Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (viena veika) ir 135 str. 2 d. 9 p. (dvi veikos), galutinė subendrinta bausmė nustatyta vienuolika metų laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. P. priteisti 75 litai turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A. , 2744,30 litai turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d., apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šaligatvio plytelės dalimi smogė A. A. į galvą, padarydamas galvos sumušimą ir muštinę-kirstinę žaizdą kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą pakaušyje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, poodinę kraujosruvą ant dešiniojo žando, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimą, kairiojo ausies būgnelio plyšimą, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o po smūgio A. A. praradus sąmonę, iš jo pagrobė 50 litų vertės vyrišką piniginę, kurioje buvo 40 litų ir 10 litų vertės „Omnitel Ekstra“ papildymo kortelė, 15 litų vertės 3 raktų nuo buto ryšulys, t.y. iš viso turto už 115 litų.

Liudytoja V. K. teisme parodymus pakeitė, parodydama, jog nebendravo įvykio vietoje su policijos pareigūnais ir užpuoliko neapibūdino, tačiau teismas, nagrinėdamas surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai ir nurodė, jog dėl savo asmeninių savybių V. K. vengė duoti viešus parodymus apie įvykį, bijo sakyti tiesą teisme, ji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, o teisme tam tikrus faktus nutylėjo dėl baimės arba atminties sutrikimo, nors byloje nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja bijo duoti parodymus ir turi atminties sutrikimų. Tokios teismo išvados neparemtos jokiais faktais ir yra nepagrįstos. Jo nuomone, toks liudytojos V. K. elgesys leidžia daryti prielaidą, jog ji bijo atsakomybės už melagingus parodymus ir pareigūnų, kurie ją privertė meluoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl būtina apeliacinėje instancijoje išsiaiškinti jos parodymų pakeitimo priežastis ir nustatyti, kurie parodymai teisingi. Be to, pasak V. K. , užpuolikas buvo apsirengęs tamsiais rūbais, tačiau jis sulaikymo metu buvo šviesiais rūbais.

Jis nežino, iš kur ant 20 litų kupiūrų, paimtų iš jo po sulaikymo atsirado A. A. kraujo. Mano, jog šiuos įrodymus sufabrikavo tyrėjai, tačiau teismas jokių duomenų, patvirtinančių šią versiją, nenustatė. Logiškai mąstant ir atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, A. A. kraujas turėjo būti surastas ne tik ant 20 litų kupiūros, bet ir ant jo rūbų, taip pat kišenėje, kurioje buvo rastos 20 litų kupiūros. Liudytojos V. K. parodymais, smūgis, kurį sudavė užpuolikas, buvo stiprus ir kraujas išsitaškė į visas puses, tačiau jo rūbai nebuvo sutepti kraujo lašais, taip pat kraujo nerasta ir kišenėje. Šios aplinkybės paneigia jo kaltę ir rodo, jog bylą prieš jį suklastojo ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog įvykio metu dingo nukentėjusiojo A. A. mobiliojo ryšio telefonas, akiniai nuo saulės, vyriška rankinė ir raktai, tačiau apžiūros metu pas jį šių daiktų nebuvo. Teismas padarė išvadą, jog A. A. pinigus pragėrė, o daiktus pametė. Telefonas buvo rastas pas liudytojus P. ir J. P. , kurie šį telefoną įsigijo iš nepažįstamo asmens, todėl galima versija, jog būtent šis asmuo ir yra tikrasis užpuolikas, ir ši versija nėra paneigta.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. P. kaltu dėl nukentėjusiojo A. A. apiplėšimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jis nukentėjusiojo neapiplėšė, ši jo gynybinė versija visiškai paneigta teismo ištirtais įrodymais.

Liudytojai policijos pareigūnai A. K. ir A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavę pranešimą apie (duomenys neskelbtini) kieme sumuštą žmogų nuvyko į įvykio vietą ir aptiko ant šaligatvio gulintį be sąmonės, sumušta ir kruvina galva žmogų. Šalia nukentėjusiojo mėtėsi šaligatvio plytelės dalis, nukentėjusiojo rūbų kišenės buvo išverstos į išorę, įvykio vietoje nustatė ir liudytoją, kuri paaiškino, jog nukentėjusįjį užpuolė ir su plyta per galvą sužalojo, o vėliau kišenes tikrino ir per namų kiemus pasišalino link Sausio 15-osios gatvės aukštoko ūgio vyras, vilkintis baltos spalvos sportiniais bateliais, juodais šortais ir tamsios spalvos marškinėliais. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, liudytojos apibūdintą užpuoliką jie pastebėjo Bijūnų gatvėje, ties baru „Bijūnas“, kuris yra prie Bijūnų ir Taikos pr. gatvių sankirtos. Pastebėtas vyras greitu žingsniu nuėjo link Taikos pr. 22, Klaipėdoje, esančio „Hansabanko“ ir įsėdo į ten jo laukusį taksi automobilį. Nuo taksi automobilio iki įvykio vietos buvo apie 80 metrų atstumas. Prieš įsėsdamas į šį automobilį, vyras paėmė iš kitų taksi keleivių baltą sportinę striukę ir ją apsirengęs atsisėdo į taksi priekinę keleivio sėdynę. Tuo metu minėtą asmenį jie sulaikė ir nuvedė prie įvykio vietos, kur įvykį mačiusi liudytoja asmenį apžiūrėjo iš pašalės ir nurodė, kad pagal apsirengimą ir bendruosius bruožus šis asmuo atitinka įvykio vietoje matytą užpuoliką. Netikėti šiais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos V. K. išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei iš dalies teisme duoti parodymai. Liudytoja V. K. teisme parodė, jog jai tupint krūmuose, išgirdo triukšmą ir maždaug už 5 metrų nuo savęs pamatė du vyrus, kurių vienas gulėjo ant žemės, o kitas, kurį apibūdina kaip tamsių plaukų, smulkių veido bruožų, avintį sportinius batelius ir dėvintį tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos šortus, buvo pasilenkęs prie gulinčiojo, iš pradžių pamanė, kad vyras nori pakelti gulintįjį, tačiau pamatė, kad jis krausto gulinčiajam kišenes, ir, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog iš įvykio vietos pasišalino dar neatvykus policijos pareigūnams, todėl įvykio vietoje pareigūnų nebuvo sutikusi ir užpuoliko jiems neapibūdinusi, jo neatpažinusi ir nenurodžiusi, kuria kryptimi jis nubėgo. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai pripažino liudytojos V. K. teisme duotus parodymus neišsamiais ir iš dalies neatitinkančiais tiek jos paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek kitų byloje esančių įrodymų, ir spręsdamas nuteistojo A. P. kaltės klausimą, vertino ir vadovavosi V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Būtent apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja V. K. , iš esmės patvirtindama liudytojų policijos pareigūnų A. K. ir A. V. parodymus, be jau minėtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, parodė, jog atvykus policijos pareigūnams, ji pasakė jiems, ką matė, apibūdino užpuoliko požymius ir nurodė, kur link jis nubėgo. Kai policininkai nuvažiavo jos nurodyta kryptimi, ji išsikvietė taksi, pravažiuodama matė, kad netoli „Hansabanko“ yra sustabdytas taksi automobilis ir policijos pareigūnai yra sulaikę jos nurodytą asmenį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas negalėjo remtis prieštaringais liudytojos V. K. parodymais, tačiau iš liudytojų A. K. ir A. V. parodymų matyti, jog jie A. P. sulaikė būtent pagal liudytojos V. K. nurodytus požymius. Esant tokioms aplinkybėms kolegijai nekyla abejonių, jog įvykį mačiusi liudytoja V. K. sulaukė įvykio vietoje policijos pareigūnų ir jiems išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes. Akivaizdu ir tai, jog tuo atveju, jei policijos pareigūnai įvykio vietoje nebūtų sutikę liudytojos (kaip teisme skirtingai nei ikiteisminiame tyrime parodė V. K. ), jie apie tokią liudytoją nebūtų sužinoję ir viso ikiteisminio tyrimo metu, kadangi duomenų apie tai, jog įvykį matė V. K. , išskyrus pačių policininkų parodymus, byloje nėra.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad jo apranga neatitiko liudytojos V. K. nurodytos užpuoliko aprangos. Liudytojai A. K. ir A. V. patvirtino, jog A. P. avėjo baltus sportinius batelius, tamsius marškinėlius ir šortus, o tik prieš pat sulaikymą apsivilko baltos spalvos viršutinės kūno dalies apsiaustą. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš A. P. paimti marškinėliai yra sportinio stiliaus, melsvai pilkos spalvos, su baltos spalvos intarpais apie apykaklę ir rankoves, iš A. P. paimti šortai yra juodos spalvos. Taigi akivaizdu, jog įvykio vietoje A. P. dėvėjo tamsius rūbus. Ši aplinkybė sutampa su įvykio liudytojos V. K. parodymais ir teismui abejonių nekelia.

Deklaratyvus, nepatvirtintas jokiais bylos duomenimis ir visiškai paneigtas byloje esančiais įrodymais yra ir apelianto teiginys, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai suklastojo duomenis apie tai, jog ant 20 litų kupiūrų, paimtų iš jo rastos nukentėjusiojo kraujo dėmės. 20 litų kupiūros iš nuteistojo buvo paimtos 2005 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu nuo 14.50 iki 15.00 val. (t. 1, b. l. 82), o apžiūrėtos nuo 16 val. 30 min. iki 16 val. 45 min. (t. 1, b. l. 93), iškart po to, kai buvo apžiūrėti kiti iš nuteistojo paimti daiktai (t. 1, b. l. 83). Netikėti šių daiktų ir pinigų apžiūros protokolų duomenimis nėra pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti šių įrodymų patikimumu. Tai, kad nukentėjusysis A. A. kraujavo, patvirtina jo parodymai, jog rūbai buvo kruvini (t. 2, b. l. 121), bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad ant važiuojamosios dalies matosi raudona dėmė (t. 1, b. l. 12-13).

Apelianto kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepaneigia ir aplinkybė, jog sulaikant pas jį nebuvo rasti kiti nukentėjusiojo daiktai- mobiliojo ryšio telefonas, akiniai nuo saulės, vyriška rankinė ir raktai. Nukentėjusysis parodė, jog būdamas labai girtas ir nieko neprisimindamas galėjo savo turtą pamesti, o piniginėje buvusią pinigų sumą sugebėjo nurodyti tik apytiksliai, nes už turimus pinigus visą dieną vartojo alkoholį. Be to, A. P. sulaikytas ne įvykio vietoje, praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, todėl turėjo pakankamai laiko ir galimybių atsikratyti jam nereikalingais daiktais. Apelianto kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog ant jo drabužių ir kišenėje, kurioje buvo 20 litų kupiūros, nerasta kraujo pėdsakų. Priešingai nei teigia nuteistasis, liudytoja V. K. neparodė apie smūgio nukentėjusiajam sudavimo stiprumą. Ji tik nurodė, kad girdėjo smūgio sukeltą duslų garsą, tačiau paties smūgio sudavimo momento nematė. Specialisto išvadoje minimi nukentėjusiojo sužalojimai bei jų pobūdis nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog užpuolikas turėjo būti aptaškytas nukentėjusiojo krauju. Todėl kitų daiktų bei kraujo pėdsakų ant nuteistojo drabužių neradimo faktas neduoda pagrindo abejoti nuosekliais, išsamiais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais, jog nukentėjusįjį apiplėšė būtent nuteistasis.

Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusįjį galėjo apiplėšti asmuo, kuris pardavė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną P. P. , yra neįtikima. Liudytojas P. P. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais asmenį, iš kurio pirko mobiliojo ryšio telefoną, apibūdino kaip 40-45 metų amžiaus vyriškį, tuo tarpu liudytoja V. K. A. A. užpuoliką apibūdino kaip 20-30 metų vaikiną. Būtent tokio amžiaus yra nuteistasis A. P. .

Taigi nuteistojo A. P. kaltė dėl plėšimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius plėšimą. Apeliacinio skundo argumentai nuteistojo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.