Kauno apygardos teismo nutartis

2007-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-508-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-04
Bylos Nr.
1A-301-508-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nukentėjusysis
P. B.
Civilinis ieškovas
S. B.
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Vidutė Tiškuvienė
Kategorijos

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-508/07

Teisėja V.Stangvilienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. gegužės 04 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus J. G., teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiojo P. B. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei S. B., nuteistajai V. M., jos gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubausta 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Iš Vaidos M. S. B. naudai priteista 1500 Lt neturtinei ir 1400 Lt turėtoms išlaidoms dėl advokato paslaugų apmokėjimo padengti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteista už tai, kad 2004 m. gegužės 1 d. apie 13 val., Alytaus mieste, daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kaštonų g. 21 namo, vairuodama automobilį Mazda 626 v/n Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 53 punkto, 172 punkto ir 219.1 punkto reikalavimus, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo didesniu kaip 20 km/h greičiu, o būtent 26,7 km/h per valandą greičiu, ir partrenkė į kitą daugiabučio namo kiemo pusę judantį mažametį pėstįjį P. B., gim. 2001-01-01, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl dešinės kojos blauzdikaulio lūžimo nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusiojo P. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė S. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-05-05 nuosprendį ir prašo jį iš dalies pakeisti: V. M. paskirtą bausmę – baudą padidinti iki 37,5 MGL ir priteisti iš jos 18273 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad nuteistajai paskirtoji bausmė per švelni bei nepagrįstai sumažintas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. V. M. neprisipažino padariusi nusikaltimą, dėl jo nesigailėjo, neatsiprašė P. B. tėvų, neprisidėjo prie gydymo išlaidų, vengė atlyginti civilinį ieškinį. Pašto perlaidą dėl 145 litų turtinės žalos atlyginimo apeliantė teigia gavusi tik po nuosprendžio paskelbimo, todėl paskelbiant nuosprendį jai žala nebuvo atlyginta. Sūnus patyrė sunkias pasekmes: koja liko 1 cm. trumpesnė, ilgą laiką nešiojo specialią avalynę, kas sukėlė papildomus nepatogumus, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinius skausmus, todėl kojos blauzdikaulio lūžis ir su tuo susijęs gydymas bei pasekmės, o taip pat dvasiniai išgyvenimai negali būti vertinami kaip nesukėlė sunkių pasekmių. Teismas sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 1500 Lt pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, neatsižvelgė į teisės aktus, nustatančius neturtinės žalos priteisimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas nesilaikė BK 54 str. reikalavimų, nes paskyrė švelniausią bausmės rūšį artimą minimaliai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs civilinės ieškovės S. B. apeliacinį skundą, 2006-10-03 nutartimi jį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-20 nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-03 nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą ir civilinę ieškovę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąją ir jos gynėją prašiusias apeliacinį skundą atmesti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini).3d.), bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą nutartį.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kadangi sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo P. B. atstovė pagal įstatymą S. B. bylos nagrinėjimo metu pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 124-125), tačiau UAB ,,Ergo Lietuva“ atlyginus dalį (1726,40 Lt) neturtinės žalos, savo ieškinį atitinkamai sumažino iki 18273,36 Lt (12 t., b.l. 152). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš V. M. priteisė tik 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, teisėjų kolegijos nuomone, aiškiai per mažą sumą dėl mažamečio vaiko sužalojimo padidinto pavojaus šaltiniu bei atitinkamo sveikatos sutrikdymo.

Šalies argumentai

Apeliantė S. B. skunde nurodo, kad po avarijos sužalotoji sūnaus koja liko trumpesnė vienu centimetru. Šis skundo argumentas paliekamas nenagrinėtu, kadangi P. B. kojos sutrumpėjimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtintas specialiomis žiniomis, ši aplinkybė nebuvo inkriminuota V. M. pareiškiant įtarimą, nebuvo tirta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagal kaltinimą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai kitų duomenų neturtinės žalos atlyginimui padidinti.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004-05-01 V. M., vairuodama automobilį ,,Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 ir 219.1 punktų reikalavimus, dėl ko partrenkė pėsčiąjį P. B. padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės kojos blauzdikaulio lūžiu (1 t., b.l. 27-28). Esant tokiam sužalojimui, mažametis P. B. patyrė didelį fizinį skausmą, jo sveikatos būklė po autoavarijos buvo sunki, nuvežus jį į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę nukentėjusysis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių ir tą pačią dieną operuotas. Po operacijos penkias dienas buvo gydytas Traumatologijos skyriuje, dar du mėnesius gydymas buvo tęsiamas namuose (1 t., b.l. 127-134). Sugipsavus sužalotą koją, buvo apribotas nukentėjusiojo judėjimas, įprastas mažamečiui vaikui, jis neteko galimybės bendrauti su kiemo draugais, buvo sutrikdytas vaiko dienos režimas. Dėl autoavarijos nukentėjusysis P. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę, sutriko miegas, vartojo raminamuosius vaistus. Autoavarijos metu patirtas šokas ir kūno sužalojimas ateityje gali atsiliepti ne tik sveikam fiziniam, bet ir psichologiniam nukentėjusiojo vystimuisi.

Akivaizdu, kad autoįvykio metu patirtą šoką, po autoįvykio kilusias pasekmes, mažamečio sūnaus dvasinius išgyvenimus suvokė nukentėjusiojo P. B. tėvai. Pastarieji, slaugydami sužalotą mažametį savo vaiką, matė jo fizines kančias, suprato sunkią psichologinę būseną, turėjo nepatogumų dėl sūnaus apriboto judėjimo, dėl dažnų lankymųsi gydymo įstaigose.

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios pusės interesus (atsiradusias pasekmes, dvasinių išgyvenimus), bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. vertinamas nusikaltimo pobūdis, kaltės forma, kaltininko turtinė padėtis. Atsižvelgtina, kad nuteistoji yra studentė (2 t., b.l. 147), tačiau vertintina ir tai, kad nuo 2006-11-27 V. M. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (2 t., b.l. 177), gauna reguliarias pajamas, jos sutuoktinis taip pat gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, išlaikytinių neturi, yra sveika ir darbinga, todėl turi galimybę dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir įvertinus, kad žala nukentėjusiajam P. B. padaryta ne tyčiniais, bet neatsargiais V. M. nusikalstamais veiksmais (BK 16 str.), kad kartu su mažamečiu nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvę suaugusieji neužtikrino jo saugumo pavojingoje vietoje – automobilių judėjimo zonoje, civilinės ieškovės prašoma priteisti suma mažintina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, užtikrinant priešingų interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad susidarius sunkiai turtinei padėčiai, remiantis LR (duomenys neskelbtini) str., nuteistoji turi teisę kreiptis į teismą dėl priteistos ir išieškotinos sumos išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Nukentėjusiojo P. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės S. B. apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti : iš V. M. priteisti S. B. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė