Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės N. S. atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, atsakovo Rimo Ivanovo atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-01226-54/2010 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui R. I. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija ? Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovės motina negynė vaiko interesų ir tėvystė nebuvo nustatyta. Ieškovės motina nevykdė savo pareigų vaikui ir jai 2004-10-18 buvo neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos institucija, kurioje po motinos valdžios apribojimo gyveno ieškovė, taip pat nesikreipė dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tik ieškovei tapus pilnamete, ji pati kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis, atsakovas yra N. S. tėvas, jis materialinės pagalbos savo nepilnametei dukrai neteikė. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Tokiu atveju teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Tačiau negalima priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą, todėl ieškovė, šiuo metu jau pilnametė, turi teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. už tą laikotarpį, kai ji buvo dar nepilnametė ir turėjo teisę iš tėvo gauti išlaikymą, tačiau jo negavo. Teismas laikė atmestinu atsakovo atstovės argumentą, kad išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, kaip visiškai išlaikomai valstybės, nepriklauso, kadangi įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės, nėra priteisiamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. ), ir jokių išimčių nenumatyta. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės, jos atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, turimus išlaikytinius, teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 130 Lt kas mėnesį už trejus metus nuo 2005-08-19 iki 2008-08-19, tai yra iki jos pilnametystės, iš viso 4680 Lt, tačiau išlaikymo įsiskolinimą išdėstė lygiomis dalimis 2 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 195 Lt.

Dėl išlaikymo priteisimo iki ieškovė mokysis dieniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, teismas nurodė, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma įstatymo numatytų sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė mokosi Kauno prekybos ir verslo mokykloje prekybos įmonių vadybininko padėjėjo specialybės I kurse pagal bendrojo lavinimo programą (I t., b. l. 13), todėl pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 str. 3 d., yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendė įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, į jo sveikatos būklę ir galimybes užsidirbti, į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, į tai, kad ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ir ieškovei N. S. iki ji mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo R. I. nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalies (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.

Apeliantas iš esmės prašo panaikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 178, 185 straipsniai), savo sunkios turtinės padėties, netinkamo CK 3.192, 3.200 straipsnių normų taikymo ir CK 3.204 straipsnio 3 dalies netaikymo, kuri numato, kad valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pagal šį straipsnį turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis.

Konstatuotina, kad CK 3.204 straipsnis nustato sąlygas, kai paramą nepilnamečiams vaikams išlaikyti teikia valstybė. Komentuojamame straipsnyje nurodytas išlaikymas visų pirma pasireiškia socialine parama, kurią numato galiojantys teisės aktai. Komentuojamas straipsnis gali būti įgyvendinamas perduodant vaiką valstybei ar savivaldybės vaikų globos įstaigai, kur jis yra visiškai išlaikomas, mokant vaikui pašalpą, apmokant jo maitinimo išlaidas mokyklinėje įstaigoje ir t. t.

Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodyta CK 3.204 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma asmeniui, kuris, privalėdamas išlaikyti vaiką pagal įstatymą, šios pareigos nevykdė dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos vaiko tėvo sunki liga, nedarbingumas ir panašios, kurios atsirado ne dėl asmens kaltės. Pažymėtina, kad tik 2010 m. kovo 10 d. sprendimu apeliantas pripažintas ieškovės N. S. tėvu, jam nustatytas 50 procentų netekto darbingumo laipsnis, todėl apelianto teiginys, kad valstybė gali jam pareikšti regresinį ieškinį dėl dukters išlaikymo, yra pagrįstas spėliojimais ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą teismo sprendimą.

Teismas, sprendimu nustatęs atsakovą N. S. tėvu, priteisdamas 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (po 1 MGL, arba 130 Lt, per mėnesį), atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį, jo invalidumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais CK 1.5 straipsnis) išdėstė išlaikymo įsiskolinimą lygiomis dalimis dvejiems metams, kas mėnesį mokant po 195 Lt, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmestinas, apskųsta teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 329, 330 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.