Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. P., jo gynėjui advokatui Jonui Butkui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, pensininkui, vedusiam, neteistam,

kaltinamam dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, nes grasino nužudyti savo sutuoktinę, o būtent,

jis 2024 m. gegužės 21 d. apie 13.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 prom. girtumas), priėjęs prie savo sutuoktinės N. P. gyvenamojo namo tvoros, rankose laikydamas pramoninės gamybos ūkinės–buitinės paskirties virtuvinį peilį (specialisto išvada Nr. IBPS-V-1537658-24), pasakė „aš atėjau tave, s., nužudyti“, po ko spardė tvorą bei, rankoje laikydamas pramoninės gamybos ūkinės–buitinės paskirties virtuvinį peilį, daužė juo tvoros spyną, sakydamas, jog nužudys nukentėjusiąją N. P., perpjaus jai gerklę dėl to, kad uždaryti vartai, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios N. P. sveikatą ir ją nužudyti, tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. P. parodė, kad konflikto nebuvo, jis atėjo su peiliu apsiginti nuo N. P. žento, kuris yra jam grasinęs atsukti galvą. N. P. išėjo gyventi į savo namus. Ji jį apgavo, jis prašė, kad ji išeitų iš jo namų ir gyvenimo. 2024 m. gegužės 21 d. apie 13.10 val. buvo nuėjęs, bet ne grasinti, o apsiginti nuo M. R. Atėjęs sustojo prie vartų, ten nėra skambučio, todėl užmojavo, kad M. R. išeitų, bet išėjo N. P., kuri prieš tai buvo namuose. Jai išėjus iš namų prie tvoros, jie pradėjo kalbėtis. Jis ėjo pas žentą, tačiau atėjo N. P. Į kiemą neužėjo, nes ten buvo mažų vaikų. Vienoje rankoje laikė peilį, o kitas, mažas peilis, buvo dirže. Jis nesakė N. P., kad atėjo jos nužudyti, tvoros nespardė. Taip pat nedaužė tvoros spynos su peiliu. Peilį laikė rankoje. Peilius laikė tam, kad M. R. jam nieko nepadarytų. Nebandė atidaryti tvoros, nes žino, kad ten maži vaikai. Jam pasirodė, kad stovi M. R. mašina. Su N. P. konfliktų neturėjo. Jis buvo pasiruošęs eiti namo, tačiau N. P. pradėjo kalbėti apie pinigus, kad atiduos, N. P. pradėjo jį sulaikinėti, nes iškvietė policiją. Ėjo ten, nes norėjo, kad M. R. jo atsiprašytų ir jam padėkotų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. P. parodė, kad ta diena jai buvo laisva. Ji buvo kieme, o dukra su dviem vaikais buvo namuose. Ji išgirdo riksmą, šauksmą, todėl nuėjo prie vartelių ir pamatė, kad stovi A. P. ir laiko peilį bei šaukia įvairiausius žodžius – „atidaryk vartus, atėjau tavęs nužudyti“. Ji pradėjo kalbėti su A. P. geruoju, prašyti, kad jis išeitų, kad tai ne jo teritorija, ji gyvena pas dukrą, čia yra mažai vaikai, vienas iš jų turi neįgalumą. Bet A. P. jos neklausė, pradėjo kojomis spardyti vartelius, mosikuoti peiliu. Jis suprato, kad jai nepavyks su A. P. susišnekėti, kad jis yra neadekvatus, išgėręs. Ji iškvietė tarnybą 112, kuri atvažiavo greitai, po 5–7 min. Kai A. P. pamatė, kad atvyko policija, didelį peilį iš karto numetė ir pasakė, kad jis niekur nieko. Kaimynas iš kito namo girdėjo, kaip A. P. šaukė, kad perpjaus, nužudys, kad atidarytų vartelius. A. P. matė, kad M. R. automobilio nebuvo. M. R. pasirodo vakare, o įvykis buvo 11–13 val. A. P. visuomet ateina tada, kai jos neturi vyriškos pagalbos. Ji dirba paromis apsaugoje, tai kai jos nėra, A. P. ateina pas jos dukrą ir ją terorizuoja. Iš pradžių jie tik priverdavo vartelius, bet tuomet A. P. ateidavo prie namo ir belsdavo į langus. Kai ji buvo darbe, dukra atsiuntė jai vaizdo įrašą, kaip A. P. užėjęs beldė į langą, o dukra atidariusi langą pasakė, kad šis išeitų. Po to pradėjo rakinti vartelius spyna. Tuomet A. P. grasindavo, mėtydavo akmenis, o kieme žaidžia maži vaikai. A. P. tris kartus buvo atėjęs su mažu peiliu. Ji policijos pakartotinai paprašė, kad ką nors padarytų, kad A. P. daugiau pas juos nebevaikščiotų. Ji A. P. SMS žinučių nerašė, o jis jai visas „biblijas“ rašo, kabinėjasi prie visų jos giminaičių, skambindamas, rašydamas SMS pranešimus.

Atsakydama į klausimus parodė, kad ji matė du peilius. A. P. didelį, ilgą peilį laikė rankoje, o kitą mažesnį turėjo prisisegęs prie diržo. A. P. mosikavo, mojavo peiliu ir šaukė, „atidaryk, s.“. Ant vartelių buvo užkabinta dviračio spyna. A. P. norėjo perkirsti spyną, spardė tvorą. A. P. sakė, kad ją nužudys, perpjaus gerklę ir kad jam tas pats, kas su juo bus ateityje. Tuo metu namuose M. R. nebuvo. Ji išsigando. Pirmas toks atvejis buvo tuomet, kai jie dar gyveno kartu ir dėl kurio ji išėjo – ji po darbo grįžo namo, A. P. buvo prisigėręs, ji paprašė, kad jis išeitų iš kambario, nes ji nori ilsėtis, ji išstūmė jį iš kambario, uždarė duris, o jis pradėjo daužyti, laužyti duris, po kurio laiko jis nurimo, todėl ji po valandos išėjo iš kambario, o jis jai sudavė smūgį. Dėl šio įvykio ji atleido A. P. Ji nekonfliktiškas žmogus. A. P. sugriebė virtuvinį peilį, bet ji pabėgo ir nusprendė daugiau nebegrįžti. Ji (duomenys neskelbtini) gyvena pas dukrą. Tuomet jis pas dukrą atėjo su tokiais peiliais. Taip pat A. P. atveždavo dukrai šiukšles, palikdavo prie vartelių. A. P. su M. R., jos žentu, niekada nesibardavo, jis retai būna namuose. Policiją ji iškvietė praėjus gal 5 min., ji matė, kad A. P. nerimsta, vis daužo, ji galvojo, ką daryti, jei A. P. pavyks užbėgti. Ji turėjo telefoną ir iš karto iškvietė tarnybą. Ji sakė A. P., kad kviečia policiją. Anksčiau jie kviesdavo įgaliotinį, todėl A. P. neišsigando, nes jiems sakydavo, kad tai šeimyninis konfliktas, spręskite bendrai. A. P. nuolat išsakydavo pretenzijas, ji mano, kad kaltas alkoholis, nes per karantiną A. P. (duomenys neskelbtini) nedirbo, sėdėjo namie ir tik 3 mėn. buvo blaivus. Po to A. P. bendrai tapo agresyvus. Byloje esančios SMS žinutės buvo gautos ir prieš, ir po įvykio. Būna, kad A. P. rašo SMS žinutes 2–3 d. iš eilės, po to 1–2 sav. tylu, tada vėl. Žinutes surinko per 1,5–2 m. Ji A. P. neatrašydavo. Galiausiai A. P. rašydavo tik klaustukus be žodžių. Po įvykio A. P. ir skambino, bet ji neatsiliepdavo. Ji 3 kartus buvo parašiusi pareiškimą dėl to, kad A. P. ateidavo ir mėtydavo akmenis, kai ji buvo persikėlusi gyventi pas dukrą. Įvykio dieną ji nuo A. P. stovėjo 3 m atstumu. Buvo atėjęs vienas kaimynas, sakė „kas čia vyksta? Karas?“ Namuose buvo dukra ir du vaikai. Dukra nebuvo išėjusi į lauką, nes ji yra įbauginta. A. P. kalbėjo, išsakė kažkokius priekaištus, reikalavo pinigų, jis buvo girtas.

Nežino, kas A. P. yra, gal toks įprotis su peiliu vaikščioti. Ji nemanė, kad viskas bus taip rimta, manė, kad pagrasins ir pasibaigs. Kai kopijavo žinutes, datų nesimatė. Jos sesuo irgi sakė, kad A. P. rašo pranešimus su grasinimais, o ji gyvena (duomenys neskelbtini). Po to visi, kurie galėjo, užblokavo A. P. telefono numerį. Po įvykio pirmus 3 mėn. A. P. negrasino jos nužudyti. Jai buvo pasakyta, kad A. P. neleista prie jos artintis. Bet liepos mėn. buvo atvejis, kai jos nebuvo namuose, dukra A. P. neįsileido – pamačiusi, kad jis eina, viską užsirakino ir sėdėjo tyliai namuose. Paskui A. P. buvo atėjęs su mažu peiliu, ji pasakė A. P. „išeik“, po ko jos užsirakino ir sėdėjo namuose. Ji paskambino tyrėjui, paaiškino, paprašė imtis priemonių. Po to A. P. vėl buvo atėjęs, turėjo peilį, šunį, beldėsi į vartelius, bet dukra neįsileido. Jis yra provokuotojas. Civilinėje skyrybų byloje yra pareiškusi 50 000 Eur civilinį ieškinį.

