- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-307-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09520-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. T.
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau ir – apylinkės teismas) 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. RV-19-1193 taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir J. T. paskirta galutinė bausmė – 10 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi J. T. apeliacinis skundas atmestas ir ištaisyta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida: J. T. paskirtąsias bausmes pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nurodyta laikyti subendrintomis ne pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 16 d. Faktiškai atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 6 metai 1 mėnesis 8 dienos. Anksčiau teistas tris kartus.
3. Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. RV-19-1193 nutarta taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija pažymėjo, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje turėtų galimybę gyventi lygtinio paleidimo atveju, turi realų darbo laisvėje pasiūlymą, todėl tikėtina, kad tai užtikrins reguliarias legalias pajamas. J. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuolat vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu, pažeidimų neužfiksuota. Be to, jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei jo tęsinyje numatytas priemones, įkalinimo įstaigoje stengiasi laikytis vidaus taisyklių. Įvertinus šias aplinkybes, Komisijos vertinimu, galima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
4. apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti J. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo elgesio korekcija dar neleidžia daryti išvados, kad jis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis J. T. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. RV-19-1193. Skunde nurodė, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nepakankamai atsižvelgė į esminius jo bausmės atlikimo metu padarytus pokyčius ir pastangas, tuo tarpu daugiau dėmesio skyrė įvykdyto nusikaltimo analizei, ir pačiam nusikaltimui, bei su juo susijusioms aplinkybėms, ką teismas jau buvo įvertinęs ankščiau skirdamas bausmę. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, kas yra nesuprantama, kadangi bausmės ir yra skiriamos tam, kad asmenį padariusį nusikalstamą veiką suvaržytų ir apribotų.
5.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad pagal jam suteiktas galimybes dalyvavo visose socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, deda pastangas, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, be to, bausmę šiuo metu atlieka pusiaukelės namuose, kur patenka tik tie nuteistieji, kurie daro pažangą.
5.2. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų, nuteistojo manymu, neturi būti vertinamas pirmiausia arba vien tik kaip „nuolaida“ nuteistajam asmeniui ar kaip paprastas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo formos sušvelninimas, kadangi pirminis visuomenės interesas yra integruotas jos narių gyvenimas, tai yra, kad visi, įskaitant ir bausmę atlikusius asmenis, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu tai, kad integracijos priemonės įstaigos viduje ir laisvėje būtų taikomos palaipsniui, nuosekliai, jų vykdymą perimtų kitos atsakingos valstybinės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos. Lygtinis paleidimas yra viena iš sąlygų, galinti skatinti pozityvų nuteistųjų asmenų elgesį įkalinimo įstaigoje, tikėtina galimybė būti paleistam lygtinai ir likusią dalį bausmės atlikti laisvėje skatina nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekti šio tikslo.
5.3. Apylinkės teismas nutartyje pasisakė, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tačiau lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, gali būti paleisti jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindo manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo nusikalstamumo rizika yra žema. Jokie teisės aktai rizikos balų mažinimo rekomendacijų teikimo nenumato. Be to, pataisos namuose nuteistasis už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas, yra dirbantis, įgijęs profesiją, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, dažnai vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme. Paleistas lygtinai į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja toliau dirbti savo mažojoje bendrijoje „Autodalvita“, laisvalaikiu skaito knygas, turiningai leidžia laisvalaikį, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja papildomose programose, taip pat stebima akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.4. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis kaip asmenybė iki šiol išlieka pavojingas visuomenei, o apylinkės teismo nutarties motyvus nuteistasis vertina kaip formalius. Nuteistojo teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikalinga vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji bus neskatinami pasitaisyti.
5.5. J. T. prie savo pateikto skundo teismui pateikė ir 2024 m. birželio 26 d. pasižadėjimą, kuriame nurodė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi, pasižada laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir vesti dorą gyvenimo būdą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. T. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, pažymėtina, kad iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistasis J. T. skunde nurodo, jog apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, kurios egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu ir nepakankamą dėmesį skyrė jo elgesiui bausmės atlikimo metu, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti bausmės vykdymo principai, numatyti BVK 4 straipsnyje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytas argumentas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikalinga vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti, yra dviprasmiškas. Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo būtina vadovautis ne tik paskirtos bausmės, bet ir lygtinio paleidimo tikslais, tačiau įkalinimo įstaigoje taisytis ir gerai elgtis yra nuteistųjų pareiga. Taigi, vien jau aplinkybė, kad asmuo sprendžia, kad minėtos pareigos vykdymui lemiamą įtaką turi tikėjimas, kad jo atžvilgiu bus pritaikytas lygtinio paleidimo institutas, tuo tarpu nesant šio tikėjimo, jis būtų nesuinteresuotas elgtis tinkamai, aiškiai įrodo, kad asmens elgesys ir mąstymas pakoreguotas dar nepakankamai.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus J. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jis 9 kartus skatintas, dirba, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, itin dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nuolat vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu nepadarė pažeidimų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, ar klaidingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
11. Nuteistasis J. T. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo pareikštas papeikimas. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje J. T. ne visada sugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėtas vidaus tvarkos pažeidimas buvo padarytas ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau praėjus keliems metams. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.
12. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog J. T. nusikalto jau ne pirmą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių tyčinių, tame tarpe ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymą. Taip pat iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog visiems ankstesniems J. T. nusikaltimas būdingas teisės pažeidimų modelis, tai yra jie visi įvykdyti siekiant pasipelnyti, be to, nusikaltimai vis sunkėjo. 2024 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis J. T. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė draugai, kadangi nusikaltimus jis įvykdė su bendrininkais, taip pat impulsyvumas siekiant praturtėti nelegaliai iš narkotikų verslo, problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą J. T. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, ką savo skunde pažymėjo ir nuteistasis, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, tai yra teistumų skaičių, padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
13. Naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, tame tarpe ir dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti, tai yra gyvenimo stilius ir draugai, kadangi nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais, taip pat mąstymas ir elgesys – impulsyvumas siekiant praturtėti nelegaliai iš narkotikų verslo, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka. Užfiksuoti kriminogeniniai veiksniai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir J. T. elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
14. Vertinant J. T. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis pakankamai gerai geba atpažinti veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau stebima problemų sprendimo įgūdžių stoka, jis turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį (teistas tris kartus, išvadų nepadarė), todėl šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja papildomos intervencijos. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje.
15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, 9 paskatinimų turėjimas, darbas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog J. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, darbu, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog J. T. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. T. neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną yra daugiau nei 4 metai, taigi, pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. J. T. savo pateiktame skunde nurodo, kad jam yra nesuprantamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytas argumentas, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, kadangi bausmės ir yra skiriamos tam, kad asmenį padariusį nusikalstamą veiką suvaržytų ir apribotų. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas sutinka su minėtais apylinkės teismo argumentais, kadangi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. T. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam J. T. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant nei šalies Konstitucijos nuostatų, nei Europos Tarybos rekomendacijų. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus J. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. T. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.