Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-587/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-20
Bylos Nr.
2K-587/2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00886-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Armanas Abramavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
G. V.
Nukentėjusysis
K. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-587/2011Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00886-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. 1.1.8.10.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiajai K. O. iš G. V. priteista 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, ir susipažinusi su baudžiamąja bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2009 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., iš M. K. priklausančio buto Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), nuomojamo K. O., pagrobė šiai priklausantį 500 Lt vertės televizorių RZ-15LA66 LG LCD, padarydamas nukentėjusiajai 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti teismų sprendimus ir subendrinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme pritaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir priimti teisingą sprendimą dėl jo nekaltumo.

Kasatorius skunde neigia, kad jis pavogė 500 Lt vertės televizorių, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teigia, kad apeliacinis skundas buvo nepagrįstai atmestas iškraipyti jo parodymai ir nesuteikta teisė į gynybą.

Kasatorius nesutinka su jam pareikštu 500 Lt civiliniu ieškiniu, nes teigia, kad tokio senumo ir susidėvėjimo televizoriaus vertė yra ne daugiau kaip 150 Lt, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino, taip pat nesidomėjo, ar K. O. buvo išsimokėjusi už minėtą televizorių. Be to, atitinkamai pagal šią televizoriaus vertę jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai neiškvietė apklausai liudytojo A.Ž., kuris yra labai svarbus liudytojas šioje byloje. Teismas nors jo ir neapklausė, kaip reikalaujama BPK, tačiau priimdamas nuosprendį rėmėsi šio liudytojo parodymais. Nuteistasis mano, kad K. O. parodymai labai skiriasi, yra prieštaringi, nesutampa su liudytojų S. L. ir M. U. parodymais, tačiau teismai neatkreipė dėmesio į tai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo, melagingai nurodė, kad buvo atliktas įrodymų tyrimas, nors jis nebuvo atliktas. Teismas visiškai nesigilino į bylos medžiagą, neleido nuteistajam apsiginti, atmetė visus jo prašymus, neiškvietė pagrindinių liudytojų, neišreikalavo vaizdo bei kitos medžiagos, kuri įrodytų jo nekaltumą ir tai, kad K. O. davė melagingus parodymus, kuriais remiantis kasatorius yra nuteistas. Skunde dar nurodoma, kad nuteistajam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nes jis pareigūnų buvo įkalbėtas pasirašyti susipažinimo atsisakymą.

Nuteistojo manymu, jam buvo neteisingai subendrintos bausmės, jos pagal skirtingus nuosprendžius turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, taip pat jam neteisingai taikyta BK 56 straipsnio 1 dalis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo G. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir subendrino bausmes. Prokuroro manymu, kasatoriaus skunde aptariami nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei pagrobto turto vertė yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pasak prokuroro, teismas įrodymus vertino ne kiekvieną atskirai, o jų visumą, t. y. buvo vertinami nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, nuteistojo rašytos SMS žinutės dėl pagrobto televizoriaus. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl G.V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas nagrinėjo ir G. V. versiją dėl jo pinigų vagystės, tačiau, įvertinęs visas bylos aplinkybes, ją atmetė kaip prieštaraujančią bylos aplinkybėms ir nepagrįstą, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras nesutinka su kasatoriumi, kad jam buvo netinkamai taikytas BK 56 straipsnis, ir nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog G. V. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, todėl laikytinas recidyvistu.

Prokuroro teigimu, nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad jam buvo netinkamai subendrintos bausmės, nes pagrindo bendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą nėra. Prokuroras nurodo, kad G. V. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, o šios veikos laikytinos nesunkiais nusikaltimais. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta veika taip pat priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, t. y. visos šios padarytos veikos savo pavojingumu nesiskiria ir nepriskiriamos skirtingoms veikų rūšims ar kategorijoms.

Pasak prokuroro, kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes tokių duomenų byloje nėra, o tai, kad teismai motyvuotai atmetė kai kuriuos G. V. prašymus, nereiškia įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl susipažinimo su bylos medžiaga

Skundo teiginys, kad nuteistajam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nes jis pareigūnų buvo įkalbėtas pasirašyti atsisakymą dėl susipažinimo, prieštarauja bylos duomenims. Priešingai negu nurodo nuteistasis, byloje jo parašu patvirtinta, kad jis nepageidauja susipažinti su byla, neturi prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą. Vėliau nuteistasis yra pateikęs prašymą teismui išreikalauti S. L. asmeninės sąskaitos išklotinę, iškviesti liudytojus R. Ž. ir A. Ž., pateikti daiktus, paimtus atlikus jo kratą. Teisiamojo posėdžio metu G. V. patvirtino, kad kaltinamąjį aktą yra gavęs. Teismas nurodytus prašymus nagrinėjo, ėmėsi priemonių iškviesti liudytojus, byloje yra gauti išrašai iš banko apie S. L. sąskaitas. Kitokių prašymų ar pastabų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo proceso metu G. V. nepateikė, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be liudytojo A.Ž., nes jis išvykęs į užsienį. Taigi matyti, kad pradėjus nagrinėti bylą teisme G. V. buvo susipažinęs su bylos esme ir medžiaga, pasinaudojo teise teikti prašymus ir duoti parodymus. Tokie bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad G. V. teisės buvo pažeistos ir byla nagrinėjama kaltinamajam nežinant kaltinimo esmės, todėl šis skundo argumentas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