Atėjęs A. P. sakė „atėjau tavęs nužudyti“, „s., tau negyventi“. Kai A. P. buvo pasakyta nesiartinti, tai jis pravažiuodavo automobiliu. Girtas A. grasino, kad sudegins, nužudys, trankė tvorą. Kai A. P. prisigerdavo, tapdavo agresyvus, bet ne taip, kaip pastaruoju metu. A. P. kaltino ją neištikimybe su viršininku, nes ji 2 kartus išėjo iš darbo ir 2 kartus buvo priimta atgal. Viršininkui (duomenys neskelbtini), o jo žmonai (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad buvo namie su vaikais. Kaip tik nuvedė vaikus miegoti, iš kambario išėjo tuomet, kai jie jau miegojo. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad A. P. stovėjo su dideliu peiliu, matė, kaip mama stovėjo toliau nuo vartų su telefonu. Pagalvojo, kad paskambino policijai, vėliau pamatė, kaip atvažiavo policija ir paėmė iš A. P. peilį. Ką A. P. rėkė, atsakyti negali, bet mosavosi peiliu, buvo jį iškėlęs. A. P. tikrai buvo neblaivus, agresyvus. Jos vyro namuose nebuvo. Konfliktų tarp mamos ir A. P. nebūdavo, kol jie gyveno kartu. A. P. bandė perpjauti dviračio spyną ant vartelių. Rašinėdavo mamai, minėjo jai, kad ji čia negyvens, kad jis čia vaikščios ir jai gyvenimo nebus, kad jos vaikai neturėjo gimti. Tai darydamas nuolat būdavo neblaivus. Buvo vieną kartą privažiavęs su kažkokiu vyru automobiliu. Ji pasakė „A, važiuokite namo, pas jus yra apribojimas, aš su jumis nebendrausiu, nes aš paskambinsiu policijai ir Jus išveš“. Ji grasinimų negirdėjo, bet buvo visokių keiksmažodžių.

Buvo du peiliai, vienas mažas, antras didelis. Ji įvykį stebėjo pro langą. Nuo lango iki įvykio vietos, vartelių buvo gal 2 m. Policija atvažiavo po 5 min. Mama įvykio metu stovėjo ramiai, laikė telefoną. Po įvykio mama buvo strese. Mama labai ramus žmogus, ji niekada nepanikuoja. A. P. prieš įvykį ateidavo ir ankščiau.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 22 d. apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 13 val. jis atėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sutuoktinė N. P. Šiuo metu tarp jo ir N. P. vyksta skyrybų procesas. N. P. gyvena pas savo dukrą M. R. Jis atėjo, nes norėjo susigrąžinti skolintus pinigus, t. y. jis N. P. paskolino 2 000 Eur vestuvėms, 2 000 Eur sūnaus automobiliui ir 500 Eur, bendrai 4 500 Eur tik pinigais. Prieš jam ateinant iki N. P., jis išgėrė, vartojo vyną – 1 butelį 0,7 l talpos. Jautėsi apsvaigęs, nelabai prisimena savo veiksmų. Ėjo pas N. P. su 2 peiliais, nes bijojo dėl savo saugumo, t. y. N. P. žentas M. R. grasino jam ir jis jo bijo. Paėmė su savimi 2 peilius – vieną peilį laikė rankose, didelį, su kurio pjaustomi kopūstai, ir antrą mažą peilį, kurį laikė dėkle. Atėjęs iki N. P. gyvenamosios vietos, jis pastebėjo N. P., kuri buvo lauke. Jis nėjo į kiemą, jis bendravo per kiemo vartus. Jis bendravo ramiai, prašė N. P. grąžinti pinigus. Ar jis kalbėjo agresyviai, neatsimena, nes buvo išgėręs. Kiek jis atsimena, N. P. sakė, kad jis turi įrodyti, jog ji jam skolinga, provokavo jį. Jis buvo su peiliu, N. P. nenorėjo grąžinti jam pinigų, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Tarp jo ir N. P. įvyko žodinis konfliktas. Ar jis jai grasino nužudyti, jis neatsimena. Peilius paėmė savigynai, t. y. apsiginti nuo M. R., nes jis jo bijo. Kai atvyko policijos pareigūnai, N. P. buvo kieme, jis nesiruošė ir nenorėjo lipti per tvorą, tiesiog norėjo, kad ji jam grąžintų pinigus. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jis padėtų peilius ant žemės, ką jis ir padarė, po ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Areštinėje jam patikrino girtumą, buvo nustatytas 1,79 prom. girtumas. Su pranešimu apie įtarimą nesutinka, nes tyčios neturėjo, nenorėjo grasinti nužudymu N. P., peilį paėmė savigynai. Ar jis žodinio konflikto metu grasino, neatsimena, nes buvo neblaivus, tačiau nužudyti N. P. nenorėjo ir nenori. Šiuo metu jis su N. P. apie (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai (t. 1, b. l. 152–155).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. įtariamasis A. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. jis vartojo alkoholį. Gėrė vyną, tiksliai neatsimena kiek. Alkoholį vartojo kartu su pažįstamu. Po to, kai jis pavartojo alkoholio, nusprendė nueiti pas savo sutuoktinę N. P., su kuria šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie (duomenys neskelbtini). Jis orientavosi aplinkoje, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau savo veiksmus suprato. Jis nusprendė nueiti iki N. P., nes norėjo susigrąžinti savo pinigus – apie 20 000 Eur. Jis bijojo N. P. žento, kuris gyvena kartu su ja, todėl pasiėmė su savimi 2 peilius. Pasiėmė peilius savigynai nuo N. P. žento M. R. Jo bijo dėl to, kad jis anksčiau prieš jį smurtavo. Kai jis atėjo iki N. P. gyvenamojo namo, namo kiemo vartai buvo uždaryti. Jis stovėjo prie vartų ir pasikvietė N. P., sakė grąžinti jo pinigus. Jis su koja daužėsi į vartus, nes nėra skambučio, tokiu būdu jis kvietė N. P. Nešaukė. Su peiliu nedaužė vartų spynos, į spyną daužė su ranka ar koja, tiksliai neatsimena. Tikslo užeiti į kiemą jis neturėjo ir nenorėjo įeiti. Atėjęs iki N. P. namų, jis žinojo, kad namuose yra mažamečiai vaikai. Kai jis atėjo iki N. P. namo kiemo, jis rankoje laikė peilį. Kai jis atėjo, jie bendravo, jį provokavo. Su šiuo peiliu jis N. P. negrasino, nesakė, kad jis atėjo ją žudyti, nesakė, jog perpjaus jai gerklę. Nežino, dėl kokių priežasčių N. P. iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis savanoriškai atidavė turimus su savimi peilius, nes žinojo, kad yra apsaugotas policijos nuo M. R. Pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Areštinėje jam buvo nustatytas 1,79 prom. girtumas. Po šio įvykio jis rašė N. P. dėl pinigų grąžinimo. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, jam labai gėda (t. 1, b. l. 179–182).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 21 d. apklausta nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 13.10 val. jos vyras A. P., su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas, atėjo neblaivus šalia jos dabartinės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir su dviem peiliais jai grasino, kad ją nužudys ir perpjaus kaklą. Grasinimus ji laiko realiais, bijo dėl savo artimųjų sveikatos ir gyvybės. Kartu bendrą ūkį vedė (duomenys neskelbtini), susituokę buvo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena. Šiuo metu vyksta teismas dėl jų abiejų namo, kuriame anksčiau gyveno. Su vyru ryšių nepalaiko, dėl vykstančių procesų jo nekaltina ir priims bet kokį teismo sprendimą. Šiuo metu gyvena nurodytu adresu pas savo dukrą M. R. maždaug (duomenys neskelbtini). Dukra turi du nepilnamečius vaikus, dukros vyras dažniausiai komandiruotėse. 2024 m. gegužės 21 d., jai būnant lauke ir pjaunant žolę, prie užrakintų vartų atėjo vyras su dviem peiliais, vienas mažesnis peilis buvo dėkle, kitas – rankoje, jis šaukė, kad atidarytų vartus ir jie pasikalbėtų, paklausus, apie ką kalbės, jis atsakė „aš atėjau tave, s., nužudyti“. Po šių žodžių ji paskambino 112 ir paprašė pagalbos, nes suprato, kad jis neišeis. Nuo pat pradžių jis spardė kojomis vartus, po skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą jis toliau spardė, jam nepavykus užeiti, jis pradėjo peiliu daužyti dviračių spyną, kuria yra užrakinta tvora. Ji labai išsigando, pradėjo jį kalbinti ir keisti temą, kad sulauktų pareigūnų. Jis įžeidinėjo ją, jos vaikus ir anūkus. Paskui pradėjo šaukti per visą kiemą, kad kaimynai pažiūrėtų, jog ji yra vagis ir pan. Viso konflikto metu jis vis kartojo, kad ją nužudys ir perpjaus jai gerklę, jog vartus yra užsidarę vien dėl to, kad ji jo bijo, ir kad policija jam nieko nepadarys. Jos šeima jau yra parašiusi 3 pareiškimus dėl jo, nes tai vyksta ne pirmą kartą, tačiau jokie procesiniai veiksmai nebuvo pradėti. (duomenys neskelbtini) vyras, irgi būdamas neblaivus, ją įžeidinėjo, konflikto metu pasiėmė peilį ir pasakė, kad nori ją nužudyti, ji pabėgo į antrą namo aukštą ir užsidariusi ten prabuvo apie 2 val. Kai ji pagalvojo, kad jis gali būti jau užmigęs, atidarė duris, o jis laukė koridoriuje ir trenkė jai vieną smūgį kumščiu į krūtinę, po ko patyrė fizinį skausmą. Atstūmusi jį, ji pabėgo pas dukrą, po to į jų namus nebegrįžo. Dėl šio įvykio į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Šiuo metu ji bijo dėl mažamečių anūkų, dukros ir dėl savęs, nebeturi jėgų su juo kovoti. Jo elgesys neadekvatus, ir ji bijo jo veiksmų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), visai netoli jos su šeima dabartinės gyvenamosios vietos. Poziciją dėl žalos atlyginimo patikslins ikiteisminio tyrimo metu, dabar į šį klausimą atsakyti negali (t. 1, b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 7 d. papildomai apklausta nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 13.10 val. sutuoktinis A. P., su kurio ji negyvena nuo (duomenys neskelbtini), atėjo iki jos dabartinės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atėjo girtas, turėjo su savimi du peilius. Atėjęs iki jos namų, jis per uždarytą kiemo tvorą pradėjo rėkti, ji jo paklausė, kodėl jis atėjo, į ką jis jai pasakė „aš atėjau tave nužudyti“. Jų tvora buvo užrakinta dviračio spyna, kurią jis su peiliu pradėjo pjauti/daužyti. Taip pat jis su kojomis daužė į tvorą, rėkdamas, kad „s., tau negyvent“, „aš iki tavęs dasigausiu“. Ji labai išsigando, jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad A. P. įvykdys savo ketinimus, nes jis buvo su dideliu peiliu rankose, agresyvus ir girtas. A. P. ne pirmą kartą taip elgėsi, pas ją dažnai ateidavo girtas su mažesniais peiliais. Prieš tai ji kvietė policiją, tačiau niekas nepasikeitė. 2024 m. gegužės 21 d. ji labai išsigando A. P. ir jo ketinimų, išsigando dėl savo mažamečių anūkų, kurie buvo namuose, miegojo, todėl ji iškvietė policiją. Mano, kad A. P. turi psichikos sutrikimų, nes jis gyvena savame pasaulyje, sugalvoja nebūtų dalykų ir jais tiki. Taip pat A. P. nuo 2019 m. reguliariai vartoja alkoholį, mano, kad jis turi priklausomybę alkoholiui. 2024 m. rugpjūčio 3 d. ji su savo anūkais ir dukra buvo lauke, A. P. pravažinėjo pro jas ir per atidarytą automobilio langą rėkė, kad jos yra vagys ir turi grąžinti jam 1 000 Eur. Dukra M. R. pasakė, kad iškvies policiją, A. P. buvo su draugu, jie iš karto išvažiavo. 2024 m. rugpjūčio 4 d. ji dirbo, todėl jos namuose nebuvo (dirba paromis), apie 13 val. jai paskambino M. R., kuri jai pranešė, kad atėjo girtas A. P., kuris rėkė, grasino, jog jas sudegins, nužudys. Trankė tvorą. M. R. iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę, tačiau A. P. jau buvo išėjęs. Po įvykio 2024 m. gegužės 21 d., A. P. jai nuolat rašinėjo žinutes, skambino, tačiau ji nekėlė ragelio. Ji jaučia baimę, jis agresyvus. (duomenys neskelbtini) jis nuolat ją terorizuoja dėl pinigų, kurių ji neskolinga. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Teismo posėdis civilinėje byloje paskirtas 2024 m. rugsėjo 4 d. Nori, kad jam būtų paskirtas priverstinis gydymas, taip pat nori, kad jis nuo jų atsiribotų ir nelįstų prie jos ir jos dukros šeimos (t. 1, b. l. 30–33).

Motyvuojamoji dalis

Prieš tai aptartų įrodymu visuma įrodyta ir tai, kad A. P. veiksmai ir išsakyti žodžiai sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, nes, kaip jau buvo nustatyta, A. P. ne tik grasino žodžiu nukentėjusiajai nužudymu ir gerklės perpjovimu, bet ir tai darė turėdamas du peilius, iš kurių vienas buvo jo rankoje ir kuriuo jis, kaip nurodė tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja, bandė perkirsti vartų spyną. Be to, kaip parodė nukentėjusioji ir liudytoja, A. P. yra joms ne kartą grasinęs, vartojęs jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, jos dėl to ir pradėjo rakinti vartus, nes A. P. ateidavo į kiemą ir belsdavo į langus, be to, A. P. yra ir anksčiau atėjęs su peiliais, mėtydavo akmenis į kiemą, veždavo šiukšles prie vartų, rašydavo grasinančio pobūdžio SMS žinutes ne tik nukentėjusiajai, bet ir jos giminaičiams (žinučių turinys užfiksuotas 2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole; aplinkybės apie ankstesnius konfliktus užfiksuotos įvykių paieškoje pagal adresą, t. 1, b. l. 134–136). Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, taip pat BRIT ataskaitų žiūryklės duomenis (t. 1, b. l. 9), A. P. net ir po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2024 m. rugpjūčio 4 d., nedavė joms ramybės, rėkavo iš pravažiuojančios mašinos, rašė SMS žinutes, skambino.

