Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-166/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-18
Bylos Nr.
1-111-166/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kaltinamasis
J. M. B.
Nukentėjusysis
V. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-111/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2., 1.1.7.1., 1.1.7.2.7., 1.1.8.1.1., 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.6., 1.2.3.1., 2.1.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,gynėjai adv. Leokadijai Leikauskienei,kaltinamajam J. M. B.,nukentėjusiajai V. D.,Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Gitai Jonušienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1947-01-08, gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r.,. Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 8 klasės, našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. dėl D. Z. nužudymo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. B. 2008-02-09 apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., dėl asmeninių nesutarimų, kilus ginčui, ranka sudavė D. Z. į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, į krūtinės bei dešinės kojos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės vidurio linijoje ir dešinėje kojoje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs nuo virtuvės spintelės peilį juo dūrė D. Z. vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas jai durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje, kurios kanalas nusitęsė per dešinio plaučio viršutinės skilties priekinio segmento laisvąjį apatinį-vidinį kraštą, pervėręs širdiplėvę priekiniame paviršiuje, kas komplikavosi kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir širdiplėvės ertmėje, širdies tamponada krauju, nuo ko D. Z. 2008-02-09 mirė, ir taip tyčia nužudė D. Z..

Apklaustas kaltinamuoju J. M. B. kaltu, padarius jam inkriminuotą D. Z. nužudymą, prisipažino dalinai pilnai ir parodė, kad su D. Z. kartu pragyveno 12 metų jam priklausančiame 1 kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Kartu su jais gyveno jo sūnus J. B., kuris nakvodavo kambaryje, o jis su D. Z. virtuvėje. Konfliktai su D. Z. buvo dažni, nes pastaroji išgėrusi kibdavo prie jo, sakydama, kad tai ne jo sūnus, ir žinanti kas yra tikras sūnaus tėvas. Tokie žodžiai labai jį užgauliodavo, nes sūnų jis augindavo nuo 2 metų, kai mirė jo mama. 2008-02-09 minėtame bute vyko išgertuvės, apie 22.50 val. jis kartu su D. Z. išgėrę alkoholio, sėdėjo virtuvėje, kurioje daugiau nieko nebuvo. Tuo metu kitame kambaryje buvo jo sūnus su draugu. Pastaroji vėl pradėjo užgaulioti jį, sakydama, kad tai yra ne jo sūnus. Dėl tokių užgauliojimų jis labai supyko, tiksliai neprisimena ką sakė dar, bet jos žodžiai jį užgavo ir aptemdė jam protą, ir jis ją pastūmė ant sofos. Nuo pastūmimo ji nugriuvo ant sofos ir toliau įžeidinėjo jį ir jo sūnų, keikėsi visokiais necenzūriniais žodžiais. Neatsimena kaip paėmė nuo virtuvės stalo sulankstomą peilį, juodos spalvos rankena, ir užsimojęs dūrė D. Z. vieną kartą į krutinę, maždaug per vidurį. Smogė peiliu tada, kai ji sėdėjo atsilošusi ant sofos. Po dūrimo ji pradėjo svirti į dešinę pusę. Peiliu dūrė po ko iš karto jį ištraukė, nežino kur padėjo. Pakvietė sūnų ir paprašė iškviesti policiją, greitosios pagalbos nekvietė, nes D. Z. atrodo jau buvo negyva. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pripažįsta kaltę iš dalies dėl to, kadangi mano, jog ji pirma pradėjo konfliktuoti. Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 92-93, 102-104, 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltę dėl D. Z. nužudymo, tai yra padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b.l. 94-100), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 7-20 ), kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolas (1 t., b.l. 105-106), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai (1 t., b.l. 59, 64), alkotesterio duomenys (1 t., b.l. 87), specialistų išvados (1 t., b.l. 29-37, 43-50, 54-57, 62-63, 69-76, 108-109, 120-122), nukentėjusiosios V. D. ir liudytojų M. P., J. B. parodymai ( 1 t., b.l. 83, 84-85).

N. V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad D. Z. buvo jos sesuo, bendravo nedažnai. Jie pradėjo kartu gyventi, kai kaltinamojo sūnui buvo 5 metai, ir jau daugiau negu 12 metų gyveno kartu su J. M. B. jam priklausančiame bute. Paskutinius 10 metų jie pradėjo kartu gerti alkoholį, dažnai tarpusavyje nesutardavo, kildavo dažnai muštynės, konfliktai, matė sesę su kraujosruvomis veide. Ji prisipažindavo, kad tai kaltinamojo darbas. Danutė šeimoje konfliktiška, pikta, bet su svetimais yra draugiška. Sesuo dirbo sezoninius darbus, kaltinamasis dirbo pas žmones, tačiau darbo jie vengdavo. Paskutinius du metus su ja nebendravo, kadangi ji neturėjo noro. Ji ne kartą jai sakiusi palikti geriantį J.M. B. ir pati nustotų gerti alkoholį, nes ji turėjo butą ir turėjo galimybę gyventi atskirai. Pasak kaimynų per pastaruosius du metus jų šeimoje buvo pastovūs konfliktai ir jie geria. Apie tai, jog jos sesuo yra nužudyta sužinojo iš sūnaus. Kadangi kaltinamasis neturi jokių pajamų, augina sūnų, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Nepilnametis liudytojas M. P. parodė, kad 2008-02-09 apie 22-23 val. jis buvo pas savo draugą J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. Jie sėdėjo kambaryje prie kompiuteriaus, o virtuvėje tuo metu buvo Juozo tėvas ir Danutė, kurie pasirodė išgėrę. Virtuvėje girgėjo trenksmus, Juozo tėvas ir Danutė kivirčijosi, t.y. šaukė vienas ant kito, Danutė keikėsi ant Juozo, girdėjosi trenksmo garsas. Vaikinai pasigarsino muziką ir išėjo parūkyti, grįžę užėjo į namo vidų, jis išgirdo kaip Juozas klausia savo tėvo „tai ką man daryt?, o jo tėvas atsakė „kviesk policiją". Po minutės Juozas sugrįžo į kambarį ir pasakė, kad jo tėvas nudūrė Danutę. Atėjęs į kambarį Juozo tėvas buvo kruvinom rankom.

Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Tėvas su Danute dažnai bardavosi. Tą vakarą, t.y. 2008-02-09 apie 22-23 val., virtuvėje jie vėl barėsi, o jis tuo metu su savo draugu M. P. sėdėjo kambaryje. Tada vaikinai pasigarsino muziką ir išėjo pas kaimyną paprašyti rūkyti. Sugrįžę po 10 minučių tėvas jam pasakė „ kviesk policiją, močią užmušiau". Jis tada užėjo į virtuvę ir pamatė ant lovos gulinčią Danutę. Ant jos megztinio matėsi kraujas. Tėvas jam pasakė, kad Danutė ant jo pradėjo šaukti, kažką sakyti, tada jis paėmęs peilį dūrė jai. Namuose išskyrus paminėtus asmenis daugiau nieko nebuvo. Danutė ne kartą tiek jam, tiek tėvui sakydavo, kad jis ne tėvo sūnus, dėl to su ja susibardavo ir tiek.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, J. M. B. padarytas nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais.

Iš 2008-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Trūdų k., Švenčionėlių šen., Švenčionių r. įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: peilis juoda rankena, audinys-šluostė( 11., b. 1. 7-20).

Pateiktoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 304/08(01) nustatant D. Z. mirties priežastį, konstatuota, kad D. Z. mirties priežastimi buvo kiauryminio, durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimas. Į tai nurodo durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje, nuo kurios kanalas nusitęsia per dešinio plaučio viršutinės skilties priekinio segmento laisvąjį apatinį-vidinį kraštą, pervėręs širdiplėvę priekiniame paviršiuje, užsibaigia kylančios aortos dalyje, kas komplikavosi kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje (250ml skysto kraujo) ir širdiplėvės ertmėje (185ml skysto kraujo ir 349g purių kraujo krešulių), širdies tamponada krauju. Kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos krūtinės vidurio linijoje ir dešinėje kojoje, pagal jų makro- ir mikroskopinį vaizdą, padarytos kietais bukais daiktais, nuo kelių iki keliasdešimt minučių iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. Z. lavono kraujyje rasta 3,24 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,89 % (promilės) etilo alkoholio (1 t, b. 1.29-37).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad J. M. B. 2008-02-09, 23.39 val. nustatytas 2.82 % alkoholio (1 t., b. 1. 87).

