neteisėto transporto priemonės paėmimo ir nugabenimo į saugomą aikštelę bei turtinės ir neturtinės žalos padarymo, nepagrįsti. Tai, jog po įvykio apeliantas užvedė bylų dėl su įvykiu susijusių pareigūnų veiksmų teisėtumo, dar nereiškia, jog surašydami protokolą šie liudytojai buvo šališki, nes iki įvykio apeliantas su protokolą surašiusiais pareigūnais ginčų ar kitokių asmeninių santykių neturėjo. Tai, jog į apelianto skelbimą dienraštyje atsiliepę liudytojai patvirtino jo versiją, kad automobilis buvo stumtas, irgi dar nereiškia, jog šie liudytojai nėra susiję su pareiškėju, juo labiau kad jų parodymuose buvo tam tikrų prieštaravimų bei jie iš esmės prieštaravo kitiems teisėtai surinktiems bylos įrodymams. Taigi, byloje duomenų, kurie objektyviai rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nebuvo nustatyta, todėl nevertinti jų surinktų įrodymų apylinkės teismas negalėjo. Konstatuojama, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos darbuotojų A. G., V. L. parodymais, iš kurių matyti, kad tikrai įvykio dieną pareiškėjas būdamas neblaivus vairavo automobilį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus rajono apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. skundo netenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė