Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-451-1033/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
II-451-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02667-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pareiškėjas
G. G. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-451-1033/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02667-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 12.20; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant pareiškėjos G. G. T. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui V. V.,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotiems atstovams M. S. ir J. S.,

nedalyvaujant pareiškėjai G. G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VILANN-108026331-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas J. S. 2017 m. birželio 20 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G. T., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-VILANP-105278042-12 (toliau – Protokolas) dėl to, kad ji bendro naudojimo teritorijoje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, dalyvaujant kitam asmeniui, 2017 m. kovo 9 d. 12.00 val. savavališkai nukirto lianą (penkialapį vinvytį), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 patvirtinto „Priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento“ (toliau – Reglamentas) 7.3. punktą ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas M. S., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2017 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. AM-VILANN-108026331-17 (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo padarymą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė G. G. T. 50 eurų baudą. Tokį sprendimą Institucija priėmė įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus. Nutarime nurodyta, kad Protokolas G. G. T. buvo išsiųstas registruotu paštu pagal gyvenamąją vietą, todėl darytina išvada, kad G. G. T. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuota tinkamai (b. l. 2).

Šalies argumentai

Nesutikdama su Institucijos priimtu Nutarimu, pareiškėja G. G. T., atstovaujma įgalioto atstovo V. V., 2017 m. spalio 11 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti 2017 m. liepos 10 d. Nutarimą, o atsisakius panaikinti Nutarimą - skirti jai ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią nuobaudą – įspėjimą. Taip pat prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-86163 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskiru prašymu prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde nurodė, kad pareiškėjos manymu Nutarimas yra visiškai nepagrįstas. Jame nurodyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 9 d. bendro naudojimo teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirsdama vieną lianą (penkialapį vinvytį), pažeidė Reglamento 7.3. punktą bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Tam, kad šis nusižengimas būtų konstatuotas reikalingos dvi sąlygos, t. y. želdiniai turi būti sunaikinti ar pažeisti ir dėl to turi pablogėti aplinkos gyvenimo sąlygos. Šiuo atveju neginčijamas faktas, kad pareiškėja pašalino lianą, tačiau dėl to nepablogėjo, o atvirkščiai, gyvenimo sąlygos pagerėjo. Be to, liana buvo pašalinta nuo namo fasado adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodyta Nutarime nuo namo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos pirmininkė ir minėtam veiksmui buvo duotas gyventojų sutikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgtina į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. buvo priimtas UAB (duomenys neskelbtini) defektinis aktas Nr. DA170605-2 (toliau – Aktas), kuriame konstatuota, jog pastato fasadas yra apaugęs vijokliniais augalais, kurie tinkamai neleidžia išgarinti drėgmę, ko pasekoje fasadas yra ilgiau veikiamas neigiamų oro veiksnių, rekomenduojami darbai šiems defektams likviduoti – pašalinti vijoklinius augalus, kurie gadina namo pastato fasadą ir užkirst kelią ateityje jų atsiradimui. 2017 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyris išdavė leidimą Nr. A320-1264/17 (2.3.1.20-UK2) (toliau – Leidimas), kuriuo leidžiama per vienerius metus pašalinti sausą penkialapį vinvytį (ant kopėčių). Leidime nurodytas penkialapis vinvytis neturi jokios vertės, todėl Nutarimo teiginys, jog aplinkai buvo padaryta 14 eurų žala yra neteisingas. Leidimas ir Aktas buvo priimti iki Nutarimo priėmimo 2017 m. liepos 10 dienos, todėl jeigu pareiškėja būtų tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylą, ji būtų laiku pateikusi paaiškinimus, o Nutarimas būtų panaikintas. Darytina išvada, kad dėl pareiškėjos veiksmų aplinkos sąlygos nepablogėjo, nebuvo padaryta žala aplinkai, todėl jos atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Atsisakymo panaikinti Nutarimą atveju, pareiškėjos manymu yra visos sąlygos skirti minimalią ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą, remiantis ANK 34 ir 35 straipsniais. