Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-166/2012

Teisėjas Pavel Borkovskij Teisminio proceso Nr.1-10-1-00483-2011-2

2012 m. balandžio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir nuteista 8 metams laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. “b“ p. – 15 dienų ir galutinė bausmė nuteistajai nustatyta 8 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteista už tai, kad 2011 metų kovo mėnesio pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje, Pilies gatvėje, Vilniuje, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdama už 200 Lt įgijo narkotinių medžiagų – 6,92 g kanapių ir jų dalių bei didelį kiekį – 5,220 g heroino, kurias iki 2011-4-20 laikė name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol tos pačios dienos 15:05 val. kratos, atliktos minėtame name, metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines medžiagas: 6,92 g kanapių ir jų dalių bei 5,220 g heroino.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. M. būtų įgijusi ir savo žinioje laikiusi narkotines medžiagas. Gynėjas pažymi, tai, kad narkotines medžiagas ginamoji įgijo, ji pripažino pati. Pabrėžtina, kad išskyrus ginamosios prisipažinimą apie narkotinių medžiagų įgijimą, jokių objektyvių įrodymų byloje apie padarytą veiką, numatytą LR BK 260 str. 2 d. – nėra. Gynėjas skunde teigia, kad ginamosios prisipažinimas ir parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ginėjas nurodo, kad liudytojai A. N., S. P. duodami parodymus teigė, kad iš karto paklausta S. M. negalėjo pasakyti kas tai per narkotines medžiagos. Gynėjas pabrėžia, kad ji to negalėjo pasakyti, nes nežinojo, o skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė neatsispindi. Gynėjas konstatuoja, kad neįrodyta ginamosios kaltė įgijus narkotines medžiagas. Taip pat gynėjas pažymi, kad narkotinės medžiagos rastos name, į kuriuos ginamoji atsikraustė prieš dvi savaites iki sulaikymo, o 2011-04-20 prie minimo namo atvykęs vaikinas nurodė, kad eina pirkti „žolės“, kad eina pas Leilą, o apie ginamąją jokios kalbos nebuvo. Skunde pažymima, kad be ginamosios prisipažinimo, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė policijos pareigūnų parodymais, kurie įrodo rastų narkotinių medžiagų faktą, o ne tai, kad ginamoji jas laikė savo žinioje.

Gynėjas taip pat skunde pažymi, kad byloje nėra nustatytas S. M. tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. M. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. sausio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamosios, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 260 str. 2 d. bei paskyrė jai tinkamą bausmę. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau S. M. gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašo ginamąją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos numatytos BK 260 str. 2 d. Tokia nuteistosios gynėjo pozicija kolegijos vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas nuteistajai išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis prašo ginamąją išteisinti nepagrįsti, kadangi jei prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamosios kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog nuteistoji S. M. buvo verčiama ar prisiimtu kieno kaltę duoti sau nepalankius parodymus ar, kad jai tokius parodymus būtų nurodęs duoti kitas asmuo. Apklausta pirmos instancijos teisme, dalyvaujant gynėjui, S. M. parodė, kad neprisiima už nieką kaltės ( t 2 b.l. 143), todėl gynėjo argumentai išsakyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad ginamoji prisiima kaltę dėl nusikaltimo yra deklaratyvūs, o atsižvelgiant į tai, kad S. M. praeityje yra teista už analogišką nusikaltimą ir jai žinomos pasekmės, tokia gynėjo versija yra nelogiška ir mažai tikėtina.

Gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. M. būtų įgijusi ir savo žinioje laikiusi narkotines medžiagas kolegija vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.