Nors tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. P. neigė grasinęs nužudyti savo sutuoktinę, tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2025 m. vasario 3–19 d. ekspertizės akto Nr. 75U-II-9/2025, be kita ko, nustatyta, kad A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veiklos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui teisme <...>. Tiek pats A. P., tiek jo gynėjas advokatas prašė teismo leisti A. P. dalyvauti teisiamajame posėdyje, dėl ko jam tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau įvertinus A. P. duotus parodymus nustatyta, kad jie prieštaringi, nelogiški, todėl teismas ta A. P. parodymų dalimi, kuri nesutampa su prieš tai aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, nesivadovauja. Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūno kūno kamera, nustatyta, kad pasak vyro, moteris Nr. 1 nenori jam atiduoti pinigų. Vyras teigia, kad su peiliais atėjo pas moterį ir sakė, kad pastaroji jam grąžintų 25 000 Eur, kuriuos ji pavogė gyvendama su juo. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 22 d. apklaustas A. P. parodė, kad jis atėjo, nes norėjo susigrąžinti skolintus pinigus, t. y. jis N. P. paskolino 2 000 Eur vestuvėms, 2 000 Eur sūnaus automobiliui ir 500 Eur, bendrai 4 500 Eur tik pinigais. Prieš jam ateinant iki N. P., jis išgėrė, vartojo vyną – 1 butelį 0,7 l talpos. Jautėsi apsvaigęs, nelabai prisimena savo veiksmų. Ėjo pas N. P. su 2 peiliais, nes bijojo dėl savo saugumo, t. y. N. P. žentas M. R. grasino jam ir jis jo bijo. Paėmė su savimi 2 peilius – vieną peilį laikė rankose, didelį, su kurio pjaustomi kopūstai, ir antrą mažą peilį, kurį laikė dėkle. Atėjęs iki N. P. gyvenamosios vietos, jis pastebėjo N. P., kuri buvo lauke. Ar jis jai grasino nužudyti, jis neatsimena. Peilius paėmė savigynai, t. y. apsiginti nuo M. R., nes jis jo bijo. Jis stovėjo prie vartų ir pasikvietė N. P., sakė grąžinti jo pinigus. Jis su koja daužėsi į vartus, nes nėra skambučio, tokiu būdu jis kvietė N. P. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. A. P. parodė, kad jis nusprendė nueiti iki N. P., nes norėjo susigrąžinti savo pinigus – apie 20 000 Eur. Jis bijojo N. P. žento, kuris gyvena kartu su ja, todėl pasiėmė su savimi 2 peilius. Pasiėmė peilius savigynai nuo N. P. žento M. R. Jo bijo dėl to, kad jis anksčiau prieš jį smurtavo. Kai jis atėjo iki N. P. gyvenamojo namo, namo kiemo vartai buvo uždaryti. Jis stovėjo prie vartų ir pasikvietė N. P., sakė grąžinti jo pinigus. Jis su koja daužėsi į vartus, nes nėra skambučio, tokiu būdu jis kvietė N. P. Nešaukė. Su peiliu nedaužė vartų spynos, į spyną daužė su ranka ar koja, tiksliai neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad konflikto nebuvo, jis atėjo su peiliu apsiginti nuo N. P. žento, kuris yra jam grasinęs atsukti galvą. Atėjęs sustojo prie vartų, ten nėra skambučio, todėl užmojavo, kad M. R. išeitų, bet išėjo N. P., kuri prieš tai buvo namuose. Jai išėjus iš namų prie tvoros, jie pradėjo kalbėtis. Jis ėjo pas žentą, tačiau atėjo N. P. Vienoje rankoje laikė peilį, o kitas, mažas peilis, buvo dirže. Jis nesakė N. P., kad atėjo jos nužudyti ir tvoros nespardė. Taip pat nedaužė tvoros spynos su peiliu. Peilį laikė rankoje. Peilius laikė tam, kad M. R. jam nieko nepadarytų. Nebandė atidaryti tvoros. Taigi, nustatyta, kad skiriasi A. P. parodytos aplinkybės dėl grasinimo N. P. – iš pradžių jis nurodė, kad neatsimena, ar grasino nukentėjusiajai, vėliau tvirtino, kad negrasino; taip pat iš pradžių A. P. nurodė, kad ėjo pas N. P. susigrąžinti pinigų (nurodomos įvairios sumos), o teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad ėjo pas šios žentą, kad jis neva jo atsiprašytų ir padėkotų, bet kartu dėl to, kad šio bijojo, todėl nešėsi peilius.

Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. P. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismo išvados dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2025 m. vasario 3–19 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-9/2025 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veiklos padarymo metu įtariamasis A. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veiklos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įtariamasis A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu įtariamasis A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veiklos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su jo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjame, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Įtariamasis A. P. dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojingas. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 15–19).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė J. D. ekspertizės akte suformuluotas išvadas patvirtino, paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam nustatytas ir kitas sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu ir šiuo metu jam nustatomi minėti psichikos sutrikimai, šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, t. y. stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Ekspertizė atlikta šių metų vasario mėn., buvo pateikta ikiteisminio tyrimo byla, medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, testų pagalba atlikti psichologiniai įvertinimai, kas leido nustatyti psichikos sutrikimą. Išaiškėjo, kad daug metų buvo nepasitikėjimas, santykio idėjos būtent žmonos atžvilgiu. Ir iš šios dienos pasisakymų nustatyta, kad jau iki įvykio stebėtas ir agresyvus elgesys, ir polinkis vartoti alkoholį, ir grasinimai bei neapibrėžti kaltinimai. O paties įvykio metu A. P. veiksmai taip pat stokojo adekvatumo, neaišku, kokiu tikslu jis ėjo. Jis pateikia įvairias versijas, kad neva ėjo aiškintis su žmona dėl skolos, taip pat, kad neva jis ėjo, jog atsiprašytų jo žmonos žentas, kuriam nuolat jautė baimę ir ankščiau turėjo su juo nesusipratimų. Pokalbis su tiriamuoju leido įtarti, kad (duomenys neskelbtini) egzistavo ne tik žmonos atžvilgiu, bet ir plėtėsi. Jis išsakė kliedesines idėjas ir teisėjos, savo advokatės ir ekspertų atžvilgiu. A. P. atvykęs į Skyrių, pačioje ekspertizės pradžioje, 2 paras nei valgė, nei gėrė. Išsakė baimę būti padarytas psichikos ligoniu, aiškino, kad jo patekimas į Ekspertinį skyrių yra teisėsaugos darbas, susidorojimas su juo. A. P. buvo uždaras, įtemptas, įtarus, labai rezervuotai bendravo su personalu, nuolat kalbėjo, kad žmona nori jam pakenkti, jog ji papirkusi teisėją ir prokurorą, visus ekspertus. Visiškai nėjo pasivaikščioti į lauką, jis aiškino, kad jis ne šuo ir nenori būti vedžiojamas. Aiškino, kad byla sufabrikuota, stebėtas mąstymo nenuoseklumas, įvairaus turinio skriaudos ir neištikimybės kliedesiai. Išsakė, kad neva jo žmona neištikima su jo broliu. Šiandien paaiškėjo, kad buvo kaltinimai ir žmonos neištikimybe su viršininku. Pasidomėjus, iš ko jis sprendžia, kad jo žmona buvo neištikima su broliu, jis nurodė, kad kurį laiką brolis jam paskambinus nekėlė ragelio, pagaliau nuvykus pas brolį, jis vengė žiūrėti jam į akis, o ant stalo buvo tortas. Nėra visiškai jokios logikos tarp A. P. tokių mąstymų ir samprotavimų. (duomenys neskelbtini) yra būdinga, kad visi realūs asmens gyvenime vykę faktai yra interpretuojami ir suvokiami liguistai, per visą liguistą savo išgyvenimų prizmę. Tai, tikriausiai, paūmėjo tada, kuomet prasidėjo skyrybų bylos, turto dalybos. Dar labiau paūmėjo ir apsunkino dėl to, kad A. P. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nors renkant anamnezinius duomenis, priklausomybės diagnozuoti negalėjo, nes jis buvo labai gynybiškas šiuo atžvilgiu, motyvavo tuo, kad jis dirba vairuotoju ir nėra priklausomas nuo alkoholio. Daug faktorių susidėjo, tai yra sisteminio pobūdžio kliedesiai, kas liudija, kad procesas jau pažengęs ir jam reikalinga pagalba, gydymas stacionaro sąlygomis. Jis nėra kritiškas savo būsenai, tuo ekspertai įsitikino iš jo elgesio, jo pasisakymų, buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kurio metu taip pat buvo konstatuoti šie pakitimai. Prieš ekspertizę jį žiūrėjo kitas ekspertas ambulatoriškai, buvo parengta specialisto išvada, kurios metu, t. y. 2024 m. rugpjūčio pab., taip pat įtartas lėtinis psichikos sutrikimas, aprašyta (duomenys neskelbtini), mąstymo nenuoseklumas, klampumas ir kritikos stoka. Jau prieš ekspertizę, specialistams ir ekspertams kilo įtarimų dėl galimo psichikos sutrikimo.

Atsakydama į klausimus ekspertė paaiškino, kad nerekomenduojamas ambulatorinis gydymas, nes yra (duomenys neskelbtini) susirgimas, vartojamas alkoholis, kas paaštrina ir galbūt iššaukia liguistus pasisakymus. Kaip matyti iš liudytojos ir nukentėjusiosios parodymų, A. P. mintis išsakydavo ir jam agresija pasireikšdavo, kai šis būdavo neblaivus. Gydymo eigoje, gaudamas vaistus, asmuo supranta, kad yra problemų, kad turi vartoti vaistus. Tuomet galima pereiti į ambulatorinį gydymą, tačiau tai turi vertinti gydantys gydytojai, kurie matys, kaip yra pasiduodama gydymui. Asmens nusistatymas prieš kitus yra sisteminis, įsitikinimai liguisti, elgesys be galo įtemptas, kas nėra būdinga sveikam žmogui.

Žmogus gali vieną kartą taip pasielgti, bet toks elgesys turi būti ne nuolat. Gali pasisakymai būti vieno žmogaus atžvilgiu, bet dabar į tai įtraukta teisėsauga, prokuratūra, advokatė, ekspertai, teisėja. Ekspertizės metu A. P. supyko ir ant jų, liepė nesikišti į jo gyvenimą, nes jis yra įsitikinęs, kad ir jie įtraukti, nors jie šį asmenį matė ir turėjo su juo reikalų pirmą kartą. Įtarumas, priešiškumas. Žmogus gali suklysti vieną kartą, bet čia jau yra sistema, liguisti įsitikinimai. A. P. elgesys buvo be galo įtemptas. Jei žmogus būtų sveikas, nebūtų tokio elgesio.

Jei ekspertai būtų gavę civilinės bylos dėl skyrybų medžiagą, tai jų išvados nepasikeistų, nes kliedesinės idėjos išsakomos ne vieno žmogaus atžvilgiu, o yra įtraukta daugiau asmenų. Psichiatrai negali atlikti vertinimų ir ekspertizių baudžiamajame procese, čia yra ekspertų kompetencija, nes jie turi specialiųjų žinių, yra specialiai paruošti, yra įgiję praktikos. Ekspertizės metu nebuvo taikomas joks gydymas, jie neturi licencijos gydymui, to neatlieka, ligos istorijų neveda. Dėl to ir prašė teismo, vadovaujantis BPK 141 straipsnio 2 dalimi, perkelti A. P. į stacionarą, nes jam reikalingas gydymas.

Gali būti, kad kai kurie A. P. įsitikinimai ir faktai iš civilinio proceso atitinka tikrovę, bet šiuo atveju jo įsitikinimai liečia ne tik santykius su žmona, bet yra įtrauktas ir jo brolis, žmonos viršininkas, papirktas prokuroras, teismas. Jeigu būtų vien inkapsuliuoti santykiai su žmona, tada būtų galima kažkiek galvoti. Psichopatologija yra išsiplėtusi, liečia ne vieną asmenį. Mąstymas nenuoseklus. Gal kažkiek ir yra teisybės civilinėje byloje, vyksta kova dėl turto, bet čia ne teismo psichiatro–eksperto klausimas. Išvados daromos kliedesių pagrindu, kad viskas papirkta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis ir teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, pripažįsta, kad A. P., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta asmenį nepakaltinamu, gali taikyti jam tokias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų nustatyta, kad A. P. yra rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė laikėsi šios rekomendacijos, nurodė, kad sisteminio pobūdžio kliedesiai liudija, jog procesas jau pažengęs ir A. P. reikalinga pagalba, gydymas stacionaro sąlygomis. Jis nėra kritiškas savo būsenai, tuo ekspertai įsitikino iš jo elgesio, jo pasisakymų, buvo atliktas psichologinis įvertinimas, kurio metu taip pat buvo konstatuoti pakitimai. Ambulatorinis gydymas nerekomenduojamas, nes yra (duomenys neskelbtini), vartojamas alkoholis, kas paaštrina ir galbūt iššaukia liguistus pasisakymus. Kaip matyti iš liudytojos ir nukentėjusiosios parodymų, A. P. mintis išsakydavo ir jam agresija pasireikšdavo, kai šis būdavo neblaivus. Gydymo eigoje, gaudamas vaistus, asmuo supranta, kad yra problemų, kad turi vartoti vaistus. Tuomet galima pereiti į ambulatorinį gydymą, tačiau tai turi vertinti gydantys gydytojai, kurie matys, kaip yra pasiduodama gydymui. Asmens nusistatymas prieš kitus yra sisteminis, įsitikinimai liguisti, elgesys be galo įtemptas.

Teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas ir teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrės ekspertės pateiktas rekomendacijas, konstatuoja, kad A. P. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 156–159), paliktina galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 21 d. 13.34 val. iki 2024 m. gegužės 22 d. 11.30 val. (vieną dieną) (t. 1, b. l. 142–144, 162–164).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2, b. l. 7–10). A. P. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių atvyko 2025 m. vasario 3 d. (t. 3. b. l. 4).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, patenkinęs prokurorės prašymą, perkėlė A. P. 2 mėnesiams iš ekspertizės įstaigos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus į kitą specialią įstaigą – (duomenys neskelbtini), kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo (t. 3, b. l. 9–11). A. P. į (duomenys neskelbtini) perkeltas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 87). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęstas A. P. buvimo specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini), terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. liepos 29 d., bet ne ilgiau, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo (t. 3, b. l. 90–92), todėl aptariama priemonė paliktina galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) įvykio vietos 2024 m. gegužės 21 d. apžiūros metu paimti du peiliai (su juodos spalvos rankena ir rudos spalvos rankena, PADIS kodai 00000187771, 00000187770), perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (t. 1, b. l. 128–129), įsiteisėjus teismo nutarčiai, sunaikintini; 2) 2 vnt. kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 12, 46, ir 2 vnt. kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie trečiojo tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; 3) nuotraukos, pateiktos N. P. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu ir saugomos t. 1, b. l. 53–77, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti A. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

A. P. buvimą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) du peilius (su juodos spalvos rankena ir rudos spalvos rankena), teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; 2) 4 vnt. kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nutarčiai, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 3) nuotraukas, įsiteisėjus teismo nutarčiai, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.