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Mano, kad šiuo atveju yra nustatytos šešios lengvinančios aplinkybės – pirma, pareiškėja pripažino nukirtusi lianą bei gailisi, antra, pareiškėja šalindama lianą buvo nėščia, trečia, liana gadino (duomenys neskelbtini) namo fasadą, todėl buvo pašalinta ir tam buvo duotas leidimas, ketvirta, aplinkai nebuvo padaryta žala, kadangi Leidime nurodyta, jog penkialapis vinvytis neturi jokios vertės, penkta, pareiškėja už tokį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, šešta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pateiktų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl Nutarimo panaikinimo turi būti patenkintas. Atsisakius panaikinti Nutarimą, pareiškėjai skirtina minimali nuobauda – įspėjimas. Bet kuriuo atveju VMI 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 483-86163 naikintinas, nes nebelieka pareigos sumokėti 50 Eur baudą.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad Nutarimas priimtas teisingai ir pagrįstai, visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-183 (toliau – Patikrinimo aktas)) buvo nustatyta, jog bendro naudojimo teritorijoje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, G. G. T. kartu su kitu asmeniu 2017 m. kovo 9 d. savavališkai nukirto vieną lianą (penkialapį vinvytį), tuo pažeidė Reglamento 7.3. punktą ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 281 straipsnio 2 dalyje. Šie faktiniai duomenys nustatyti 2017 m. birželio 20 d. Protokolu, Patikrinimo aktu, policijos pateikta medžiaga, 2017 m. birželio 20 d. žalos paskaičiavimo aktu, elektroninių laiškų kopijomis, fotonuotraukomis ir filmuota medžiaga. Pabrėžia, jog buvo padaryta žala aplinkai už 14 eurų. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto inspektorius 2017 m. balandžio 20 d. raštais prašė pareiškėjos atvykti dėl aplinkybių aiškinimosi, raštai buvo siųsti dviem adresais Vilniuje ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja neatvyko. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto inspektorius 2017 m. gegužės 12 d. raštais (2 raštai) pareiškėją kvietė atvykti Protokolo surašymui, tačiau pareiškėja neatvyko. 2017 m. gegužės 30 d. pakartotinais raštais (2 raštai) pareiškėja vėl buvo kviečiama atvykti į Protokolo surašymą, tačiau neatvyko. Kadangi pareiškėja du kartus kviečiama į Protokolo surašymą neatvyko, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, jai 2017 m. birželio 20 d. buvo surašytas Protokolas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo diena - 2017 m. liepos 10 d. Protokolas išsiųstas 2017 m. birželio 20 d. dviem adresais Vilniuje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Įvertinus byloje turimus duomenis, 2017 m. liepos 10 d. buvo priimtas Nutarimas, kuris išsiųstas pareiškėjai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir jos darbovietės adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Mano, jog pareiškėja buvo tinkamai ir laiku informuota tiek apie Protokolo surašymą, tiek apie bylos nagrinėjimą, tiek apie priimtą Nutarimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja kartu su G. S. (G. S. nutarimu Nr. AM-VILANN-99056088-17 paskirta 30 Eur bauda, kuri yra sumokėta) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai 2017 m. kovo 9 d. nukirto lianą. Nėra ginčo, kad lianą neteisėtai nukirto pareiškėja ir G. S., nes pastaroji savo kaltę pripažino bylos nagrinėjimo metu, o pareiškėja savo kaltę pripažįsta skunde, taip pat ir rašytiniame paaiškinime. Kadangi pareiškėja pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 2 dalyje, nėra suprantami skundo argumentai ir prašymai panaikinti Nutarimą, nes akivaizdu, kad Protokolas ir Nutarimas yra teisėti ir pagrįsti. Institucija nesutinka, kad nebuvo padaryta žala, skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirma, nusižengimas buvo padarytas 2017 m. kovo 9 d., o skunde minimas 2017 m. liepos 7 d. Leidimas iš esmės neturi jokios įrodomosios vertės, kadangi buvo išduotas jau po nusižengimo padarymo. Antra, pareiškėja taip sužalojo lianą, kad nėra keista, jog praėjus 4 mėnesiams buvo konstatuota, kad liana yra pažeista. 2017 m. birželio 20 d. Institucijos inspektorius paskaičiavo, kad aplinkai buvo padaryta 14 eurų žala (lianos būklė nurodoma gera). Todėl akivaizdu, jog pareiškėja ne tik padarė administracinį nusižengimą, bet ir padarė žalą gamtai, kuri nėra atlyginta. Pareiškėja savo veiksmus teisina tuo, kad yra (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bendrijos pirmininkė ir minėtam veiksmui turėjo gyventojų sutikimą, tačiau pareiškėja, užimdama tokias pareigas, turėtų žinoti, kad jai galioja teisės aktai ir savavališkai kirsti želdinius yra draudžiama. Todėl motyvas, jog yra gyventojų sutikimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Nesuprantami skundo argumentai, kad jei pareiškėja būtu tinkamai informuota apie vyksiančią administracinio nusižengimo bylą, būtų laiku pateikusi paaiškinimus, o Nutarimas būtų panaikintas. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą. Institucija iš viso išsiuntė pareiškėjai 9 raštus, o jos atvykimas į bylos nagrinėjimą nebūtų pašalinęs atsakomybės, nes akivaizdu, kad pareiškėja pripažįsta administracinį nusižengimą. Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir klaidinantis teismą, nes nurodomos aplinkybės neturi jokio ryšio su nusižengimu. Taip pat nėra aiškūs skundo reikalavimai, kadangi prašo panaikinti Nutarimą, nors administracinį nusižengimą pripažįsta. Tenkinti skundą dalyje dėl įspėjimo skyrimo nėra teisinio pagrindo, nes buvo padaryta žala, kuri nėra atlyginta.