Nuteistoji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmeniniam vartojimui iš nepažįstamo vaikino, Pilies gatvėje, įgijo „žolės“ ir heroino už 200 Lt (t1 b.l. 151). Šį faktą nuteistoji patvirtino ir pirmos instancijos teisme (t2 b.l. 142). Iš tikrųjų, vertinat šiuos S. M. parodymus, galima pastebėti, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių šie parodymai skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė, kad narkotikus įgijo Pilies gatvėje, o duodama parodymus teisme teigė, kad heroiną pirko „Lenino“ aikštėje. Tačiau nuteistoji taipogi nurodė, kad gatvių pavadinimų ji nežinanti, todėl kolegijos manymu, tai nėra priežastis teigti, kad S. M. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių pagrindžiančių nuteistosios kaltę. Pažymėtina, kad nors nuteistoji nenurodė tikslių narkotinių medžiagų (6,92 g kanapių ir jų dalių bei 5,220 g heroino) įgijimo aplinkybių, nedetalizavo tokių aplinkybių, kas buvo asmuo, pardavęs jai narkotines medžiagas bei kodėl aptariamas narkotinės medžiagos kiekis parduotas už 200 Lt, tačiau ji pripažino ir nepaneigė paties fakto, kad tikrai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Gynėjas skunde taip pat teigia, kad apklausti liudytojai A. N., S. P., duodami parodymus parodė, kad S. M. negalėjo pasakyti kokios buvo narkotinės medžiagos, o pasak gynėjo, ji tai negalėjo padaryti, kadangi nežinojo. Šis skundo argumentas yra paneigtas bylos medžiaga, todėl yra atmestinas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad į tyrėjo M. M. klausimą „kas buvo rasta?“ S. M. atsakė, kad kanapės maišeliuose ir heroinas (t1 b.l. 73-74). Duodamas parodymus apylinkės teisme šis liudytojas taip pat nurodė, kad patikslinus S. M. klausimą, kokie buvo rasti narkotikai, pastaroji atsakė, kad kanapės ir heroinas. Tai, kad liudytojas S. P. parodė, kad prieš atsakydama į pareigūnų klausimą nuteistoji pasikalbėjo su T. T. ir galėjo susitarti, tėra liudytojo samprotavimas ir pasvarstymas, kuris yra paneigiamas surinktais bylos duomenimis.

Liudytojas M. M. parodė, kad į jo klausimą „ką mes radome?“ S. M. atsakė, kad heroiną (t1 b.l.68-69), apklaustas pirmos instancijos teisme, liudytojas taip pat nurodė, kad S. M. minėjo kanapes ir heroiną (t2 b.l. 161).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. M. pareigūnams pasakė, kad rasti narkotikai yra jos (t1 b.l.75]). Tai, kad S. M. nepasakė kokie būtent buvo rasti narkotikai, liudytojas patvirtino ir duodamas parodymus pirmos instancijos teisme (t2 b.l. 144). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pareigūnų S. P., M. M., kurie atlikinėjo kratą su A. N., parodymai yra išsamesni, sutampantys detalėse, todėl teismas šių pareigūnų parodymais netikėti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistoji tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek duodama parodymus teisme, nepaneigė, kad rasti narkotikai “žolė“ ir heroinas yra ne jos.

Kolegijos nuomone surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis – atitinkamų medžiagų įgijimas – S. M. veiksmuose yra nustatytas, todėl gynėjo argumentas, kad ginamosios kaltė įgijus narkotines medžiagas neįrodyta yra atmestinas.

Apygardos teismo nuomone, skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas ir kitas S. M. inkriminuotas šios nusikaltimo sudėties požymis – minėtų medžiagų laikymas.

Narkotikai buvo rasti atlikus kratą (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Nuteistosios gynėjas apeliuoja į tai, jog šis namas priklauso ginamosios mamai, ginamoji tame name gyveno tik pastarąsias dvi savaitės, o atsižvelgiant, kad name gyveno daugiau žmonių, gynėjo nuomone neįrodyta, kad būtent S. M. savo žinioje laikė 6,92 g kanapių, jos dalių ir didelį kiekį – 5,220 g heroino. Šis gynėjo argumentas yra nepagrįstas todėl atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistosios paaiškinimų, pas motiną name ji apsigyveno po konflikto su vyru ir gyveno dvi savaites iki narkotinių medžiagų pirkimo. Apklausta S. M. parodė, kad „žolę“ paslėpė durų staktoje, o heroiną spintelėje - sename „sportbatyje“. Pareigūnai būtent šiose vietose ir rado narkotines medžiagas. Kaip matyti iš liudytojų, policijos pareigūnų, S. P. ir M. M. parodymų, pareigūnams nespėjus paklausti apie uždraustas medžiagas, S. M. nurodė, kad rasti narkotikai yra jos ir įvardino, kaip „kanapės“ ir heroiną. Be to, nuteistoji parodė, kad niekas iš namiškių nežinojo, kur ji paslėpė narkotikus (t2 b.l. 143). Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būtent nuteistoji S. M. įgijusi narkotines medžiagas laikė jas name, kur tuo metu gyveno.

Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad vaikinas pareigūnams nurodė, kad eina pirkti „žolės“, po to nurodė, kad eina pas Leilą, nepaneigia S. M. kaltės, kuri yra įrodyta kitais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad vaikinas iš pat pradžių teigė, kad atvyko pirkti „žolės“, o tik vėliau, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą nurodė, kad atvyko į namą pas čigonę Leilą (t1 b.l. 76). Ta aplinkybė, kad vaikinas neminėjo nuteistosios vardo, nepaneigia tai, kad S. M. įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdama tikslą jas platinti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra nustatytas S. M. tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas kolegijos vertintinas kritiškai ir taip pat yra atmestinas.

BK 260 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba už šių medžiagų neteisėtą pardavimą ar kitokį platinimą.

BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistoji S. M. neginčija jos veikoje nustatytų dviejų požymių – įgijimo ir laikymo. S. M. neginčija ir būtino šio nusikaltimo sudėties požymio „didelio kiekio narkotinių medžiagų“, tačiau nesutinka su kitu būtinu požymiu „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“, kurį pripažino įrodytu pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant, ar kaltininkas, turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Taigi tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

Nuteistoji S. M. teigia, kad narkotines medžiagas ji įsigijo savo reikmėms, neturėdama tikslo parduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino nuosprendžio pagrįstumą, teisėtumą ir konstatavo, kad skundo argumentai apie tai, jog S. M. narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, yra nepagrįsti ir paneigti įrodymų visuma.

Kaip matyti 2011-04-20 protokolo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu buvo rasta ir paimta du polietileniniai užspaudžiami maišeliai su šviesios spalvos milteliais viduje, polietileninis maišelis, kuriame buvo 13 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su augalinės kilmės medžiaga pėdsakais (Specialisto išvada Nr. 140-(2593)-IS1-4477). Nekyla abejonių, kad būtent taip paskirstyta narkotinė medžiaga buvo sudozuota, o tai pagrįstai leidžia teigti, kad narkotinė medžiaga buvo paruošta platinimui. Kratos metu taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais. Pažymėtina, kad nuteistoji S. M. ne tik prisipažino pareigūnams, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jai, tačiau ir tai, kad dėl sunkios turtinės padėties, ji ketinusi šias narkotines medžiagas parduoti. Be to yra nustatyta, kad S. M. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai, kad nuteistoji pakeitė savo ankstesnius parodymus ir nurodė, kad narkotikai buvo skirti jai, kad norėjo paragauti, kolegijos vertinami, kaip bandymas palengvinti gręsiančią baudžiamąją atsakomybę. Nuteistosios versija, kad narkotines medžiagas ji įgijo savo reikmėms paneigiama ne tik byloje esančiais duomenimis: specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, bet ir pačios nuteistosios parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kuriuose ji nurodė, kad heroiną vartojo prieš 5-6 metus (t1 b.l. 142). Be to, S. M. organizme nebuvo aptikta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų. Pažymėtina, kad rasto narkotinių medžiagų – heroino 5,220 g kiekis – atitinka didelio kiekio kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visus šiuos įrodymus, argumentai, kad rastas kratos metu heroinas bei kanapės naudojamos tik savo asmeniniams tikslams, yra melagingi, neįtikinantys bei nuneigti aptartais įrodymais.

Nors S. M. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta, tačiau kolegijos nuomone ši aplinkybe nepakankama, kad nuteistosios atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistosios kaltumą dėl jai inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistosios S. M. gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė policijos pareigūnų parodymais, kurie neįrodo ginamosios kaltės, kad ji narkotines medžiagas laikė savo žinioje. Apygardos teismas atsakydamas į gynėjo teiginį nurodo, kad teismai, kaip numatyta BPK 20 str. 5 d. parodymus vertina ne atskirai, o visų bylos aplinkybių kontekste. Pareigūnų parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys: iš dalies pačios nuteistosios parodymai, liudytojos T. T. parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados.

Įvertinus išdėstytą aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas S. M. padarytą veiką pagal BK 260 str. 2 d. kvalifikavo pagrįstai, todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios S. M. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko apeliacinį skundą atmesti.