Iš specialisto išvados Nr. G 939/08(01) matyti, kad ant J. M. B. kūno sužalojimų nėra. (11., b. 1. 108-109 )

Iš 2008-02-10 apžiūros protokolo matyti, kad J. M. B. apžiūros metu paimta nuoplova nuo kairės rankos (1 t., b. 1. 105-106). Specialisto išvadoje Nr. S222/08(01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo J. M. B. kairės rankos, ant lenktinio peilio, medžiagos skiautės, J. M. B. marškinių rastas D. Z. kraujas su 99,99999999999% tikimybe (1 t., b. 1. 69-76).

Pateiktame teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. M. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. J. M. B. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su J. M. B. dėl jo psichikos būklės gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir jis gali dalyvauti teismo posėdyje. J. M. B. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., b. 1. 120-122).

Kriminalistikos specialisto išvadoje Nr. MK 183/08(01) teigiama, jog tikėtina, kad D. Z. dešinės krūtinės pusės durtinė-pjautinė odos žaizda yra padaryta tirti pateiktu peiliu, paimtu 2008-02-09 įvykio vietos apžiūros metu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (1 t., b. 1. 43-50 ).

Be to, specialisto išvadoje Nr. 11-1083 (08) teigiama, kad pateiktų tyrimui nukentėjusiosios D. Z. megztinių pažeidimai yra durtiniai -pjautiniai, padaryti vienu smūgiu įrankiu turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Nustatyti ar megztinių pažeidimai padaryti pateiktu peiliu, rastu įvykio vietos apžiūros metu, negalima, nes pažeidimuose individualizuojančių peilio geležtę požymių nėra ( 1 t., b. 1. 54-57 ).

Be to, specialisto išvadoje Nr. 140-(3253)-IS1-6208 nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto peilio, surasto įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., netinka asmeniui identifikuoti (1 t., b. 1.62-63 ).

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis J. M. B. nužudė D. Z., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlęs krūtinės pjautinis- durtinis sužalojimas buvo sąmoningai ir valingai, t.y. kaltai, atliktas J.M. B. veiksmas. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. Byloje neginčitinai nustatyta, kad 2008-02-09 apie 22.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., buvo nužudyta D. Z.. Tai, kad būtent šiuo laikotarpiu ji buvo nužudyta įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų M. P., J. B. parodymais. Tai, kad D. Z. mirtis įvyko po to, kai kaltinamasis peiliu dūrė D. Z. vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas jai durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje, yra įrodyta kaltinamojo, liudytojų M. P., J. B. parodymais, teismo medicinos specialistų ir kriminalistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolais. Kaltinamasis pilnai prisipažino, kad po D. Z. užgauliojimų, jis ją pastūmė ant sofos. Nuo pastūmimo ji nugriuvo ant sofos, po to paėmė nuo virtuvės stalo sulankstomą peilį, juodos spalvos rankena, ir užsimojęs dūrė D. Z. vieną kartą į krūtinės sritį, maždaug per vidurį. Taigi tarp kaltinamojo J.M. B. veiksmų, duriant peiliu į D. Z. krūtinės sritį, ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vieną kartą peiliu dūrė į D. Z. krūtinės sritį, taip pat į kaltinamojo elgesį po įvykio, kad pats kaltinamasis iškart iškvietė policiją, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J.M. B. nužudė D. Z. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai ir nusikaltimo įrankis gali atimti gyvybę D. Z., ir nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiosios mirties, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3d.). Todėl kaltinamojo J.M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, J.M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal savo esmę yra skirtingos. Kai kurių aplinkybių, kurios galėtų švelninti kaltininko atsakomybę, kaip antai, savo noru žalos atlygimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali nebūti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir teismas jos nepripažins atsakomybę lengvinančia, tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, žala gali būti jau atlyginta ir tai gali būti pagrindu apeliacinės instancijos teismui pripažinti tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia.

