Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-417/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-08
Bylos Nr.
1-32-417/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
Kaltinamasis
N. V.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Remigijus Jakštas, Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-417/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1. (S)
Klaipėdos apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Valentino Janonio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui (Jurij Petuchov),gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,kaltinamajam N. V. (N. V. ),nukentėjusiajai A. S. ,nukentėjusiosios atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,ekspertui Gintautui Paulikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V. , (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. V. nužudė kitą žmogų, t. y. 2007 m. birželio 14 d., apie 5 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo žmona J. V. metu sudavė jai metalinio žarsteklio rankena vieną kartą į galvą, dėl to jai buvo padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulo (kairio momenkaulio) lūžis. Po patirto minėto sunkaus sveikatos sutrikdymo J. V. įvykio vietoje mirė, taip N. V. tyčia ją nužudė.

Kaltinamasis N. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktai su žmona J. V. prasidėjo 2006 m. spalio–lapkričio mėn., kai sutuoktinė pradėjo intensyviai sportuoti, vartoti anabolinių asteroidų preparatus. J. V. vis dažniau vėlai grįždavo namo, kartais namuose nemiegodavo. Todėl jis labai pykdavo, nes J. V. neskirdavo vaikui pakankamai dėmesio, kurį laiką su žmona nepalaikė šeiminių ryšių, žmonai šeima neberūpėjo, ji gyveno savo gyvenimą ir taip atsitiko, kai susidraugavo su A. B. , neslėpė, kad buvo neištikima.

Kaltinamasis nurodo, kad su sutuoktine buvo sutarę vykti į kelionę – Tunisą, tačiau J. V. išvyko su A. B. , motyvuodama savo sprendimą, jog taip reikia dėl verslo reikalų. Iš kelionės jiedu grįžo birželio 13 d. ir visi susitiko A. B. sesers bute, žiūrėjo nuotraukas, gėrė vyną, netrukus visi išėjo į lauką, o J. V. su A. B. liko bute. Nesulaukęs žmonos jis sugrįžo į butą ir ten savo sutuoktinę aptiko besibučiuojančią su A. B. . Bandė dėl tokio žmonos elgesio aiškintis su ja, tačiau ši pasakė, kad tai darys namuose. Su žmona dėl A. B. bandė kalbėtis dar važiuojant namo, automobilyje, tačiau sustojus prie namo, žmona išlipusi iš mašinos trenkė durimis ir išėjo namo. Teigia, jog į butą, (duomenys neskelbtini), su žmona grįžo birželio 14 d., apie 5 val. ryte. Tik grįžusi J. V. pradėjo pakuotis daiktus. Jis bandė kalbėtis, tačiau žmona ant jo tik šaukė, rėkė, kaltino, jog pastarasis nieko nesugeba, yra nevykėlis, kalbėtis apie A. B. nenorėjo, ruošėsi išeiti iš namų. Nurodo, kad kai buvo pritūpęs prie židinio, praeidama pro šalį, J. V. jam ketino trenkti į galvą, dėl to iš jos ant rankos buvusio žiedo iškrito akutė. Po smūgio jis atsistojo ir pokalbiu bandė užbaigti konfliktą, tačiau J. V. darkart užsimojo šiam trenkti. Aiškina, kad tuomet turėtu žarstekliu norėjo žmonai trenkti per rankas, tačiau pataikė į pakaušį, nes ši buvo nugara atsisukusi į jį ir kažkaip buvo pasilenkusi. Nuo smūgio į galvą Jelena krito ir krisdama atsitrenkė į lovos rėmo kampą, tačiau neatmena tikimybės, kad sudavė ir antrą smūgį. Nukritusi žmona nerodė jokių gyvybės ženklų, bet jis klausė, kas atsitiko, tikrino jos pulsą, bandė gaivinti, daryti širdies masažą ir tik po kurio laiko pastebėjo, kad iš galvos bėga kraujas, suprato, kad sutuoktinė nebegyva. Teigia, jog nužudyti žmonos neturėjo tikslo, nenorėjo, negalėjo patikėti tuo, kas atsitiko. Parodo, kad labai išsigando, nežino kodėl sutuoktinę nurengė, įdėjo į kelioninį lagaminą ir nuvežė į gamybines patalpas, kruvinus rūbus ir daiktus sudėjo į maišą, krauju suteptą čiužinio dalį išpjovė peiliu, žarsteklį išmetė į šalia namų buvusį šiukšlių konteinerį, čiužinį į sąvartyną išvežė vairuotojas A.

Aiškina, kad po įvykio, dieną, jis nuvyko į policiją, tačiau nieko negalėjo papasakoti, bijojo prisipažinti, nes išgyveno dėl to. Tądien, apie 12 val., išvyko į susitikimą su V, B ir R ir šiems pasakė, kad dingo J. V. . Nurodo, kad birželio 15 d. J. V. kūną nuvežė į mišką Judrėnų urėdijoje, esantį apie 50 km nuo Klaipėdos m., ir palaidojo. Rūbus bei lagaminą sudegino sode, „Aisvės“ sodų bendrijoje. Vėliau nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą apie žmonos dingimą. Apie žmonos nužudymą praėjus metams prisipažino, nes nebegalėjo daugiau savyje laikyti. Neigia nužudęs J. V. dėl savanaudiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. V. prisipažinimo, jo kaltę dėl J. V. nužudymo patvirtina šioje byloje surinkti bei teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys.

Parodymų patikrinimo vietoje N. V. parodė J. V. nužudymo vietą – butą (duomenys neskelbtini), bei kaip žarsteklio rankena trenkė J. V. į viršugalvį (t. 5, b.1.124–125). Taip pat jis parodė palaikų užkasimo vietą – (duomenys neskelbtini) apylinkėje esančiame miške, kur buvo surasti moters palaikai, silikoninis krūties implantas (t. 5, b. 1. 50–52).

Atlikus palaikų tyrimą nustatyta, kad moteriai padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto (kairio momenkaulio) lūžis, kuris, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju galbūt sukėlęs mirtį (t. 5, b. l. 56).

Specialisto išvadoje atlikus serologijos ir DNR laboratorijoje tyrimą, konstatuota, kad miške užkasti palaikai yra A. S. dukters, t. y. J. V. , palaikai su 99,997 proc. tikimybe (t. 5, b. l. 74–75).

Specialisto išvadoje Nr. MK 129/ 08(01) konstatuota, kad metalizacijos pėdsakų nustatymas tyrimui pateiktuose objektuose – galvos odos žaizdoje ir kaukolės skliauto sužalojime – neprasmingas, kadangi palaikai yra iškasti iš žemės. Dėl puviminių pokyčių galvos odos sužalojime neišlikę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą. Kaukolės kairiajame momenkaulyje esančio lūžio morfologiniai požymiai būdingi trauminiam poveikiui buku daiktu ar įrankiu, turinčiu siaurą pailgą traumuojantį paviršių. Pagal sužalojime užsifiksavusius požymius konkretaus žalojusio įrankio ar daikto nustatymas negalimas, kadangi šie požymiai yra tik rūšinės priklausomybės (t. 6, b. l. 77–81).

Specialisto išvadoje Nr. M 519/ 08(03) konstatuota, kad J. V. mirtis tikėtinai sąlygota sunkios galvos traumos – dėl stipraus galvos sumušimo padaryto atviro skeveldrinio įspaustinio ir uždaro šakotinio kaukolės skliauto kaulo–kairio momenkaulio lūžių. Mirties priežastis yra tikėtinos kategorijos dėl itin išreikštų, toli pažengusių lavoninių reiškinių (puvimo), dėl to tyrimo momentu nebeišlikusių minkštųjų audinių, struktūrinių pakitimų juose, leidžiančių pateikti kategorišką mirties priežastį. Tiriant mirusią J. V. , jos kūno išlikusiuose audiniuose rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje užpakalinėje dalyje, atviras skeveldrinis įspaustinis kaukolės skliauto kaulo–kairio momenkaulio lūžis, šakotinis kairio momenkaulio lūžis. Sprendžiant iš lūžių kraštų morfologijos, sužalojimas yra padarytas nedaug laiko prieš mirtį, neturi gijimo požymių. Sprendžiant iš sužalojimų formos ir lokalizacijos bei aplinkinių galvos minkštųjų audinių pavidalo bei atsižvelgiant į TMI medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadą Nr. MK 129/08(01) atviras skeveldrinis įspaustinis kairio momenkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, turinčiu siaurą pailgą traumuojantį paviršių. Sprendžiant iš lūžių linijų išsidėstymo sužalojimai padaryti sudavus ne mažiau kaip du smūgius į viršugalvio kairę pusę. Atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulo–kairio momenkaulio lūžis, remiantis 2003 05 23 sveikatos sutrikdymo masto 6.6.1. punktu, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, šiuo atveju, esant mirties faktui, laikomas kaip sukėlęs mirtį. Atmesti galimybę, kad tyrimo momentu neišlikusiuose (suirusiuose) audiniuose buvo ir daugiau kokių nors sužalojimų, negalima. Po sužalojimų patyrimo J. V. galėjo gyventi iki smegenų mirties momento.

