- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-110/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2010 m. liepos 28 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. J. ir D. A., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., neturėdamas teisėto pagrindo, savo bei bendrai veikiančių asmenų naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 4 000 litų ir 600 eurų kaip nuo jų nuslėptas pinigines lėšas ir, vykdydamas šiuos veiksmus, 2009 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, bendrininkui V. J. sudavus smūgį kumščiu ir taip palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. laisvę ir automobiliu „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX nugabeno jį į laukymę, esančią (duomenys neskelbtini), tarp vakarinio aplinkkelio ir (duomenys neskelbtini), kur sudavė smūgius plastikine lazda į nugarą, kojas, bendrininkas V. J. sudavė keletą smūgių į juosmens sritį, o bendrininkas D. A. sudavė smūgį kumščiu į kaktą. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. B. jie padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;
jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrininkų grupe su V. J., vėliau vykusių susitikimų metu: 2009 m. balandžio 14 d., 18.32 val., prie namo (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX 2009 m. balandžio 17 d., 20.51 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje; 2009 m. balandžio 19 d., 11.28 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir šio namo kieme, grasino fiziškai susidoroti; 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. bendrininko V. J. nukentėjusiajam A. B. siunčiamomis trumposiomis žinutėmis bei telefoninio pokalbio metu šiam grasinant pavartoti fizinį smurtą ir atskleisti kompromituojančią informaciją, o nukentėjusiajam nevykdant reikalavimų 2009 m. balandžio 27 d., apie 8 val., susitikus (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, bendrininkui V. J. pavartojus fizinį smurtą – sudavus smūgius rankomis nukentėjusiajam į pilvą, juosmenį, rankas, veidą, t. y. nukentėjusiajam A. B. padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi A. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. K. skunde nurodo niekada nedavęs parodymų, jog padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu prieš jį pareigūnams vartojant smurtą, jis buvo verčiamas prisipažinti tai, ko nepadarė. Byloje nėra jokių jo kaltę įrodančių duomenų. Teismo posėdyje iš dalies kaltu prisipažino V. J. prašęs grąžinti skolą, A. K. apie tai nieko nežinojus. Jis pripažįsta nukentėjusiajam padaręs tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesiruošia slėptis nuo teismo. Nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, byloje yra pažymos iš darboviečių, charakteristika iš mokyklos. Kaltinamasis skundu prašo nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje prokurorė prašo suimtojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo A. K. skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. balandžio 29 d. skiriant A. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo A. B. apklausos protokoluose, kito kaltinamojo apklausos protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse ir kituose ikiteisminio tyrimo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose. Visi šie duomenys jau ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.
Suėmimas A. K. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
A. K. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta vien ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.
Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys, jog dėl skunde išdėstyto prašymo atsižvelgti į pažymas iš darboviečių jau paaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartyje, nagrinėjant ankstesnį skundą.
Pagrįstą teismo manymą, kad A. K. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, jog jis anksčiau teistas už sunkius tyčinius nusikaltimus (t. 3, b. l. 1-2) ir, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, veikdamas grupe su kitais asmenimis. Be to, byloje yra duomenų, kad atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas kaltinant grupe padarytu nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tai sustiprina teismo manymą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Visa tai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. K. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.
Su skundo esme labiausiai susijęs įrodymų vertinimo aspektas, tačiau atkreipiamas kaltinamojo dėmesys, jog nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo nesprendžiama, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką.
BPK 121 straipsnio 2, 5 dalių nuostatos numato, kad skiriant kardomąją priemonę reikia nustatyti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tos pačios nuostatos taikomos ir pratęsiant kardomąją priemonę.
Dėl to skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nenagrinėjami. Tai bus padaryta, priimant vienokį ar kitokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas, ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas bus apskųstas.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad A. K. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
A. K. skunde prašo suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone, tačiau dėl išdėstytų motyvų toks prašymas negali būti patenkintas.
Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą, be to, siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo A. K. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.