Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovų reikalavimus pranešta tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovų prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d. apie 21:00 val. atsakovas J. P. nepakluso teisėtiems Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūno N. G. reikalavimams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, važiavimo dviračiu pėsčiųjų perėja degant draudžiamam šviesoforo signalui. Atsakovas vartodamas policijos pareigūno vardą bei orumą žeminančius žodžius atsisakė eiti su juo iki tarnybinio automobilio bei pateikti savo asmens dokumentą ar pasakyti anketinius duomenis, po to panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebė policijos pareigūnui N. G. už kaklo, bei suko kairę ranką, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Dėl šio įvykio policijos pareigūnas N. G. patyrė traumą ir nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. spalio 2 d. buvo laikinai nedarbingas.

Ieškovai dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui N. G. tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam policijos pareigūnui N. G. draudimo sumą ir kompensaciją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį.

Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 40 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė iš viso 2713,06 Eur nuostolių, o Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 1248,33 Eur nuostolių. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – žala, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė dėl žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs privalo visiškai atlyginti už tai atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis; Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Dėl to jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistinas ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2713,06 Eur žalos atlyginimas, o ieškovui Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui – 1248,33 Eur žalos atlyginimas.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2713,06 Eur žalos atlyginimą Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1248,33 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.