Sprendžiant iš sužalojimų topografinio išsidėstymo (kairė viršugalvio užpakalinė sritis) įmanoma, kad smūgius užpuolikas galėjo suduoti iš užpakalio ir kairės pusės būnant nukentėjusiajai arba vertikalioje – stovimoje ar klūpimoje – padėtyje arba horizontalioje – gulimoje ant pilvo ar ant dešinio šono – padėtyje. Sprendžiant iš lūžių linijų išsidėstymo, sužalojimai padaryti patyrus ne mažiau kaip du smūgius į viršugalvio kairę pusę. Dėl toli pažengusių vėlyvųjų lavoninių reiškinių stipriai pakitusių ir suirusių minkštųjų audinių nustatyti, ar J. V. buvo padaryta daugiau minkštųjų audinių sužalojimų, nėra galimybės, todėl galima teigti, kad J. V. patyrė ne mažiau kaip du traumuojančius poveikius į galvos smegeninę dalį. Sprendžiant iš lūžių linijų išsidėstymo J. V. pirma buvo suduotas smūgis į kairę viršugalvio užpakalinę dalį, padaręs ir muštinę žaizdą, ir skeveldrinį įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, o vėliau suduotas antras smūgis į viršugalvio kairę pusę aukščiau per 4,5 cm nuo pirmojo. Tyrimo metu nebuvo požymių, leidžiančių nurodyti, po kiek laiko (intervalo) buvo patirtas kitas poveikis. Rasti krūtų implantai yra tokio tipo, kurie naudojami giliuose minkštuosiuose audiniuose (po oda, paode ir pan.) – tokie implantai galimi tik dėl medicininės chirurginio pobūdžio intervencijos – radiniai nurodo faktą, kad J. V. buvo daryta plastinė krūtų operacija (t. 6, b. l. 82–85).

Iš pažymos matyti, kad J. K. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta plastinė operacija – krūtų padidinimas silikoniniais implantais (t. 5, b. l. 62–64). Bylos medžiaga nustatyta, kad J. V. ankstesnė pavardė buvo K.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. parodė, kad 2007 m. birželio 15 d. ryte N. V. atėjo pas ją į butą, atrodė labai susijaudinęs, paklausė, ar pas ją nėra jos dukters Jelenos. Sužinojęs, kad jos nėra, pasakė, kad Jelena nebegrįžo į namus. Vėliau N. V. jai sakęs, jog J. V. dažnai negrįždavo į namus, elgėsi netinkamai. Mano, kad kaltinamasis J. V. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, jog pastarasis ketino užvaldyti visą santuokinį turtą. Prašo priteisti 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. B. parodė, kad J. V. pažįsta nuo 2006 metų rugsėjo–spalio mėnesio. 2007 m. birželio 13 d. vakare pas jį į sesers butą atvažiavo V., T. R. ir S. V. Ryte J. V. su vyru išvažiavo, ji buvo neblaivi, važiuoti namo nenorėjo. Apie 10 val. N. V. paskambino S. V. ir pasakė, kad J. V. kažkur išėjo ir susitarė susitikti su S. V. apie 12 val. prie (duomenys neskelbtini), kad perduotų jam objekto dokumentus. Į susitikimą jis nuvažiavo kartu su T. R. ir S. V. . N. V. pavėlavo į susitikimą, atvažiavo purvinu automobiliu, visas šlapias, mūvėjo šlepetės, sportines kelnes, buvo sunerimęs. N. V. papasakojo, kad susipyko su Jelena ir ši trenkdama durimis išėjo. Aiškina, kad vėliau N. V. pradėjo reikalauti iš S. V. ir T. R. grąžinti Jelenos pinigus. Teigia, kad Tunise su J. V. pradėjo artimiau bendrauti.

Liudytoja S. K. parodė, kad N. V. , kurį ji su vyru pažinojo kaip Ž. K. , buvo jos vyro V. K. draugas bei darbdavys. Kurį laiką abi šeimos gyveno kartu viename bute Šturmanų gatvėje. 2007 m. birželio 12 d. jai N. V. pasakė, jog Jelena yra grįžusi iš Tuniso. Nurodo, kad birželio 15 d. turėjo būti J. ir N.s vedybų metinės, tačiau birželio 14 d. dovaną ji su vyru įteikė vienam N. V. , jis buvo labai pavargęs, J. namuose nebebuvo.

Liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2006 metų N. V. su žmona nuomojo jo bute (duomenys neskelbtini), kambarį. 2007 m. birželio 14 d. ryte jis su žmona atsikėlė ir išvažiavo iš namų. Matė N. V. vieną savo kambaryje bežiūrintį televizorių. Nurodo, kad birželio 15 d. ryte jis sužinojo apie tai, kad N. V. ir Jelena susipyko ir kad ji dingo. Teigia, kad J. V. matė 2007 m. birželio 13 d. grįžusią iš kelionės.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2007 metų vasarą jam paskambino kaltinamasis ir paprašė išvežti lovos čiužinį. Kai jis privažiavo J. Zauerveino g. 12 namą, čiužinys stovėjo lauke atremtas į sieną, jį išvežė į prekybos bazės šiukšlyną.

Liudytojai T. R. bei S. V. parodė, kad 2007 m. birželio 13 d. jie ir V. buvo svečiuose pas A. B. jo sesers bute. Nurodo, kad ryte J. ir N. V. išvažiavo namo. Teigia, jog tą pačią dieną jie kartu su A. B. nuvažiavo į susitikimą, kadangi buvo susitarimas, jog N. V. perduos dokumentus. Aiškina, kad N. V. atvažiavo pavėlavęs, atrodė neįprastai apsirengęs bei pasakė, kad žmona yra dingusi.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, jog kaltinamojo N. V. kaltė dėl J. V. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija), nes jis tarpusavio konflikto metu nužudė J. V. . Pavartoto smurto pobūdis, lokalizacija, nusikaltimo įrankis, taip pat iš karto po nužudymo kaltinamojo atlikti tolimesni veiksmai – nužudytosios kūno įdėjimas į lagaminą, kruvinų rūbų, židinio įrankių bei čiužinio dalies išmetimas į šiukšlių konteinerį, prašymas išvežti išpjautą čiužinį į sąvartyną, telefonų išmetimas į kanalizaciją, daiktų ir lagamino sudeginimas, lagamino su kūnu nuvežimas ir kūno užkasimas miške rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Suduodamas žarsteklio rankena nukentėjusiajai stovint nugara į jį smūgį į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Faktiniai bylos duomenis (įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei teismo med. eksperto išvada) paneigia kaltinamojo teisme duotus parodymus, jog turėtu žarstekliu pastarasis norėjo J. V. trenkti per rankas, kadangi iš įvykio situacijos akivaizdu, kad J. V. stovėjo atsisukusi nugara į kaltinamąjį ir minėtu įrankiu buvo kryptingai suduotas gana stiprus smūgis į galvą, nes lūžo kaukolės skliauto kaulas.

Apklaustas teismo med. ekspertas G. P. paaiškino, kad antrasis sužalojimas atsirado vėliau nuo traumuojančio poveikio kietu buku daiktu, galėjo atsirasti tiek suduodant smūgį į kairę viršugalvio užpakalinę sritį, tiek atsitrenkus į kietą daiktą. Kaltinamasis kategoriškai prisimena sudavęs žarstekliu tik vieną smūgį. Taigi esant abejonėms dėl J. V. suduoto antro smūgio, laikytina, kad šis smūgis kaltinamajam inkriminuotas nepagrįstai.

Bylos duomenys nepatvirtina kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog J. V. buvo sužalota kaltinamajam labai susijaudinus dėl netinkamo jos elgesio. Nustatyta, kad po to, kai kaltinamasis savo sutuoktinę aptiko besibučiuojančią su A. B. pastarojo sesers bute, praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, jis pats nurodo, jog grįžus į namus tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, nes aiškinosi dėl asmeninių santykių bei verslo reikalų, todėl darytina išvada, jog šioje situacijoje staigaus didelio susijaudinimo negalėjo sukelti toks J. V. elgesys, kolegijos nuomone, veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo fiziologinio afekto būsenos.

Nukentėjusioji A. S. pateikė teismui rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą taikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Prašo N. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., t. y. kaltina jį tuo, kad 2007 m. birželio 14 d., apie 5 val., bute, (duomenys neskelbtini), siekdamas turėti turtinės naudos sau – užvaldyti santuokoje su savo žmona įsigytą bendrą sutuoktinių turtą – 22 žemės sklypus, žemės sklypą su statiniais, 4 butus bei kiemo aikštelę, sudavė jai metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip du kartus į galvą, dėl to jai buvo padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulo (kairio momenkaulio) lūžis. Po patirto sužalojimo J. V. įvykio vietoje mirė, taip N. V. dėl savanaudiškų paskatų tyčia ją nužudė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, mano, kad toks kaltinimas nepagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2004 m. birželio 18 d nu­ta­ri­mo Nr. 46 „Dėl teis­mų prak­ti­kos nusikaltimų žmogaus gyvybei by­lo­se“ nurodyta, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą (dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą sau ar ki­tiems as­me­nims (gau­ti at­ly­gi­ni­mą už nu­žu­dy­mą, už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, iš­lai­ky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir ne­tei­sė­tai, iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo, ki­to as­mens iš­lai­ky­mo ir pan.). Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis N. V. to­kias pa­ska­tas (užvaldyti turtą) tu­rė­jo iki nu­žu­dy­mo pra­džios ar­ba jos ki­lo kė­si­ni­mo­si į J. V. gy­vy­bę me­tu, nukentėjusioji A. S. nepateikė, jų nėra ir byloje. Pats kaltinamasis neigia nužudęs J. V. dėl savanaudiškų paskatų, surinkti bylos duomenys patvirtina, kad J. V. buvo nužudyta tarpusavio konflikto su kaltinamuoju metu. Nustatyta, kad N. ir J. V. turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, jiems buvo išduotos Kanados vizos bei rezervuoti bilietai skrydžiui į šią šalį. Iš N. V. parodymų matyti, kad po J. V. nužudymo jis pardavė dalį turto bei grąžino didžiąją dalį paskolos. Taigi iš tikrųjų santuokinio turto tuo metu realiai buvo žymiai daugiau nei kreditinių įsipareigojimų, po nužudymo N. S. paimtos paskolos kaltinamasis nepasisavino, o pabaigė įrengti jos butą. Atsiskaitęs su banku jis galėjo likusį santuokinį turtą parduoti ir su gautais už tai bei N. S. pinigais netrukdomai išvykti į Kanadą. Tačiau, kaip matosi iš bylos, po J. V. nužudymo pastarasis taip nepasielgė, todėl nukentėjusiosios manymas, jog jos dukra buvo nužudyta dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant užvaldyti bendrą sutuoktinių turtą, yra tik prielaida. Nukentėjusiosios A. S. argumentas, jog J. V. buvo nužudyta dėl to, kad kaltinamasis nenorėjo išsituokti bei pasidalyti santuokinį turtą, nepagrįstas. Nukentėjusioji A. S. nepateikė duomenų, kad buvo prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas. Pažymėtina, kad turto padalijimas yra abiejų sutuoktinių susitarimo dalykas. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji nežinojo apie N. ir J. V. santykius bei ketinimus skirtis, todėl pastarosios teiginiai, nurodyti 2009-03-27 priede prie minėto prašymo, yra tik prielaidos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nurodydamas, jog pasekmės neatitaisomos – vienintelės dukros gyvybės atėmimas – skaudžios ir mirusiosios motinai neįkainojamos.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. dėl savo vienintelės dukros netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais N. V. veiksmais, kuriais buvo nužudyta jos dukra, kitų artimų žmonių ji neturi, be to, augina nužudytosios mažametę dukrelę. Pažymėtina, kad N. V. šį ieškinį pripažino, turi pakankamai nekilnojamojo turto, todėl neturtinės žalos dydis – 100000 Lt A. S. – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.

Kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs J. V. nužudymą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką, sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, padarytas labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, kelis kartus baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Nustačius atsakomybę lengvinančią bei nenustačius sunkinančių aplinkybių, jam skirtina LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 129 str. 1d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) devyneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2008-06-18 iki 2009-05-08.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti.

Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-13 nutartimi N. V. pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nutartyje nurodytą turtą iki civilinio ieškinio įvykdymo palikti.

Priteisti iš N. V. 100000 Lt neturtinės žalos A. S. atlyginti.

Daiktinius įrodymus – auskarus, žiedą, grandinėlę su pakabuku – grąžinti A. S. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Valentinas JanonisLinas Pauliukėnas