Nors nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas melagingai nurodė, jog buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau iš posėdžio protokolo matyti, kad teismas yra nurodęs priešingai - kad įrodymų tyrimo nusprendė neatlikti, protokole išdėstė savo sprendimo motyvus. Dėl kitų prašymų, kuriuos, pasak kasatoriaus, nepagrįstai atmetė apeliacinės instancijos teismas taip pažeisdamas jo teises, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymus atmetė pagrįsdamas tokį sprendimą tuo, jog vieni prašymai nuteistajam pareikštiems kaltinimams neturi reikšmės, o kiti prašymai iškviesti liudytojus atmestini, nes šie liudytojai nebuvo tiesioginiai aplinkybių dalyviai. Vien tik prašymų netenkinimo faktas nereiškia nuteistojo teisių pažeidimo, tokioje situacijoje visada svarbu nustatyti, kad teismas sprendimus priima juos motyvuodamas, šiuo atveju matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėjas dalyvavo, nuteistasis dėl jo pretenzijų neturėjo, taigi nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, dar kartą analizavęs ir vertinęs K. O. ir liudytojų S. L. bei M. U., parodymus esminių prieštaravimų, kurie leistų suabejoti parodymais nenustatė, jų konkrečiai nenurodo ir pats kasatorius apsiribodamas bendro pobūdžio fraze apie parodymų prieštaringumą. Tokie teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegija daugiau apie tai nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. A. Ž. kaip liudytojas nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio proceso metu nebuvo apklaustas, nes jis buvo išvykęs į užsienį. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. J. su juo bendravo telefonu ir pokalbio turinį užfiksavo tarnybiniame pranešime. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išnagrinėti šiuos bylos duomenis, ėmėsi atitinkamų priemonių, t. y. teisiamojo posėdžio metu apklausė tyrėją A. J., kalbėjusį su A. Ž., kuris patvirtino, kad tarnybiniame pranešime esanti informacija yra teisinga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrėjo parodymus laikė įrodymais, patvirtinančiais tam tikras bylos aplinkybes. Tačiau toks netiesioginis įrodymas nebuvo vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis G. V..

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas parodymus vertino tiek, kiek jie patvirtino ir papildė kitus byloje esančius įrodymus. Šie tyrėjo parodymai prisidėjo prie teismo vidinio įsitikinimo formavimo visų kitų įrodymų kontekste. Svarbu pažymėti, kad teismas G. V. kaltę grindė įrodymų visuma, o minėti ikiteisminio tyrimo pareigūno parodymai buvo tik mažą dalį veikos aplinkybių patvirtinantis įrodymas, šiais duomenimis teismas negrindė esminių nusikalstamos veikos aplinkybių įrodytumo. Akivaizdu, kad iš visų teismo ištirtų įrodymų šis nebuvo pagrindinis kaltės įrodymas, nes ir be jo byloje yra pakankamai kitų teismo ištirtų ir aptartų bei įvertintų duomenų, kuriais remiantis G. V. pripažintas kaltu padarius vagystę. Kitus bylos įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso taisyklių, o kaip buvo minėta ankščiau, esminių prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tada, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Kasatoriaus manymu, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes televizoriaus vertė yra ne daugiau 150 Lt, t. y. mažiau negu 3 MGL ir daugiau, negu 1 MGL. Tačiau toks kasatoriaus skundo argumentas prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes byloje nustatyta, kad televizoriaus pirkimo kaina pagal lizingo sutartį buvo 1006,88 Lt, jis buvo pirktas 2007 m liepos 4 d., vadinasi, prieš dvejus metus iki nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusioji prarastą turtą įvertino 500 Lt. Tokia pagrobto turto vertė vertintina kaip teisinga ir yra ne per didelė, atsižvelgiant į tai, kad televizorius nebuvo naujas, įvertinus jo nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija laiko, kad nusikalstamos veikos dalyko vertė teismų yra aiškiai nustatyta ir pagal ją vagystė teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 56 straipsnio taikymo ir bausmių bendrinimo

Nuteistasis nurodo, kad jam buvo neteisingai taikytas BK 56 straipsnis. Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Jame nurodyta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. V. bausmę už vagystės padarymą, nurodė, kad pagrindas vadovautis BK 56 straipsniu yra todėl, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai atitinka BK 27 straipsnyje esančius recidyvistą apibūdinančius požymius, be to, apeliacinės instancijos teismas į šį kasatoriaus skundo argumentą atsakė labai išsamiai, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pažymėdamas, kad G. V. yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų (prieš tai teistas dvylika kartų) išvadų nepadarė, todėl nėra objektyvaus pagrindo jam mažinti paskirtą bausmę. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 56 straipsnio nuostatos G. V. taikytos teisingai, taip įgyvendinant bausmės teisingumo principą.

Kasatoriaus manymu, bendrinant bausmes jam turėjo būti pritaikytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, numatantis, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes G. V. pagal skirtingus nuosprendžius, taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir bausmes, paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino, naudodamas bausmių dalinio sudėjimo būdą. Teismas pridėjo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – devynis mėnesius. Pagal esančias aplinkybes pagrindo taikyti apėmimo būdą ir laikyti veikas labai skirtingomis pagal savo pavojingumą ar kategorijas šiuo atveju nėra, nes pasikėsinimas sukčiauti ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, už kuriuos G. V. nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, palyginus su paprasta vagyste, už kurią kasatorius nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pagal pavojingumą labai nesiskiria, visos veikos priskiriamos nusikaltimams ir yra tos pačios kategorijas, t. y. nesunkūs nusikaltimai, be to, atkreiptinas dėmesys, kad visos veikos, už kurias nuteistas G. V., yra turtinio pobūdžio kėsinantis įvairiais būdais pasisavinti svetimo asmens turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės buvo subendrintos teisingai, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas PikelisArmanas AbramavičiusAlbinas Sirvydis