Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. (toliau tekste ir – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laivės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. K. priteista: Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 35,34 Eur gydymo išlaidoms atlyginti; nukentėjusiojo G. T. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. K. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Taigi, tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka bent vienos iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų.

6. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, pvz. konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2017).

7. G. K. savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: iš dalies nukentėjusiojo G. T. ir jo sutuoktinės J. T. parodymais; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2485/2018(01) (b. l. 27); nuteistojo G. K. pateiktu vaizdo įrašu; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

7.1. Apklaustas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose G. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad tą dieną jis tvarkė bendrojo naudojimo kelią – lygino duobes. Tuo tikslu su autobusiuku atsivežė skaldos. Kad nereikėtų toli nešioti skaldos, automobilį paliko važiuojamojoje kelio dalyje. Išgirdęs garsinį signalą, pamatė už automobilio vairo sėdinčią merginą, kuri, kaip vėliau paaiškėjo yra nukentėjusiojo sutuoktinė, ir paprašė jos keletą minučių palaukti. Tuomet pribėgęs prie jo nepažįstamas vaikinas pradėjo keiktis ir jį pravardžiuoti, bandė atimti iš jo kastuvą. Nors jis (G. K.) jam sakė, kad tuoj patrauks savo autobusiuką, nes baigia darbą, liko pora minučių, tačiau nukentėjusysis, apėjęs aplinkui, sėdo į jam (G. K.) priklausantį automobilį ir pasakė: „jei tu pats nemoki, aš tuoj patrauksiu“. Jis (G. K.) raktelius buvo palikęs automobilyje, todėl išsigando, kad nuketėjusysis gali jį nuvaryti. Priėjęs prie autobusiuko, pro langą įkišo ranką, kad ištrauktų raktelius, tuo metu nukentėjusysis pradėjo rankomis jam smūgiuoti, nors iš šalies galėjo atrodyti, kad tai jis (G. K.) muša nukentėjusįjį. Po to nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir pradėjo automobilį daužyti, dėl ko teko jį remontuoti servise. Kai jis (G. K.) nuėjo į savo sklypą, prie jo vėl pribėgo nukentėjusysis, griebė už kastuvo, norėdamas jį atimti, dėl ko grumtynių metu tiek jam (G. K.), tiek nukentėjusiajam buvo apdraskytos rankos, nes kastuvas „Fiskars” yra aštrus. Taip pat nukentėjusysis jam sudavė tris ar daugiau smūgių į veidą, jis neskaičiavo, dėl ko jam (G. K.) buvo sumušta galva, nustatytas smegenų sutrenkimas, nuskeltas dantis. Nors nukentėjusysis sako, kad jis (G. K.) taip pat smūgiavo jam ranka, jis to padaryti negalėjo, nes laikė kastuvą ir nebuvo jo paleidęs. Taip pat nei karto nesudavė su kastuvu nukentėjusiajam, nes jiedu grūmėsi rankomis. Nukentėjusysis galėjo susižaloti rankas, kai daužė jo automobilį arba į kastuvą „Fiskars“. Be to, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai nesutampa – nukentėjusiojo sutuoktinė tvirtina, kad jis (G. K.) nukentėjusiajam kastuvu trenkė iš vienos pusės, kai nukentėjusysis teigia, kad – iš kitos.

7.2. G. K. parodymus apie tai, kad jis kastuvu nei karto nesudavė nukentėjusiajam G. T. paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

7.3. Apklaustas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose nukentėjusysis G. T. parodė, kad tą dieną nuteistasis lygino įvažiavimą į kiemą ir buvo užtvėręs savo automobiliu važiuojamąją dalį, nors vietos, kad neužstatytų pravažiavimo, buvo pakankamai. Jo (nukentėjusiojo) sutuoktinė, atvažiavusi pirma, paprašė nuteistojo patraukti automobilį, tačiau G. K. pasakė, kad jis užsiėmęs, dirba, nesitrauks. Po to privažiavo jis, tačiau nuteistasis ir tuomet atsisakė patraukti savo automobilį. Norėdamas atlaisvinti pravažiavimą, jis (G. T.) atsisėdo į nuteistojo automobilį. Nuvaryti automobilio neketino, užvedęs jo nebuvo. Tuomet G. K. pro automobilio langą (keleivio pusę) pradėjo smūgiuoti jam kastuvu (aštria jo dalimi), jis (nukentėjusysis) nuo smūgių užsidengė ranka, dėl ko ant rankos iki šiol yra išlikę 3 randai. Tada jis (G. T.) išlipo iš automobilio ir, pamatęs, kad kruvina jo ranka, iš pykčio smogė į automobilio stiklą bei pabandė iš nuteistojo atimti kastuvą. Jo dešinės rankos plaštaka galėjo būti sužalota tuo metu, kai jiedu grūmėsi, į kastuvą galėjo nusibrozdinti. Jis taip pat galėjo smūgiuoti G. K., kai norėjo atimti iš jo kastuvą. Nepavykus atimti kastuvo, jis (nukentėjusysis) pasitraukė. Po to pakartotinai pabandė atimti kastuvą, bet to padaryti ir vėl nepavyko. Judviejų konflikto pašaliniai asmenys nematė.

7.4. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. T. parodė, kad iš paskos kitu automobiliu privažiavęs jos sutuoktinis G. T. ilgai spaudė garsinį signalą, bet kaimynas nereagavo. Po to jos sutuoktinis išlipo ir jiedu apsižodžiavo. Apie ką jiedu kalbėjo, tiksliai negali pasakyti, bet buvo daug keiksmažodžių. Kaimynas pasakė, kad galima apvažiuoti iš kitos pusės, kad jis čia dirba. Tada jos sutuoktinis pasakė, jeigu kaimynas negali patraukti automobilio, tai padarys jis pats ir įsėdo į kaimyno automobilį. Tada kaimynas, priėjęs prie jos sutuoktinio iš vairuotojo pusės, trenkė jam su kastuvu. Po to jos vyras išlipo iš automobilio, susijaudinęs trenkė kumščiu į automobilio langą ir jiedu susistumdė. Jiems stumdantis, jokio smūgio nematė. Jai vyras pasakė, kad buvo suduota tik į ranką. Po grumtynių jie išsiskyrė, jos vyras iškvietė policiją, o kaimynas patraukė mašiną ir ji nuvažiavo, nes vaikas verkė.

7.5. Nuteistojo G. K. teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas jo ir nukentėjusiojo G. T. susistumdymas, po ko nukentėjusysis sėdasi į G. K. priklausantį automobilį, o pastarasis per šio automobilio keleivio langą bent tris kartus smūgiuoja nukentėjusiajam daiktu, panašiu į kastuvą. Šiame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis po to bent du kartus inicijuoja grumtynes, bandydamas atimti iš G. K. daiktą, panašų į kastuvą, tačiau tai padaryti jam nepavyksta.

7.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2485/2018(01) nurodyta, kad: 1. G. T. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio dilbio odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-22). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais trimis trauminiais poveikiais. 3. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiais, pagal kuriuos galima būtų spęsti apie įrankio (įrankių) formą/dydį, neužfiksavo. 5. Neatmetama galimybė, kad G. T. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jam padarymo metu (b. l. 27).

7.7. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad G. K. konflikto metu, abiem rankomis laikydamas kastuvą, per keleivio pusės automobilio langą bent tris kartus juo tyčia trenkė nukentėjusiajam G. T. per rankas, tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiojo sutuoktinės parodymai yra prieštaringi, nes ji, pasak nuteistojo, neteisingai nurodė, kad G. K. smūgiavo ne iš keleivio, o iš vairuotojo pusės. Kolegijos vertinimu, dėl patirto streso, automobilio salone verkiančio vaiko ir dviejų besigrumiančių vyrų lakstymo apie G. K. priklausantį automobilį, liudytoja galėjo sąžiningai suklysti, šis suklydimas nėra esminis ir nuosprendžio esmės nekeičia.

8. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. grumtynių metu vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. T. fizinį skausmą, byloje nėra. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis išimtinai nukentėjusiojo G. T. parodymais, kuriuos paneigia ne tik nuteistojo G. K. parodymai, bet ir specialisto išvada bei liudytojos B. T. (nukentėjusiojo sutuoktinės) parodymai apie tai, kad grumtynių metu ji jokio smūgio nematė, po to jai vyras pasakė, kad buvo suduota tik į ranką. Kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė yra neįrodyta ir iš kaltinimo šalintina, nes BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

9. Kolegijai iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad G. K. sudavė nukentėjusiajam 1 kartą kumščiu į galvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, nustatomos tokios kaltinimo aplinkybės: G. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2018 m. liepos 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje, konflikto metu, tyčia kastuvu tris kartus trenkė G. T. į dešiniąją ranką, padarydamas jam dešinio dilbio odos nubrozdinimus, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad, būtent, G. K. pirmasis pradėjo konfliktą, geranoriškai nesutikdamas patraukti autobusiuko nuo kelio ir toliau tęsdamas kelio remonto darbus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tokios išvados padarytos neišanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, t.y. nuteistojo G. K. parodymų apie tai, jog konfliktas kilo dėl to, kad jis lygino bendrosios paskirties kelią ir paprašė vairuotojos J. T. bei iš paskos važiavusio jos sutuoktinio G. T. palaukti kelias minutes, tačiau prišokęs G. T., ėmė keiktis ir jį įžeidinėti, reikalavo nedelsiant patraukti autobusiuką, norėjo atimti kastuvą, kumščiu trenkė kelis kartus į veidą, po to sėdo į jo autobusiuką, bandydamas savavališkai jį užvesti. Tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja B. T., parodydama, kad išlipęs iš automobilio jos vyras apsižodžiavo su kaimynu, apie ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, bet buvo daug keiksmažodžių (b.l. 37, 116), pats nukentėjusysis neneigia nelaukęs, kol nuteistasis baigs darbus, įsėdo prieš nuteistojo valią į jo autobusiuką ir bandė jį patraukti, kad atlaisvintų pravažiavimą. Kolegija, vertindama tiek nukentėjusiojo elgesį, tiek nuteistojo elgesį iki sužalojimų nukentėjusiajam padarymo, visgi mano, kad konflikto iniciatorius buvo ne nuteistasis, o nukentėjusysis, nesutikęs kelias minutes palaukti, iki nuteistasis užbaigs pradėtą darbą ir patrauks pravažiavimą užstojusį savo autobusiuką, pradėjęs jį (G. K.) keikti, bandęs atimti kastuvą, kuriuo šis dirbo, savavališkai įšokęs į jo autobusiuką ir bandęs jį užvesti. Tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys, turėję įtakos nuteistojo veikos padarymui. Tai pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vertinant nukentėjusiojo elgesį aptariamoje situacijoje, akivaizdu, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai, nes ir po jam padaryto sužalojimo autobusiuko kabinoje, išlipęs jis ranka trenkė į autobusiuko kabinos langą, spardė autobusiuką, vėl bandė atimti iš nuteistojo kastuvą, smurtavo prieš jį, suduodamas jam smūgius. Tokios aplinkybės buvo užfiksuotos nuteistojo pateiktame vaizdo įraše.

11. Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo versiją dėl įvykio aplinkybių apylinkės teismas vertina kritiškai, savo išvadas be kitų argumentų grįsdamas ir Vilniaus miesto apylinkės prokurorės 2019-01-24 nutarimu, kuriuo pagal G. K. pareiškimą dėl to paties įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. T. kaltus veiksmus prieš G. K.. Šis nutarimas buvo apskųstas teisminėse instancijose, G. K. skundai buvo atmesti (b.l. 62, 64). Tačiau teisėjų kolegija, vertindama įrodymus dėl nuteistojo veiksmų, vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu, grindžiamu tik tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teisminiuose procesuose (BPK 20 straipsnis), todėl minimu nutarimu nustatytos aplinkybės neturi įstatyme numatytos įrodymų galios.

12. Kolegijai sumažinus nuteistojo kaltų veiksmų apimtį, pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, įtakojusį nuteistojo veikos padarymą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo G. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas savo trukme nėra teisinga, ši bausmė švelninama, sumažinant jos trukmę. Taip pat kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, mano kad yra pagrindas mažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį. Dėl šių motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad G. K. grumtynių metu vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį.

Pripažinti, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuteistojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Paskirtą šiuo nuosprendžiu G. K. 10 mėnesių laivės apribojimo bausmę sumažinti iki 5 mėnesių.

Iš G. K. G. T. naudai priteistą 500 Eur neturtinę žalą sumažinti iki 250 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019m. liepos 3d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.