Visai kitokį pobūdį turi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kolegija laiko, kad pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko parodymai ir elgesys rodė jo parodymų ir elgesio atitikimą šios aplinkybės teisminiam aiškinimui. Šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia negalima pripažinti tik tuo pagrindu, kai nuteistasis teismo proceso metu keičia parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu ir pripažįsta tas aplinkybes, kurių jis nepripažino ikiteisminio tyrimo metu, jei dėl to nesikeičia nei padarytos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nei padarytos veikos kvalifikacija.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pats nuoširdžiai prisipažino. Savo parodymuose nuteistojo manymu jo dalinis prisipažinimas pasireiškia tuo, kad D. Z. pirma pradėjo konfliktuoti. Tačiau tiek savo prisipažinime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu J.M. B. pripažino visas pranešime apie įtarimą suformuluotas jam inkriminuoto nusikaltimo faktines esmines aplinkybes. Tai yra, nuteistasis pripažino, kad 2008-02-09 apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam priklausančiame bute, esančiame Trūdų kaime, Švenčionėlių sen., Švenčionių r., dėl asmeninių nesutarimų, kilus konfliktui po D. Z. užgauliojimų, jis ją pastūmė ant sofos. Nuo pastūmimo ji nugriuvo ant sofos, po to paėmė nuo virtuvės stalo sulankstomą peilį, juodos spalvos rankena, ir užsimojęs dūrė D. Z. vieną kartą į krūtinės sritį, maždaug per vidurį. Pažymėtina, kad iškart po nusikaltimo pats kaltinamasis paprašė iškviesti policiją, niekur nepabėgo, nepaslėpė nusikaltimo įrankių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie D. Z. užgauliojimus dėl sūnaus patvirtino kartu su kaltinamuoju ir D. Z. gyvenantis J. B.. Be to, D. Z. kaip konfliktišką asmenybę apibūdino ir pastarosios sesuo V. D.. Visa tai rodo, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios D. Z. elgesys. Todėl tokia kaltinamojo nurodyta jo veiksmų kvalifikacijai nereikšminga aplinkybe negali būti vertinama kaip kaltinamojo dalinis prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis J.M. B. prisipažino pilnai ir duotus parodymus laiko pakankamu pagrindu vertinti juos kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš įtariamojo apklausos bei teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad kaltinamasis J.M. B. išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą, todėl yra vertinami kaip nuoširdus galėjimasis.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo J. M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo organai kaltinamajam neinkriminavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir pačios nukentėjusiosios D. Z. elgesys. Pats kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusioji dažnai ji užgauliodavo, sakydama, kad J. B. yra ne jo sūnus, įvykio vakarą nukentėjusioji pirma pradėjo konfliktą jį užgauliodama. Šią aplinkybė patvirtino ir J. B.. D. Z. kaip konfliktišką asmenybę apibūdino ir liudytoja V. D.. Todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi, J. M. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. M. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. M. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis J. M. B. anksčiau neteistas (1 t., b.l. 131), baustas administracine tvarka 1 kartą (1 t., b.l. 130), į narkologinę įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 124), psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 124). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina artima baudžiamojo įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės minimumui.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas su J.M. B. daktiloskopine kortele; 2) vokas su D. Z. 2 vnt. daktiloskopinėmis kortelėmis; 3) vokas su J.M. B. kraujo lyginamuoju pavyzdžiu; 4) vokas su audiniu; 5) vokas su J.M. B. nuoplova nuo kairės rankos; 6) vokas su peiliu; 7) vokas rudos spalvos D. Z. megztiniu; 8) vokas su šviesiai rudos spalvos D. Z. megztiniu - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. J.M. B. marškinius grąžinti jam pačiam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

J. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 18 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2009 m. vasario 18 d..

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. M. B. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) J.M. B. daktiloskopinę kortelę; 2) D. Z. 2 vnt. daktiloskopines korteles; 3) J.M. B. kraujo lyginamąjį pavyzdį; 4) audinį; 5) J.M. B. nuoplovą nuo kairės rankos; 6) peilį; 7) rudos spalvos D. Z. megztinį; 8) šviesiai rudos spalvos D. Z. megztinį – sunaikinti. J.M. B. marškinius grąžinti jam pačiam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Punys