Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo įstatyminei atstovei I. T.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, moksleivis, (duomenys neskelbtini) mokykla, 10 klasė, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-05-25 apie 16.08 val., Agrastų g. 16, Vilniuje, parduotuvėje „Aibė“, turėdamas tikslą atimti iš mažamečio U. T., gimusio (duomenys neskelbtini), šio turėtus šokoladinius vaflinius sausainius „Wafelki“, sukiojo ir tampė nukentėjusįjį už rankų, siekdamas palaužti jo pasipriešinimą, šiam pargriuvus, laikydamas U. T. už rankų, prispaudė nukentėjusįjį koja per pilvą prie grindų, tačiau nepavykus atimti sausainių, jį paleido, nukentėjusiajam išėjus iš parduotuvės, pamatęs, kad šis nuo durų nenuėjo, tęsdamas nusikalstamą veiką, išbėgo iš parduotuvės ir lauke, prie parduotuvės durų, sugriebęs nukentėjusiajam už rankų bei jas sukiodamas, atėmė iš jo šokoladinius vaflinius sausainius „Wafelki“ (0,40 eurų vertės), tokiais savo veiksmais, panaudojęs fizinį smurtą ir sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pagrobė I. T. priklausantį 0,40 eurų turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. S. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai ir nurodė, kad kuo kaltinamas supranta. 2016-05-25 parduotuvėje „Aibė“ Ugnius turėjo sausainių. Jis paprašė sausainio. Šis jį negrąžiai pavadino, tada jis Ugniui paėmė už rankos ir atėmė sausainius. Įvykis vyko „Aibės“ parduotuvėje, prie lauko durų. Kai Ugnius nedavė jam sausainio, jis paėmė vaiką už rankos ir pradėjo ją sukioti. Nepamena, ar buvo koja prie grindų prispaudęs vaiką, bet taip galėjo būti. Sausainius atėmė lauke. Vaikas jį įžeidė, dėl to įvyko konfliktas. Iš pradžių norėjo sausainio. Pavartojęs fizinę prievartą, jį atėmė. Kokius necenzūrinius žodžius vaikas jo atžvilgiu pavartojo, pasakyti negali. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo mamos, prašo jam atleisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. paaiškino, kad 2016-05-25, apie 16 val., išėjo ieškoti sūnaus U. T., gimusio (duomenys neskelbtini). Eidama lauke sutiko jo klasiokę Kotryną, paklausė jos, kur Ugnius, ji atsakė, kad Ugnius prie parduotuvės „Aibė“, Agrastų g. 16, Vilniuje, verkia. Priėjus prie sūnaus, paklausė, dėl ko šis verkia. Jis atsakė, kad jį užpuolė vyresni berniukai, kurie nuėjo pėsčiųjų tiltu virš geležinkelio bėgių. Iš vaiko žodžių ji suprato, kad tie du jaunuoliai jos sūnui parduotuvėje „Aibė“ slepiantis nuo liūties, sukiojo rankas, jas užsuko, tempė per parduotuvės grindinį, kitas jaunuolis sugriebė sūnui už jo dešinės rankos riešo, sūnus kaire ranka bandė išsivaduoti, tuo metu jaunuolis su kepure jį stipriai kilstelėjo ir savo dešinę koją atrėmė vaikui į pilvo sritį. Vaikas išsivadavęs išbėgo į lauką. Tie jaunuoliai po kurio laiko taip pat išėjo į lauką. Jaunuolis su kepure sugriebė sūnų už rankų ir išplėšė iš jo šokoladinius vaflius „Wafelki“, kurių vertė 0,40 Eur, sugrįžo atgal į parduotuvės vidų. Ten valgė tuos vaflinius sausainius, o suvalgę, išėjo. 2016-05-30, apie 20:30 val., namie peržiūrėjo vaizdo įrašą, gautą tą pačią dieną, apie 13 val., iš parduotuvės „Aibė“ administracijos. Pamatė, kad iš jos sūnaus išplėšė vaflinius sausainius jaunuolis, kuriam apie 17 m., gal vyresnis, ant galvos šviesios spalvos vasarinė kepurė, apsimovęs smėlio spalvos šortus, tamsios spalvos megztuką su baltos spalvos užrašu, tamsios spalvos sportinius batus, jo ūgis apie 175-185 cm, normalaus kūno sudėjimo, kitas jaunuolis panašaus ūgio, normalaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais, šviesiai pilkos spalvos kelnėmis. Kartu su tais dviem jaunuoliai dvi merginos, viena mergina surištais plaukais, pelenų spalvos, ūgis 160-170 cm, su ryškiai rožine kuprine, kita mergina panašaus ūgio, palaidais ilgais plaukais. Šios dvi merginos visą įvykį matė ir vaflinius sausainius kartu valgė. Prie liudytojo apklausos protokolo pateikia USB laikmeną Sandisk 4 GB su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Aibė“ (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu mažametis liudytojas U. T. apklausos metu parodė, kad jam yra 8 m. Jis gimęs (duomenys neskelbtini). Žada sakyti tiesą. Jį pakvietė papasakoti, kas nutiko. Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti vaflių. Nusipirkęs išėjo iš parduotuvės. Pradėjo lyti lietus. Grįžo į parduotuvę. Kas toliau vyko, nelabai prisimena. Toks vaikinas jam pasakė, kad duotų vaflių, o jis duos jam čipsų. Jis nesutiko. Vaikinas dar kartą pasakė duoti vaflius, bet jis vėl nesutiko. Tada tas berniukas pradėjo jį tampyti. Iš pradžių su kojomis jį traukė. Kaip traukė, neprisimena. Jis pabėgo. Atėjo to vaikino, kuris prašė vaflių, draugas, prašė, kad jį atvestų. Vaikino draugas stipriai tempė jį už rankos. Atvedė, bet jis vėl pabėgo. Tada ir jis išėjo į lauką. Kai tas vaikinas išėjo, jis vėl grįžo. Kas buvo po to, jis nebepamena. Jis dar kartą išėjo į lauką ir vėl grįžo. Po to, prieš išeidamas, tas vaikinas pavogė iš jo vaflius. Jis jam nieko nesakė. Ką šis darė, jis neprisimena. Nei to vaikino, nei jo draugo jis nepažinojo. Po įvykio daugiau jų nematė. Kada tai įvyko, jis nepamena, gal prieš metus, gal praeitą vasarą. Neprisimena, kaip tas vaikinas paėmė iš jo vaflius. Vaflius jis laikė rankose. Jie buvo pakelyje. Tai šokoladiniai vafliai. Tą dieną žolė ir medžiai buvo žali, jis buvo apsirengęs vasariškai. Apie tai kas įvyko, jis papasakojo mamai, kai ji atėjo jo ieškoti. Neprisimena, ką mama tada jam sakė. Apie tai, kas atsitiko, jis papasakojo ir tėčiui. Tą dieną su juo buvo draugai Lukas ir Ieva. Pavardžių jų nežino. Kas dar buvo nepamena. Vaflius iš jo vaikinas atėmė lauke, prie parduotuvės durų. Vaflius tas vaikinas suvalgė. Jis nematė, bet taip mano. Vaikino draugas jį vedė už rankos parduotuvėje. Jis nepamena, ar buvo to vaikino draugas, kai vaikinas atėmė iš jo vaflius. Neprisimena, ar jam skaudėjo, kai jį tampė už rankos. Kai vedė draugas, labai skaudėjo. Jis neatsimena, ar vaflių pakelis buvo atidarytas. Draugai valgė, jis ne. Kaip jautėsi, kai iš jo atėmė vaflius, neprisimena (b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. S. parodė, kad dabar gerai neprisimena, bet galimai įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku jis užėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią Agrastų g. 16, Vilniuje, pasislėpti nuo lietaus. Prie įėjimo, prieangyje, stovėjo jaunesnis už jį berniukas, kuris turėjo vaflių. Jis jo paprašė pavaišinti jį. Berniukas atsisakė pavaišinti, pradėjo jį įžeidinėti. Šiuo metu jis nebeprisimena, kokiais žodžiais, bet pamena, kad jį įsižeidė. Jam kilo noras atimti vaflius. Jis sugriebė vaikinuką už rankos, kurioje šis laikė vaflius, bet berniukas priešinosi. Gavosi, kad jis tą berniuką dar kurį laiką, tiksliai nežino kiek, bet keletą sekundžių ar minutę, tempė už rankos, kol jam pavyko paimti vaflius. Po to, galimai, jis išėjo iš parduotuvės, bet tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Jis pasižada pilnai atlyginti žalą, atsiprašyti berniuko ir jo mamos. (b. l. 47-48).

Papildomos apklausos metu I. S. iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, papildomai nurodė, kad neprisimena, kur tiksliai parduotuvės prieangyje, ar jau lauke, gali būti, kad lauke, už parduotuvės įėjimo durų, jam pavyko iš to berniuko atimti vaflius. Be to, paaiškino, kad tą dieną į parduotuvę buvo užėję ir daugiau žmonių slėptis nuo lietaus, gal buvo ir vaikinas. Prisimena, kad buvo dvi merginos, bet nori pasakyti, kad nei to vaikino, nei merginų jis nepažįsta, jų duomenų nežino ir nurodyti negali. Kaip minėjo, tada lijo, daug kas slėpėsi nuo smarkaus lietaus, kurį laiką buvo prieangyje, todėl galėjo tarpusavyje bendrauti, tačiau jis nei vaikino, nei merginų nepažįsta, jų duomenų nežino ir nurodyti negali. Dėl padarytos nusikalstamo veikos jis labai gailisi (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas panaudojęs fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobia svetimą turtą. Plėšimui būdinga tai, kad kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo i. S. teisme duotus parodymus, taip pat rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus bei byloje esantį vaizdo įrašą konstatuotina, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisme, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad paprašė iš mažamečio nukentėjusiojo vaflių, o šiam jų I. S. nedavus, juos iš U. T. atėmė, pavartojęs fizinį smurtą, sukiodamas rankas, galimai, spausdamas vaiką koja prie grindų. Nors teigė, kad jo smurtą išprovokavo mažamečio jo atžvilgiu išsakytas įžeidimas, tačiau negalėjo paaiškinti, koks tai buvo įžeidimas, be to, pats nurodė, kad pradžioje norėjo vaflių, o vėliau juos atėmė iš mažamečio, panaudojęs fizinę jėgą. Tai, kad I. S. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimą patvirtina ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto mažamečio nukentėjusiojo parodymai (nukentėjusysis teigė, kad vaikinas jo prašė vaflių, o jam nesutikus, ėmė jį tampyti, berniukui pasišalinus iš parduotuvės prieangio, vaflius, kuriuo šis laikė rankoje, lauke iš jo atėmė), liudytojos I. T., kuriai sūnus apiplėšimo aplinkybes papasakojo iš karto po įvykio, parodymais, kita byloje surinkta įrodomąja medžiaga. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis, bandydamas iš mažamečio rankų atimti sausainius, sukioja nukentėjusiojo rankas, jį tampo, mažamečiui pargriuvus ant žemės koja spaudžia prie grindų pilvo srityje. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, sutampančių esminėse detalėse ir sudarančių nuoseklią įrodomąją grandinę visuma, nustatyta, kad I. S., panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį U. T., pagrobė svetimą I. T. priklausantį 0,40 Eur vertės turtą. Šiuo atveju veiką kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. S. tyčia panaudojęs fizinį smurtą ir sukeldamas nukentėjusiajam U. T. fizinį skausmą, pagrobė I. T. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, taikydamas baudžiamosios atsakomybės nuostatas nepilnamečių asmenų atžvilgiu, ne tik vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet kartu atsižvelgia ir į tuos individualizavimo ypatumus, kurie yra numatyti BK XI skyriuje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam I. S. taikymo, atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kalinamojo amžių ir į kitus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.

I. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs, nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). I. S. anksčiau teistas nebuvo, tačiau jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminiai tyrimai, vadovaujantis BK 93 str. 1 d., BK 38 str. 1 d. (b. l. 57), Kaip minėta, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės. I. S. mokosi.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai nurodytai alternatyviai sąlygai. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju I. S. yra nepilnametis, padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailisi, nukentėjusiojo atstovės teisme atsiprašė, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors I. S. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Kitas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepraėjus nė mėnesiui po šios veikos padarymo. Prokuroro 2016-05-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2 d. I. S. nutrauktas, vadovaujantis BK 93 str. 1 d., BPK 212 str. 8 p. Prokuroro 2016-06-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. I. S. nutrauktas, vadovaujantis BK 38 str. 1 d., BPK 212 str. 5 p. Pažymėtina tai, kad 2017-05-24 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14272-16 atnaujintas, vadovaujantis BK 38 str. 4 d., BPK 217 str. 1, 3, 4, 7 d., 2017-05-29 prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-4-00001-17 ir 01-1-14272-16 atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. S. asmenybę ir jo nuostatas nenusikalsti apibūdina ir ta aplinkybė, kad nusikaltimą U. T. atžvilgiu I. S. padarė, praėjus vos dviem savaitėms nuo nutarimo nutraukti bylą BK 93 str. pagrindu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. dienos. Pažymėtina, kad būtent BK 93 str. 1 d. numatytų sąlygų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartas aplinkybes, nutraukti bylą BK 93 straipsnio pagrindu nepilnamečiui I. S. nėra galimybės.

Atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsniuose numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 91 str. 3 dalyje yra nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teismo vertinimu, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė nepasieks BK 41 str. numatytų tikslų bei BK 80 straipsnyje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčių, nes įstatymas nenumato teismui galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Be to, arešto bausmės vykdymas, teismo vertinimu, gali pakenkti kaltinamojo galimybėms mokytis.

BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrobto turto vertę, kaltinamojo jauną amžių, tai, kad minėtą veiką padarė būdamas neteistas, mokosi bei kitus byloje esančius duomenis bausmės vykdymą jam tikslinga atidėti, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą ir prokurorės siūlomą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą (BK 87 str.).

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (b. l. 51) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę I. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. S. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, I. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tęsti mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu bei USB atmintinę su vaizdo įrašu, esančius voke, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.