Pareiškėjos įgaliotas atstovas V. V. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Mano, kad pareiškėja gailisi ir yra lengvinančios aplinkybės. Pirminis skundo reikalavimas yra Nutarimą panaikinti, nes nepadaryta žala aplinkai. Jei teismas manytų, kad vis dėl to buvo padaryti neteisėti veiksmai, tai turėtų būti skiriama minimali nuobauda. Pareiškėja sutiko ir gailisi, nurodė suklydusi, nežinojo, kad negalima kirsti vijoklio ir žala nepadaryta. Taip pat teismas turi galimybę vertinti ir kitus įrodymus, lengvinančias aplinkybes, pareiškėjos būklę, kadangi ji yra nėščia. Dėl pareiškėjos informavimo paaiškina, kad ji yra aktyvi bendrijos pirmininkė, negavo nei vieno registruoto laiško, apie baudos išieškojimą sužinojo tik el. paštu iš VMI. Tą pačią dieną ji atvyko rašyti paaiškinimą. Tai patvirtina, kad pareiškėja korespondencijos negavo sąžiningai, o kodėl negavo – nežino. Adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, ten gyvena jos tėvai, kurie kiekvieną dieną laiškus paima. Pareiškėja ten lankosi dažnai, tačiau laiškų negavo. Taip pat negavo ir laiškų, siųstų adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pripažįsta, kad 2017 m. kovo 9 d. liana buvo apgenėta, o ne visiškai pašalinta. Iš nuotraukų matyti, kad lianos yra dar kažkiek likę. Tačiau ji mano, kad nebuvo padaryta žala aplinkai. Namo fasado būklė (duomenys neskelbtini) blogėjo, fasadas buvo tendencingai gadinamas, tą patvirtina ir defektins aktas. Pažymėtina ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo fasado apgenėti lianą buvo duotas gyventojų sutikimas. Negali patvirtinti ar liana buvo gyvybinga. Tas vijoklis buvo ant avarinių kopėčių (Akto 26 punktas). Leidime nurodyta, pašalinti sausą lianą ant kopėčių. Liana trukdė funkcionuoti priešgaisrinėms kopėčioms. Kad nėra padaryta žala rėmėsi Aktu ir Leidimu. Išduotas Leidimas, kuriame yra išvardintas vienas iš adresų, apima visus adresus. Nežino tiksliai ir iš nuotraukų vertinti sunku ar tai yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog čia yra abiejų pastatų fasadų sandūra. Pagal faktinę situaciją, pareiškėja šalino tik nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo gyventojų sutikimas. Kada tikslai padarytas nusižengimas negali pasakyti. Nutarimo priėmimo data buvo 2017 m. liepos 10 d., tai minėtus įrodymus pareiškėja būtų pateikusi, paaiškinusi aplinkybes dar ikiteisminėje stadijoje. Įrodymų visuma patvirtina, kad buvo būtina pašalinti lianą. Neginčija, kad pašalino lianą be leidimo ir pripažįsta, jog liana buvo pašalinta, tačiau nepripažįsta, kad buvo padaryta žala. Mano, kad žala nepadaryta, nes leidime leidžiama pašalinti sausą lianą, kurios vertė nenurodyta. Tai du skirtingi dalykai, kai liana gyvybinga ir kai neturi jokios vertės ir trukdo avarinėms kopėčioms.

Atsiliepimas

Institucijos įgaliotas atstovas M. S. teisme palaikė atsiliepimą. Paaiškino, kad pareiškėjai buvo siųsti 9 raštai. Iš jų kai kurie sugrįžo, kai kurie ne. Pati pareiškėja skunde nurodo adresą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu du kartus registruotu laišku siųstas Protokolas, todėl pagal procesą išnaudojo galimybes tinkamai informuoti pareiškėją. Nagrinėjimo metu matyti, kad pareiškėjos atstovas ir pareiškėja neginčija paties nusižengimo fakto, tik nesutinka su bauda. Bauda yra pagrįsta ir paskirta sankcijos ribose. Nusižengimas buvo padarytas 2017 m. kovo 9 d., o Leidimas pašalinti tą lianos dalį, kuri jau buvo sužalota, buvo gautas 2017 m. liepos 7 d. Faktas tas, kad liana buvo nukirsta, o paskui buvo išduotas Leidimas. Iš Leidimo matyti, kad liana sausa, tai vadinasi augalas jau nudžiūvęs ir dėl to išduotas Leidimas. Niekinis yra argumentas, kad liana jokios vertės neturėjo, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymą dėl želdinių įkainių 10.2 punkte nustatytas lianos įkainis – 14 eurų. Žala atsirado, kadangi buvo pažeistos augalo gyvybinės funkcijos. Įspėjimas šiuo atveju būtų neteisingas, nepasiektų savo prevencinių tikslų. Dėl lianos nukirtimo buvo nubaustas ir kitas asmuo. Nors sakoma, kad buvo gautas visų gyventojų sutikimas, tačiau buvo nepatenkintas vienas gyventojas, kuris ir parašė skundą.

Institucijos įgaliotas atstovas J. S. teisme parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą ir rado nukirstą vinvytį. Buvo likę tik jo likučiai, kurie kabojo ant priešgaisrinių kopėčių. Pažeidimas buvo užfiksuotas, padarytos nuotraukos, liana buvo nukirsta. Pranešėjas paskambino policijai, policija užfiksavo įvykį. Jis nuvažiavęs pamatė lianos likučius ant kopėčių. Vėliau buvo išduotas Leidimas tuos likučius pašalinti. Liana buvo nukirsta ne sausa, o gyvybinga. Buvo dar vienas skundas dėl medžių genėjimo ir neteisėto pjovimo. Iš šio vinvyčio jau atžalos augo. Pranešėjas pasakė, kad liana papildomai naikinama. Gali būti, kad liana ir po bandymo atželti buvo naikinama, kas tą darė nežino. Liana augo (duomenys neskelbtini) namų sandūroje, tarpe tarp 8 ir 10 namo, po priešgaisrinėmis kopėčiomis, esančiomis ant (duomenys neskelbtini) namo sienos. Jis parašė, kad (duomenys neskelbtini), bet iš esmės tai yra 8 ir 10 namų sandūroje. Kadangi lianos likučiai buvo ant (duomenys neskelbtini) namo kopėčių, todėl ir nurodė šį adresą. Parodo vietą nuotraukoje (b. l. 35). Leidime nurodyta pašalinti sausą lianą, nes kai ją nukirto ant kopėčių liko kaboti šakos, kurios vėliau nudžiūvo. Todėl nėra abejonės, kad reikia nudžiūvusius likučius pašalinti. Tačiau liana buvo žalia ir gyvybinga, tai yra užfiksuota policijos medžiagoje ir pareiškėjo pareiškimuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi G. G. T. atnaujintas terminas skundui paduoti (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. T. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. kad ji kartu su kitu asmeniu (G. S.) 2017 m. kovo 9 d., apie 12.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, bendro naudojimo teritorijoje, savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, nukirto lianą (penkialapį vinvytį). Pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už neteisėtą želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą arba naikinimą, neteisėtą valstybės ar savivaldybių ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių lianų žalojimą arba naikinimą, neteisėtą vejų ir gėlynų žalojimą ar naikinimą, neteisėtą želdynuose esančių mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių gadinimą, naikinimą ar perkėlimą. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Reglamento 7.3. punkte nustatyta, kad priklausomuosiuose želdynuose draudžiama fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip šalinti želdinius.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. T. neneigia faktinių aplinkybių, kad 2017 m. kovo 9 d. buvo nukirsta liana. Byloje yra kilęs ginčas, kad G. G. T. nepadarė administracinio nusižengimo, nes mano, jog žala nepadaryta, nes 2017 m. birželio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) Defektinis aktas ir 2017 m. liepos 7 d. Leidimas patvirtina, kad liana kenkė namo fasadui, buvo bevertė, ir buvo gautas leidimas ją pašalinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2017 m. kovo 9 d. G. G. T. neturėjo leidimo nei genėti, nei kirsti ar kitaip šalinti lianą, kuri buvo gyvybinga (ne nudžiūvusi). Dėl savavališko gyvybingos lianos nukirtimo buvo padaryta gamtai 14 eurų žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Todėl pareiškėjos G. G. T. ir jos įgalioto atstovo nurodomi tiek 2017 m. birželio 5 d. Defektinis aktas, tiek ir 2017 m. liepos 7 d. Leidimas, neturėjo įtakos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant Nutarimą, kadangi pažeidimas buvo padarytas anksčiau, t.y. iki minėtų dokumentų išdavimo. Iš Defektinio akto 26 punkte esančios fotonuotraukos, 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto nuotraukos ir prie pareiškėjo P. T. pareiškimo pridėtų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad liana augo ir buvo nukirsta prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kuris siena ribojasi su gretimu namu (duomenys neskelbtini), todėl lianos šakos buvo apraizgę ne tik (duomenys neskelbtini) namo sieną ir priešgaisrines kopėčias, bet ir gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sieną. Todėl atmestinas skundo teiginys, kad Protokole ir Nutarime neteisingai nurodyta pažeidimo vieta.

Skunde nėra visiškai aiški pareiškėjos pozicija dėl jos kaltės, t. y. G. G. T. nesutinka, kad buvo padarytas nusižengimas ir prašo panaikinti Nutarimą, tačiau jei teismas atsisakys panaikinti Nutarimą, tada savo kaltę pripažįsta ir gailisi, bei prašo skirti minimalią nuobaudą – įspėjimą. Todėl akivaizdu, kad teismas tokios pažeidėjos pozicijos negali laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas mano, kad G. G. T. nėštumas taip pat negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos nusižengimo padarymui (ANK 35 str. 1 d. 8 p.). Pagal pateiktą nėščiosios kortelę (b.l. 37) matyti, kad 2017 m. kovo 9 d. pareiškėjai buvo tik nėštumo pradžia (nurodytas gimdymo terminas 2017-11-07), ji buvo darbinga, aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje, buvo išrinkta bendrijos pirmininke, ir nėra duomenų, kad nėštumas būtų kaip nors įtakojęs jos psichinę ir fizinę sveikatos būseną darant nusižengimą. Be to, padaryta žala nėra iki šiol atlyginta. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t. y. kad: liana gadino (duomenys neskelbtini) namo fasadą ir jai buvo duotas leidimas pašalinti; aplinkai nebuvo padaryta žala, nes liana neturėjo jokios vertės; pareiškėja už tokį nusižengimą baudžiama pirmą kartą ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta - yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir negali būti pripažįstami lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi tam nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad lianai pašalinti buvo gautas bendrijos narių sutikimas, tačiau pažymėtina, kad valstybės teisės aktai turi aukštesnę juridinę galią nei daugiabučio namo gyventojų susirinkimo priimti sprendimai, todėl pirmiausia privalu vadovautis įstatymais, o ne bendrijos sprendimais.

G. G. T. taip pat prašo panaikinti VMI 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą baudą, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes VMI sprendimo dėl baudos išieškojimo priėmimo pagrindas nėra išnykęs, t. y. 2017 m. liepos 10 d. Nutarimas nėra panaikinamas. Be to, pareiškėja nesutikdama su 2017-09-22 VMI sprendimu turėjo galimybę savarankiškai apskųsti šį sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos (gavo/perskaitė 2017-09-24), bet šia teise nepasinaudojo (b. l. 42).

Nustatytų faktinių ir teisnių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad G. G. T. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jos kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4), patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-183 su priedais (b. l. 5-6), įvykio registracijos kortelė (b. l. 8), policijos pareigūnės U. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), P. T. pareiškimas su fotonuotraukomis (b. l. 10-12), pretenzija ir aplinkai padarytos žalos paskaičiavimas (b. l. 13, 17), VĮ „Registrų centras“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad „Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje bendrija“ registruota nuo 2017 m. balandžio 6 d., G. G. T., kaip pirmininkės paskyrimo (išrinkimo) data 2017-02-28, registruota nuo 2017-04-06 Vilnius, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Vyresnysis specialistas M. S., remdamasis byloje esančiais objektyviais įrodymais, bei tai, kad nėra G. G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laikydamasis ANK reikalavimų, paskyrė jai administracinę nuobaudą – sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios nuobaudos vidurkį – 50 eurų baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VILANN-108026331-17 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos G. G. T. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti G. G. T. skundo.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VILANN-108026331-17 (ROIK: 17069338097) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas