Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2023 metais, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 14 d., per programėlę „WhatsApp“ už 350 eurų užsisakė iš asmens, vardu S., žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, po to šį žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. K. vardu, neteisėtai nuo 2023 m. spalio 25 d. 12.54 val. laikė ir iki 2023 m. gruodžio 29 d., 8.30 val., kol Mėnulio g. 11, Vilniuje, panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, pateikdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2-ojo poskyrio tyrėjui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji M. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, suprantamas. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Galvos traumų neturėjusi, priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista. Pagal jos darbo pobūdį jai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, kadangi tenka daug važinėti. 2023 m. vasario mėn. ji kreipėsi į vairavimo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarė mokymosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Mokykloje išlaikė teorinį ir vairavimo egzaminą. Tuomet 2023 m. vasario 17 d. „Regitroje“ išlaikė teorinį egzaminą, po ko 2023 m. rugsėjo 14 d. „Regitroje“ laikė vairavimo egzaminą, tačiau egzamino neišlaikė. Laikė 3 kartus, tačiau išlaikyti nepavyko. Kadangi jai skubiai reikėjo vairuotojo pažymėjimo, surado „Facebook“ skelbimą apie tai, kad galima įsigyti E. S. galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Ji per „Whatsapp“ programą parašė skelbimo autoriui, vardu S. Paaiškino situaciją, kad Lietuvoje negali išlaikyti vairavimo egzamino ir S. pasakė, kad Lenkijoje už ją gali išlaikyti vairavimo egzaminą kitas žmogus. S. nurodė, kad teorijos egzamino laikyti nereikės. S. užtikrino, kad jai bus išduotas Lenkijos vairuotojo pažymėjimas. Ji pasakė, kad jai lenkiškas vairuotojo pažymėjimas netinka, reikalingas lietuviškas. S. pasakė, kad už tai reikės primokėti. Ji sutiko. Už vairuotojo pažymėjimą mokėjo bankiniais pavedimais – už patį vairuotojo pažymėjimą 350 eurų ir turėjo primokėti už lietuvišką pažymėjimą, sumos neatsimena. Su S. bendravo rusų kalba, nors pasakė, kad dirba Lenkijos vairavimo mokykloje. Ji paklausė, ar vairuotojo pažymėjimas bus tikras. S. užtikrino, kad dėl vairuotojo pažymėjimo problemų nebus. Ji sutiko gauti vairuotojo pažymėjimą savo vardu, nelaikiusi egzamino. S. paprašė atsiųsti jos parašą ant balto lapo ir jos nuotrauką, kad galėtų pagaminti vairuotojo pažymėjimą ir kad Lenkijos vairavimo mokykloje jos vardu būtų sudaryta sutartis. Ji per „Whatsapp“ programą išsiuntė viską, ko S. prašė, ir sumokėjo 350 eurų. T. S. per „Whatsapp“ atsiuntė paruoštą sutartį jos vardu lenkų kalba. Kurį laiką jos bendravo per „Whatsapp“ programą. Ji domėjosi dėl vairuotojo pažymėjimo, nes nerimavo, ar viskas su juo gerai. Ji net pati norėjo atvažiuoti į Lenkijos vairavimo mokyklą ir išlaikyti pati, tačiau S. pasakė, kad nereikia. S. per „Whatsapp“ programą buvo atsiuntusi keletą vairuotojo pažymėjimo pavyzdžių. Pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą su visomis sutartimis atsiųs per kurjerį „Jups“. 2023 m. spalio mėn. per šitą kurjerį ji gavo lietuvišką vairuotojo pažymėjimą su visais dokumentais. Šį vairuotojo pažymėjimą iš karto patikrino Lietuvos Regitros tinklalapyje, tačiau šios teisės negaliojo Lietuvoje, dėl to susisiekė su S., kuri ją užtikrino, kad viskas tvarkoje ir Lenkijoje gautas patvirtinimas iš „Regitros“, kad vairuotojo pažymėjimas galioja. Vairuotojo pažymėjimą gavo nebuvusi Lenkijoje ir nelaikiusi jokio vairavimo egzamino. Ji žino, kad, norint įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, privalo pati išlaikyti vairavimo egzaminą, o ne įsigyti jį iš kitų asmenų. 2023 m. gruodžio mėn. atvyko į Kelių policiją dėl administracinio nusižengimo (eismo įvykio) ir pareigūnui pareikalavus, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas netikras ir kad ji neturi teisės, suteikiančios vairuoti transporto priemones. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prie apklausos prideda tyrimui reikšmingus dokumentus (el. b. l. 169-175).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji M. K. parodė, kad S. už netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą sumokėjo 350 eurų, bet tarėsi dėl 1000 eurų. Iš pradžių kaip avansą sumokėjo 350 eurų, tačiau sužinojusi, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, atsisakė mokėti likusią pinigų sumą. Mokėjimą atliko per programą „Payset“. Per šią programėlę prisijungė per savo banko AB „Swedbank“ sąskaitą ir atliko 350 eurų pavedimą į kažkokią belgišką sąskaitą (el. b. l. 162-168).

Motyvuojamoji dalis

Be M. K. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigose. 2023 m. gruodžio 29 d., apie 8.30 val., adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, protokolo surašymui dėl administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) atėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jam paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei vairuotojo pažymėjimą, M. K. pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis policijos centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad M. K. teisės vairuoti neturi, jos vardu vairuotojo pažymėjimas išduotas nebuvo, taip pat VĮ „Regitra“ apie vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nerasta. Jam M. K. pasakė, kad teisę vairuoti laikė Lenkijos Respublikoje, o vairuotojo pažymėjimą gavo per kurjerį. Kai moteris jam padavė vairuotojo pažymėjimą, jam šis sukėlė įtarimą dėl netikrumo, kadangi vairuotojo pažymėjimo dešinės pusės viršuje prie užrašo LTU užrašas nebuvo blizgus ir, pasukus vairuotojo pažymėjimą, nebuvo užrašo atspindžio. Braukiant pirštu per vardą, pavardę, asmens kodą, nesijautė iškilimo. Kadangi vairuotojo pažymėjimas jam sukėlė įtarimą dėl netikrumo ir tokio vairuotojo pažymėjimo nėra išduoto šios moters vardu, jis apie įvykį pranešė budėtojui, kuris atsiuntė tyrėjus į įvykio vietą (el. b. l. 24-27).

2024 m. vasario 8 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas M. K. ir nenustatyto asmens, „Whatsapp“ programoje pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimas. Nustatyta, kad apžiūrimas susirašinėjimas su „Whatsapp“ paskyra pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (Foto lentelės nuotrauka Nr. 1). Susirašinėjimo pradžia 2023 m. rugsėjo 14 d., 17.12 val., pabaiga – 2024 m. sausio 4 d. 09.54 val. Susirašinėjimas vyksta rusų kalba (atliktas vertimas). Susirašinėjimo metu aptariami reikalavimai vairuotojo pažymėjimui (kategorijos, kad turi būti lietuviškas, pažymėjimo išdavimo data ir pan.), pagaminimo sąlygos, trukmė, kaina, atsiskaitymo (sąskaitų numeriai), pristatymo į Lietuvą būdai. 2023 m. gruodžio 29 d. M. K. informuoja asmenį apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, kad paimtas policijos (el. b. l. 41-78).

2024 m. sausio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. spalio 24 d. 22.13 val., galimai netikras M. K. vardu pagamintas pažymėjimas išsiųstas iš Lenkijos, (duomenys neskelbtini) vietovės bei 2023 m. spalio 25 d., 12.54 val. pristatytas į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) miestą (el. b. l. 79-81).

2024 m. vasario 20 d. pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamoji M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, „Whatsapp“ programėlėje pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). Pagal šalies kodą, telefono numeris priklauso Lenkijai. Netikras vairuotojo pažymėjimas 2023 m. spalio 24 d., 10.13 val. per siuntų pristatymo bendrovę „UPS“ buvo išsiųstas iš Lenkijos, (duomenys neskelbtini) miesto. Pavedimas už netikrą vairuotojo pažymėjimą buvo atliktas per Jungtinės Karalystės įmonę – Digital Coursera Ltd tarptautinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) į Belgijos banką, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. nurodė, kad „UPS“ kurjeris siuntą su netikru vairuotojo pažymėjimu pristatė tiesiai jai į namus. Iš M. K. pateiktos siuntos išklotinės matyti, kad siunta su netikru vairuotojo pažymėjimu pristatyta 2023 m. spalio 25 d., 12.54 val. Tyrimo metu negauta duomenų apie netikrą vairuotojo pažymėjimą išsiuntusio asmens tapatybę (el. b. l. 144-145, 146-147).

2024 m. vasario 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-27(24) konstatuota, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. vardu yra netikras. Netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, veido atvaizdas, parašas, duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu/ daugiafunkciniu aparatu) plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančias apsaugos priemones, optiškai kintančius dažus, laminato reljefiškumą, šešėlinį veido atvaizdą, ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus (el. b. l. 37-40).

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo pagaminimą, tikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimą, tikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikrų ar suklastotų dokumentų sukūrimo momento, jo panaudojimo atveju – nuo tokio dokumento paleidimo į apyvartą momento.

Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimą ar socialinio draudimo pažymėjimas, t. y. asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Šiuo konkrečiu atveju BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė alternatyviais šio straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais netikro vairuotojo pažymėjimo laikymu, gabenimu ir panaudojimu.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamoji M. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 14 d., siekdama įgyti netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą savo vardu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo fotonuotrauką, asmens duomenis, parašo pavyzdį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu/ daugiafunkciniu aparatu) plastiko kortelėje, imitavus optiškai kintančias apsaugos priemones, optiškai kintančius dažus, laminato reljefiškumą, šešėlinį veido atvaizdą, ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus, atspausdino vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. K. vardu, bei atsiuntė į Lietuvą per kurjerių tarnybą M. K., po to šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė bei galiausiai panaudojo 2023 m. gruodžio 29 d., pateikdama (duomenys neskelbtini) pareigūnui.

M. K. kaltę patvirtina tiek jos pačios prisipažinimas bei išsamūs parodymai, tiek liudytojo D. K. parodymai, M. K. ir nenustatyto asmens, „Whatsapp“ programoje pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo apžiūros protokolas, specialisto išvada, kuria konstatuota, jog vairuotojo pažymėjimas yra neabejotinai netikras, ir kt. rašytiniai įrodymai.

Teismo vertinimu, kaltinamosios nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nepaisant to, kad ji teigia tikėjusis gauti tikrą vairuotojo pažymėjimą. Kaip asmuo, baigęs vairavimo mokyklos mokymus, laikęs teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus vairavimo mokykloje, išlaikęs teorijos egzaminą VĮ „Regitra“ ir kelis kartus bandęs išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, ji neabejotinai žinojo Lietuvoje nustatytą specialią tvarką, pagal kurią įgyjama teisė vairuoti transporto priemones, tačiau galiausiai apsisprendė šios tvarkos nesilaikyti. Teisės aktų nustatyta tvarka teisės vairuoti transporto priemones ji taip ir neįgijo, vietoj to už piniginį atlygį užsakė pagaminti, laikė, gabeno bei panaudojo pateikdama policijos pareigūnui netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai suvokdama, kad šis gautas neteisėtu būdu, atitinkamai jos pačios veiksmai disponuojant tokiu būdu gautu vairuotojo pažymėjimu yra neteisėti, bet vis tiek norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Tačiau teismas šalina iš kaltinimo M. K. inkriminuojamą neteisėtą minėto dokumento gabenimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamosios tyčia buvo nukreipta į netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimą bei jo laikymą. Tai, kad ji vežiojosi/nešiojosi šį netikrą dokumentą, nerodo kaltinamosios tikslo nugabenti jį iš vienos vietos į kitą; šiuo konkrečiu atveju laikymas apėmė ir dokumento gabenimą. Todėl teismas aplinkybę dėl gabenimo pašalino iš kaltinimo. Tai nekeičia kaltinamosios veiksmų kvalifikavimo.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. M. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Kliūčių baigti baudžiamąją bylą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. M. K. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus prokurorės prašomą švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nesiekia šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną galutinę bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M. K. skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Be to, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę ir nusikaltimo pobūdį, o būtent į tai, kad M. K. neteista, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, nusikaltimas nesukėlė jokių pasekmių valdymo tvarkai, darytina išvada, kad skirti jai intensyvią priežiūrą nėra jokio pagrindo, todėl ji neskirtina. Taip pat M. K. asmenybė leidžia daryti išvadą, kad realios bausmės atidėjimas beveik maksimaliam terminui taip pat neatitiktų teisingumo principo tikslų, todėl nustatytinas trumpesnis terminas, paskiriant prokurorės prašomas pareigas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atidėti M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

Išaiškinti M. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.