Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-12-19 · Byla Nr. A2.6.-12933-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
A2.6.-12933-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12485-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
V. K.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-12933-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12485-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui J. R., nukentėjusiajai A. A., išnagrinėjusi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. spalio 18 d., apie 7.27 val., Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, vairuodamas N. K. priklausantį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statydamas jį automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, buvo neatidus ir kliudė stovėjusio automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, ir apgadino jį. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog 2014-10-17, vakare, kartu su žmona grįžo automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplankę jos mamą, ir aikštelėje prie Karolinos viešbučio pastatė savo automobilį, kadangi gyvena netoliese. Automobilį parkavo atbuline eiga. Atsimena, jog iš abiejų šonų stovėjo automobiliai, reikėjo kiek pasistengti norint pastatyti automobilį, pavyko iš antro karto. Iš galo stovėjo sidabrinės spalvos automobilis, galimai, „Honda CR-V“, nes atsimena, šiam iš galo kabėjusį didelį ratlankį. Parkuojant automobilį, įsijungė parkavimo sistemos galinio vaizdo kamera, joje įsijungė raudona linija, reiškianti, jog automobiliu judėti nebegalima. Jis tos raudonos linijos nekirto, sustojo ant jos ribos. Nemano, kad buvo privažiavęs iki pat kito automobilio. Priešingu atveju, būtų pajutęs smūgį, kontaktą. Išlipęs dar apžiūrėjo, ar viskas gerai. Žmona apžiūrėjo iš kito šono. Paprastai taip visada elgiasi. Atsimena, jog „Honda CR-V“ stovėjo daugmaž už 10-15 cm. 99 proc. yra įsitikinęs, kad automobiliai nebuvo susilietę, tai sprendė iš to, ką matė. Žiūrėjo iš kampo į ratlankį, prie pat priėjęs nebuvo. Neturėjo tikslo apžiūrėti, ar prisilietė, nes buvo įsitikinęs, kad taip nėra. Kitą dieną atėjęs ir įsėdęs į automobilį, pamatė už valytuvo užkištą lapelį, kuriame buvo parašyta, jog buvo padarytas eismo įvykis, nurodyta atvykti į Kelių policiją. Jis išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, tačiau jokių pažeidimų ant jo nepamatė. Jam bestovint, priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kas jis, važiuodamas atbuline pavara, yra padaręs eismo įvykį. Jis atsakė, kad taip negali būti, įjungęs vaizdo kamerą pademonstravo, jog įvažiuoti, matant prieš save vaizdą gale, yra neįmanoma. Pareigūnas ištraukė planšetinį kompiuterį ir parodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas jo automobilis, prisilietęs prie „Honda CR-V“. Liepė rašyti pasiaiškinimą, kuriame, įtikintas nuotraukų, nurodė, kad, važiuodamas atbuline pavara, galbūt galėjo prisiliesti prie kito automobilio. Be to, buvo paprašytas parašyti, jog galimai nesuveikė parkavimo sistema. Po to jam buvo įteiktas šaukimas į teismą. Jis galvojo, kad bus atliekamas tyrimas, tačiau, kaip minėjo, sulaukė tik kvietimo į teismą (b. l. 41-42).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji A. A. parodė, jog 2014-09-17 Karolinos viešbutyje buvo darbo konferencija, po jos vakaras užsitęsė. Ji nusprendė pati automobiliu namo negrįžti, atvažiavo pasiimti vyras. Savo automobilį „Honda CR-V“ paliko viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvažiavusi ryte, ėjo į bagažinę pasiimti langų valytuvo, kadangi naktį buvo šaltukas, ir pamatė, kad prie jos automobilio galo stovi prisilietęs „Lexus“. Nežinojo, ką daryti, paskambino policijai, kadangi pabijojo išvažiuoti iš įvykio vietos, bijojo būti apkaltinta dėl pasišalinimo. Jeigu vairuotojas būtų palikęs lapelį, policijos nebūtų kvietusi. Tiksliai negali pasakyti, konkrečiai kuriomis dalimis buvo susilietę automobiliai. Atrodo galinėmis, „Lexus“ buvo šiek tiek pasisukęs šonu. Kaip užfiksuota nuotraukose, taip ir buvo susilietę. Ji automobilio, iki atvykstant policijos pareigūnams, nejudino. Buvo matyti aiškus automobilių kontaktas. Jos automobilis buvo pastatytas atbuline pavara, „Lexus“ taip pat (šiek tiek pasisukęs šonu). Jos automobiliui buvo apgadintas ratlankio gaubtas (šiek tiek įlenktas). Liudytoja pažymėjo, kad gaubtas jau buvo įlenktas anksčiau kito įvykio metu, tačiau po pastarojo įvykio tikrai pamatė naują apgadinimą, kitoje vietoje nežymų įlenkimą. Ant „Lexus“ apgadinimų ji nematė. Atvykę pareigūnai nufotografavo automobilius, paėmė paaiškinimą, liepė informuoti draudimą. Automobilis šiuo metu jau yra suremontuotas. Pastatydama automobilį paliko įjungusi mechaninę pavarą bei užtraukusi rankinį stabdį (b. l. 42-43).

Teismo posėdyje apklausta liudytojas J. V. parodė, jog darbo metu buvo gautas iškvietimas dėl automobilių apgadinimo Karolinos viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje. Šiuo metu tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau, atrodo, jog atvykęs su kolege pamatė stovinčius „Lexus“ ir „Honda CR-V“, kurie buvo susilietę galinėmis dalimis. Kvietė automobilio „Honda CR-V“ savininkė. Atsimena, jog nukentėjusiajam automobiliui „Honda CR-V“ buvo apgadintas atsarginio rato gaubtas. Atsarginis ratas yra įstatytas į metalinį korpusą, kurio apatinė dalis ir buvo apgadinta (gaubte buvo ir senesni pažeidimai), tačiau jis pažymėjo tą apgadinimą, kuris liko po minėto įvykio metu kilusio kontakto tarp automobilių. Pabrėžė, jog patraukus automobilį „Honda CR-V“, apžiūrėjo gaubtą ir pažymėjo jame esantį apgadinimą. Jei tokio apgadinimo nebūtų buvę, nebūtų forminamas įvykis. Bamperiai, bamperių aukščiai nebuvo matuojami, tai atliekama, kuomet transporto priemonė pasišalina iš įvykio vietos. Šiuo atveju, transporto priemonė stovėjo, buvo pasišalinęs tik vairuotojas. Šiuo atveju jis tiesiogiai matė apgadinimus, įvykį užfiksavo nuotraukose. Šiuo metu negali tiksliai atsakyti, kokie apgadinimai buvo ant automobilio „Lexus“. Automobilį neabejotinai apžiūrėjo ir, jeigu nurodė, kad buvo sugadintas galinis bamperis, vadinasi, matė pažeidimus (pažeidimas galėjo būti smulkus, galimai jis buvo įbrėžtas, įdrėkstas, gal buvo iš anksčiau, įvykio vietoje to neįmanoma nustatyti). Patvirtina, kad apgadinimą matė, tikrai jo neišsigalvojo, tačiau šiuo metu, praėjus tiek laiko, negali jo detalizuoti. Tuo pačiu pažymėjo, kad pildant papildomus duomenis apie eismo įvykį sistema neleidžia detaliau pažymėti apgadinimų, jei apgadinimas nustatomas ant galinio bamperio, tai sistema duoda atžymai tik vieną pasirinkimą „galinis bamperis“. Be to, pabrėžė, kad automobilio „Honda CR-V“ gaubto dalis nėra pilnai metalinė, tai labiau skardos pagrindu pagaminta detalė, kuri lengvai lankstosi. Per duomenų bazę bandė nustatyti ir susisiekti su automobilio „Lexus“ savininku, tačiau nepavykus, įformino eismo įvykį. Pareigos vairuotojui pranešti nėra, bandė susisiekti tik iš geros valios. Vėliau savininkas aiškino, kad pastatė automobilį kaip įprastai, jokio kontakto nebuvo, automobilyje yra parkavimo sistema su galinio vaizdo kamera (b. l. 43-44).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. K. parodė, jog automobilis „Lexus“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso jai. Atsimena, jog su vyru grįžo iš jos motinos ir Karolinos viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje vyras pastatė automobilį. Tiek iš šono, tiek iš galo stovėjo kiti automobiliai. Parkuojant jokio kontakto nebuvo, ji nieko nepajuto. Iki kito automobilio, stovėjusio gale, buvo likęs tarpas, galėjai pro jį praeiti. Vyrui pastačius automobilį, išlipę abu jį apžiūrėjo. Taip elgiasi visada. Automobilis daug kainavo, todėl ji labai saugo. Automobilyje yra sumontuota galinio vaizdo kamera (b. l. 44).

Šalies argumentai

V. K. rašytinio paaiškinimo duomenimis, jis 2014-10-17, apie 21.00 val., vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Pastatė automobilį šalia „Karolinos“ viešbučio, nesuveikus automobilio parkavimo sistemai net nepastebėjo, kad prisilietė prie gale stovėjusio automobilio, apie tai sužinojo ryte iš pareigūnų. Tai, kad jis nepajautė prisilietimo, gali patvirtinti ir su juo buvusi žmona N. K.. Dėl įvykio gailisi (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti priešingą išvadą. Visų pirma pažymėtina, kad apklausta nukentėjusioji parodė, jog atėjusi į įvykio vietą, ji aiškiai matė, jog tarp jos automobilio „Honda CR-V“ ir automobilio „Lexus“ yra kontaktas, t. y. susilietimas, automobiliui „Lexus“ galine dalimi atsiremiant į „Honda CR-V“. Kai pastatė savo automobilį, „Lexus“ nestovėjo, o atėjusi rado būtent tokioje padėtyje, kaip užfiksuota nuotraukose. Automobilio nejudino, iškvietė policijos pareigūnus ir laukė jų. Bijojo pasišalinti iš įvykio vietos, kad po to nekiltų kažkokių neaiškumų. Jei „Lexus“ vairuotojas būtų palikęs raštelį, pareigūnų nebūtų kvietusi. Po to, kai automobiliai buvo atitraukti, pamatė, kad nežymiai apgadintas „Honda CR-V“ atsarginio rato gaubto metalinė dalis (kitoje vietoje nei ankstesnis įlenkimas). Ant „Lexus“ automobilio apgadinimų nematė (b. l. 42-43). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. V. taip pat patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą tiesiogiai matė stovinčius susilietusius automobilius „Lexus“ ir „Honda CR-V“. Automobiliai kontaktavo galinėmis dalimis, buvo padarytos įvykio fotonuotraukos. Atitraukus „Honda CR-V“, pamatė įlenkimą ant atsarginio rato gaubto apatinės metalinės dalies. Ant gaubto buvo ankstesnis apgadinimas, tačiau jis buvo viršutinėje dalyje, o šiuo atveju buvo apgadinta gaubto apačia. Taip pat matė ir „Lexus“ galinio bamperio apgadinimą, ką užfiksavo ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį. Nors liudytojas teismo posėdyje ir negalėjo detalizuoti, koks konkrečiai apgadinimas buvo padarytas, tačiau kategoriškai patvirtino tokią aplinkybę (b. l. 43-44). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyresniosios patrulės S. I. 2014-10-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2014-10-18, apie 7.30 val., atvykus pagal iškvietimą Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, nustatė, jog automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, viešbučio „Karolina“ konferencijų parkavimo aikštelėje, stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, palikęs automobilį įvykio vietoje, pasišalino. Automobilio „Honda“ vairuotoja nurodė, kad įvykis įvyko nuo spalio 17 d., 12.30 val., iki spalio 18 d., 7.00 val. Forminant eismo įvykį, prie automobilio „Lexus“ atėjo V. K., kuris paaiškino, kad pastatė automobilį 2014-10-17, apie 21 val., aikštelėje, ar atsitrenkė į kitą automobilį, paaiškinti negalėjo, nes smūgio nepajuto, automobilį paliko stovėti aikštelėje, o grįžęs prie automobilio buvo informuotas, kad apgadino kitą automobilį (b. l. 4). Bylos medžiagoje esančiose fotonuotraukose yra užfiksuotas automobilių „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktas, automobilis „Lexus“ galine dalimi (bamperiu) yra prisilietęs prie automobilio „Honda CR-V“ atsarginio rato gaubto (b. l. 16-19). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vieta – Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir automobilių apgadinimai – automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta gale esamo atsarginio rato tvirtinimo metalinė dalis (b. l. 6).

Taigi nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tikina, kad jokio kontakto nebuvo, tačiau nukentėjusiosios A. A., liudytojo J. V. parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai (fotolentelės, eismo įvykio vietos schema) paneigia tokius V. K. parodymus. Iš bylos medžiagoje esančių fotolentelių aiškiai matyti, kad, priešingai nei tikina V. K., automobilis „Lexus“ bamperiu yra prisilietęs prie automobilio „Honda CR-V“, nepaliekant jokio tarpo tarp automobilių. V. K. neneigia, kad jam parkuojant automobilį „Lexus“, nukentėjusiosios „Honda CR-V“ jau stovėjo (atsimena iš spalvos, didelio pritvirtinto atsarginio rato). Nukentėjusioji A. A. parodė, kad jai palikus savo automobilį, „Lexus“ dar nebuvo. Teismui nekyla abejonių, kad V. K. vairuojamas automobilis, parkuojant pastarąjį atbuline eiga, kliudė automobilį „Honda CR-V“ ir jį nežymiai apgadino. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikino, kad jokio kontakto nebuvo, buvo įsitikinęs, kad yra likęs bent 10-15 cm tarpas, tačiau tuo pačiu pripažino, kad arti priėjęs nebuvo ir neapžiūrinėjo. Net neturėjo tikslo apžiūrėti, ar neprisilietė, nes buvo įsitikinęs, jog viskas yra gerai. Kaip matyti, toks pastarojo manymas buvo klaidingas, ką paneigia tiek fotonuotraukų medžiaga, tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai. Ta aplinkybė, kad automobilyje „Lexus“ yra sumontuota galinio vaizdo kamera, nepaneigia automobilių kontakto fakto, kuris nekelia jokių abejonių ir yra patvirtintas objektyviais bylos duomenimis. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas akcentavo tą aplinkybę, kad automobiliui „Lexus“ nepadaryti jokie apgadinimai, pateikė teismui automobilio fotonuotraukas. Šiuo atveju pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog automobiliui „Lexus“ nebuvo padaryti akivaizdūs apgadinimai, nepaneigia to, jog šis automobilis kliudė stovintį automobilį „Honda CR-V“ ir jį apgadino. Automobiliui „Honda CR-V“ padarytas apgadinimas nežymus, įlenkta atsarginio rato metalinės dalies apačia. Apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad taip vadinama gaubto „metalinė dalis“ iš tiesų yra iš skardos, lengvai lankstoma, kas tik patvirtina, kad užteko nestipraus kontakto nustatytam įlenkimui kilti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 127 straipsnį būtina nustatyti svetimam turtui padarytus apgadinimus, t. y. šiuo atveju esminę reikšmę kaip tik ir turi automobiliui „Honda CR-V“ konstatuotas apgadinimas. Automobilio „Lexus“ apgadinimas neturi jokios reikšmės kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį, kadangi, kaip nustatyta, minėtas automobilis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinei, pastarasis jį vairavo su jos žinia ir nėra laikytinas svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme. Nepaisant to, kad V. K. pripažįstamas kaltu apgadinęs vieną transporto priemonę, t. y. automobilį „Honda CR-V“, teismas neturi jokio pagrindo netikėti kategoriškais liudytojo J. V. parodymais, kurių metus šis patvirtino, kad apgadinimas automobiliui „Lexus“ buvo nustatytas, ką jis atitinkamai pažymėjo ir dokumentuose. Galimai šis apgadinimas buvo nežymus, neženkliai įbrėžiant, įdrėskiant, galimai netgi iš anksčiau, tačiau toks faktas apžiūrėjus tikrai buvo nustatytas, priešingu atveju nebūtų to užfiksavęs.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., vairuodamas automobilį, statydamas jį automobilių stovėjimo aikštelėje atbulomis, buvo neatidus ir kliudė stovėjusio automobilio „Honda CR-V“ galinę dalį bei jį apgadino. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Lexus“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė V. K. nebuvo svetima, ja naudojosi su sutuoktinės žinia, įvykio metu pastaroji buvo kartu).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pastarasis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama V. K. asmenybė (spec. vidurinio išsilavinimo, dirba, vedęs, turi galiojančią nuobaudą dėl Kelių ženklo reikalavimų nesilaikymo). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. bausmę, šiek tiek didesnę už ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu V. K. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs nukentėjusiosios automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko automobilį „Lexus“ eismo įvykio vietoje stovėti atsirėmusį į automobilį „Honda CR-V“, o pats iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. K., automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga statydamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, kliudė stovėjusio automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų svetimo turto apgadinimą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pagrindo. Teismas įvertinęs transporto priemonių apgadinimus, jų lokalizaciją, susidarymo mechanizmą bei mastą, neturi neginčytino pagrindo išvadai, kad V. K. suvokė padaręs eismo įvykį bei tikslingai iš jo pasišalino. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina V. K. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad V. K. automobilį paliko stovėti įvykio vietoje, atsirėmusį į kitą automobilį. Akivaizdu, kad asmuo, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės, nebūtų palikęs neabejotinus savo kaltės įrodymus, o būtų ėmęsis atitinkamų kryptingų veiksmų. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant kaltės turinį. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto dvidešimties litų (120) litų (atitinkamai 34 eurų) dydžio baudą.

V. K. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė