Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims UAB Ūkio banko lizingas, UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo D. Š. priešieškinį ieškovei I. Š., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo D. Š. priešieškinys ieškovei I. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Teismas pažymi, kad visos bylos aplinkybės bus išsamiai išanalizuotos bei įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pastovi bendravimo tvarka su vaiku bus nustatyta tik teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo šiais argumentais:

1. Ieškovė pripažino, kad neatidavė atsakovui dukters 2014 m. balandžio 19-20 d., todėl atsakovui net nereikėjo įrodinėti aplinkybės, kad jam trukdoma bendrauti su dukra, taip pat atsakovas negalėjo bendrauti su dukra ir gegužės 10-11 d., gegužės 17-18 d., todėl ieškovė piktnaudžiauja turimomis teisėmis.

2. Atsakovas siekia pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kad galėtų kuo maksimaliau dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Tėvai auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas vaikams, todėl atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir šventinėmis dienomis bei atostogų metu. Atsakovas ir jo dukra yra labai prisirišę vienas prie kito, todėl jis siekia kaip galima daugiau bendrauti su savo vaiku, o didesnės galimybės bendrauti su vaiku ieškovei suteikimas yra atsakovo diskriminavimas pagal lytį.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą šiais motyvais:

1. Atsakovas nepagrindė savo argumento, kad jam trukdoma bendrauti su dukra, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pažeidžiamos tėvo teisės bei interesai. Nustatyta bendravimo tvarka užtikrina abiejų tėvų teises bendrauti su vaiku ir vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Būtina įvertinti, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, kur yra vaiko kambarys, daiktai, lankoma ugdymo įstaiga.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka reiškia, kad bendravimas su vaiku akivaizdžiai priklausytų nuo atsakovo darbo grafiko, atostogų darbo grafiko, nuolat keistųsi vaiko gyvenamoji vieta, o tai kenkia nepilnamečio vaiko interesams. Be to, vaiko ligos atveju, motinai gali būti užkirstas kelias visą mėnesį savaitgaliais bendrauti su vaiku.

3. Šiuo atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka, o nuolatinė tėvo ir vaiko bendravimo tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, kuri iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi (pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi), iki kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatė apelianto bendravimo su dukra Patricija tvarką, pagal kurią jis bendraus su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (arba šalių susitarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) ir grąžinant ją pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val. Apeliantas siekia, kad ši laikino bendravimo su nepilnamete dukra tvarka būtų papildyta, numatant bendravimą švenčių dienomis ir atsakovo vasaros atostogų metu (CPK 145 str. 2 d.).

CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka reiškia, kad vaikas dažnai turės keisti gyvenamąją vietą, todėl iki bus išspręstas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netikslinga šalių mažametę dukrą ilgesniam laikui išvežti iš jos įprastinės aplinkos, nes nusistovėjusių ir vaikui įprastų sąlygų keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Pažymėtina, kad šiuos teismo argumentus pagrindžia ir 2014 m. kovo 10 d. psichologo išvada (1 t. b. l. 148), kuria tėvams primygtinai rekomenduojama, siekiant išvengti vaiko krizinės reakcijos į skyrybas, kritiniu laikotarpiu, t. y., skyrybų proceso metu ir mažiausiai pusę metų po proceso pabaigos, vienareikšmiškai būtina tenkinti vaiko poreikį gyventi su motina stabilioje fizinėje, emocinėje ir socialinėje aplinkoje; užtikrinti vaikui stabilią gyvenamąją aplinką; atsižvelgti į tai, jog Patricijos amžiaus vaikų raidai (t.y. nuo pusės metų iki trijų metų) būdingas atsiskyrimo su mama nerimas. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, todėl apelianto argumentai dėl neįgyvendintos jo galimybės maksimaliai bendrauti su vaiku, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta. Nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikinojo pobūdžio, siekiant užtikrinti tėvo galimybę bendrauti su vaiku iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, todėl aplinkybės, kad apeliantui ieškovė trukdo bendrauti su dukra, kad jį ir jo dukrą sieja labai stiprus ryšys, kad jis nori atostogas leisti su dukra bus vertinamos sprendžiant bylą iš esmės. Kol šalys šio ginčo išsprendimui nepateikė visų reikalavimus ir atsikirtimus į juos pagrindžiančių įrodymų, būtinų bylos išnagrinėjimui iš esmės, bei nesant pagrindo manyti, jog klausimo sprendimo metu esančiu bendravimu yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, nėra pagrindo praplėsti jau nustatytą bendravimo tvarką, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės 2014 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą.