Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs perduotino asmens A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis A. B., perduotas Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal prokuratūros prie Paryžiaus bendros kompetencijos teismo 2020 m. sausio 8 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 13304000375,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Prancūzijos Respublikos prokuratūra prie Paryžiaus bendros kompetencijos teismo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymu, 2020 m. kovo 21 d. pateikė papildomą informaciją dėl įtarimų A. B. ir nusikalstamų veikų Prancūzijos Respublikoje.

2.1. A. B. įtariamas tuo, kad 2013 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe apgaule įsibrovus į juvelyrinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpas, panaudojant smurtą ir jėgą įsibraunant į parduotuvę bei grasinant įmonės direktoriaus pavaduotojui, siekė apiplėšti parduotuvę ir užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusiklatimo nebaigė, nes parduotuvės direktoriaus pavaduotojas užpuoliką išstumė iš parduotuvės. Dėl to, A. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-5, 311-4, 311-1, 311-11, 132-73, 132-74 straipsniuose ir baudžiamas pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 311-5 straipsnio 5 dalį ir 311-14 straipsnį.

2.2. A. B. taip pat įtariamas tuo, kad 2013 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) dalyvavo susivienijime ar susitarime ruošiantis nusikaltimui, už kurį yra baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme - pasikėsinimui apiplėšti veikiant bendrininkų grupe ir įsibraunant į patalpas apgaulės būdu bei panaudojant smurtą prieš kitą asmenį, kuriam nebuvo nustatytas visiškas nedarbingumas, taip pat palaikė ryšį su kitais vaidmenimis pasiskirsčiusiais bendrininkais, kurie keletą dienų prieš nusikaltimą žvalgėsi ir nustatė apiplėšimo vietą. Dėl to, A. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 450-1 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir baudžiamas pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 450-1 straipsnio 2 dalį, 450-3 ir 450-5 straipsnius.

3. Prokurorės pareiškime nurodoma, kad minėtos nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

4. EAO nurodyta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamas nusikalstamas veikas Prancūzijoje – 30 metų. Tačiau, vadovaujantis 2020 m. kovo 21 d. pateikta papildoma informacija, už kiekvieną A. B. inkriminuojamą nusikaltimą Prancūzijos Respublikoje galima skirti maksimali laisvės atėmimo bausmė – 10 metų.

5. Prancūzijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ieškomas A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikytas 2020 m. kovo 13 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 15 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d. Prokurorės 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas A. B. pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino prokurorės pareiškimą dėl A. B. perdavimo Prancūzijos Respublikai. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. B. Prancūzijos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens A. B. skundas atmestinas.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, teismui pateikta medžiaga bei skundo turiniu, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju sprendimas perduoti A. B. Prancūzijos Respublikai yra pagrįstas ir teisėtas, nes nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti išduotas Prancūzijos Respublikai. Prancūzijos Respublikoje įtariamas A. B. savo skunde iš esmės nenurodė nė vieno tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatyto teisinio pagrindo dėl kurio jo išdavimas yra negalimas, o skundą iš esmės sieja su susiklosčiusia pandemijos situacija ir, jo įsitikinimu, esama galimybe bylą nagrinėti Lietuvos Respublikoje.

9. BK 9¹ straipsnyje be kita ko numatyta, kad asmuo neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu jo perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). A. B. teiginiai apie kylančią grėsmę jo sveikatai gali būti vertinami šio pagrindo kontekste, tačiau priešingai nei mano A. B., tokia grėsmė nekils, nes šiuo metu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 viruso grėsmės, sprendimai dėl realaus asmens perdavimo yra atidėti ir nevykdomi. Tą teismo posėdyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė prokurorė, be kita ko pastebėdama, kad net ir teismo nutarčiai dėl asmens perdavimo pagal EAO įsiteisėjus, prokuroras sprendimą dėl faktinio asmens perdavimo užsienio valstybei priima atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimus ir informaciją dėl galimos kelionių rizikos pandemijos metu bei gavęs EAO išdavusios valstybės pranešimą apie situaciją toje valstybėje. Taigi apygardos teismas įvertino COVID-19 viruso įtaką aptariamos procedūros vykdymui bei posėdyje išsiaiškino, kad sprendimas perduoti asmenį baudžiamajam persekiojimui pagal EAO nebus vykdomas rizikuojant perduotino asmens sveikata. Tai reiškia, kad vien tik COVID-19 pandemijos situacija negali būti vertinama kaip pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

10. Deklaratyviu laikytinas ir A. B. teiginys, kad tiek prokurorai, tiek pareiškimą nagrinėjęs teismas neįvertino galimybių baudžiamąjį procesą dėl Prancūzijos Respublikoje galimai padarytų veikų perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai. Tokių argumentų kontekste pažymėtina, kad A. B. inkriminuojamos veikos padarytos ir tirtos Prancūzijos Respublikoje. Ikiteisminis tyrimas atliktas ne dėl pavienio asmens, o dėl galimo nusikalstamo susivienijimo narių įvykdytų nusikalstamų veikų. Tokioje situacijoje A. B. teiginiai apie galimybę bylą nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra tik hipotetiniai, juolab, kad Prancūzijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai, atsižvelgdami į šios šalies jurisdikciją, nesvarsto ir neprašo baudžiamąjį proceso perdavimo Lietuvos Respublikai galimybės. Teismas pažymi ir tai, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublika, Prancūzijos Respublika nėra ratifikavusi 1972 m. Europos konvencijos dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo. Apie tai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. posėdyje nurodė ir pareiškimą dėl A. B. perdavimo pagal EAO pateikusi prokurorė. Taigi ir šie A. B. argumentai apygardos teisme buvo svarstyti ir vertinti, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su A. B. teiginiais dėl baudžiamojo proceso galimybės Lietuvos Respublikoje.

11. Aukštesnysis teismas pastebi, jog 2020 m. kovo 15 d. nagrinėjant pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, A. B. ne tik pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas Prancūzijos Respublikoje, tačiau ir sutiko būti perduotas šiai valstybei. Šiuo metu jo akcentuojama grėsmė sveikatai dėl COVID-19 pandemijos yra tik hipotetinė, nes, kaip jau minėta, faktinis jo perdavimo laikas bus atidėtas ir vykdomas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias grėsmes.

12. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl A. B. perdavimo Prancūzijos Respublikai, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

perduotino asmens A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.