Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-414-666/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2-414-666/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00224-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Laimonas Strauka, Karolis Gerbauskas
Civilinė byla Nr. 2-414-666/2014Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00224-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 113.1.; 113.8.; 116.1.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Rėdai Songailienei,dalyvaujant ieškovės A. S. atstovui advokatui Laimonui Straukai,atstovo A. B. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei A. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. K. rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį (b.l. 3-4), kuriuo prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr), esančio S pšt., Kk., Imbarės sen., Kretingos r., o atsakovui priteisti 12250,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas.

Atsiliepimas

A. A. B pateikė atsiliepimą (b.l. 28-29) į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2014-05-26 parengiamojo teismo posėdžio metu priimtas atsakovo A. B. priešieškinys (b.l. 93-96) ieškovei A. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, piniginės kompensacijos ir teismo išlaidų priteisimo. Taip pat prašoma ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsiliepimas

Ieškovė A. S. pateikė atsiliepimą (b.l. 120-121) į priešieškinį, kuriame nurodė, kad prieštarauja atsakovo reikalavimui ir prašo priešieškinį atmesti, o ieškinį - tenkinti.

Šalies argumentai

2014-07-31 atsakovo atstovas Karolis Gerbauskas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuris teismo buvo priimtas (b.l. 135-138), kuriame nurodė, kad 2014-07-14 atsakovas atliko kadastrinius matavimus ir, atsižvelgmas į juos, tikslina priešieškinio dalyką. Pažymėjo, kad atsakovo atliktų kadastrinių matavimų duomenys šiuo metu dar nėra įregistruoti.

2014-08-27 ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuris teismo buvo priimtas, kuriuo prašo atidalinti natūra gyvenamąjį namą, įpareigoti ieškovę per 1 mėnesio laikotarpį už jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, įpareigoti atsakovą per 1 mėnesio laikotarpį iškelti jam priklausančio kamino mūrinę konstrukciją iš ieškovei priklausančios patalpos.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Priešieškinį prašė atmesti ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas atsakovo netenkina, mano, kad ieškovė siekia patenkinti tik savo interesus. Priešieškinį prašė tenkinti ir iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo (unikalus Nr.), esančio adresu., LT-97310 K k., Imbarės sen., Kretingos r., bendraturčiai. Kiekvienam iš bendraturčių priklauso po 1/2 dalį minėto gyvenamojo namo. Žemės sklypas (unikalus Nr.), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir Lietuvos Respublikai (b.l. 5-9). 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3), ieškovei A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.25 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0553-6476), esantį k., Kretingos r. (b.l. 63-67). Šiuo sprendimu žemės sklypui buvo nustatyti servitutai (b.l. 66). 2014-07-14 atsakovo kviestas matininkas A. A., turėdamas ieškovės sutikimą, atliko pastato kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksavo šiuo metu esančią pastato būklę (b.l. 139-150).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 1.137 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad nustatant naudojimosi tvarką negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu naudojimosi tvarką prašantis nustatyti bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.

Atsakovas pageidauja gyvenamąjį namą atidalinti natūra, su tokiu atidalinimo būdu, po parengiamojo teismo posėdžio ir priimto priešieškinio, ieškovė sutinka ir prašo, kad gyvenamasis namas būtų atidalintas pagal 2014-08-11 VĮ "Registrų centras" parengtas gyvenamojo namo atidalinimo bylas, kurias ieškovė pateikė tris, t.y. viso gyvenamojo namo ir dvi – atskirai po atidalinimo suformuotų dviejų atskirų gyvenamojo namo dalių, kurių kiekviena turi mansardą. Ieškovė nurodo, kad atidalinimui reikšmę turi vėliausias nustatytas faktinis gyvenamojo namo plotas, taip pat mano, kad į atidalijamo gyvenamojo namo dalies plotą turi būti įtrauktas ir mansardos plotas. Ieškovė prašo atidalinti natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr.), ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš pirmo aukšto, kurio plotas 62,75 m² bei virš jo esančios mansardos, turinčios 58,32 m² bendro ploto, su šioje namo dalyje esančiomis patalpomis: 2-1, turinti 4,43 m² ploto, 2-2, turinti 4,02 m² ploto, 2-3, turinti 3,30 m² ploto, 2-4 turinti 9,93 m² ploto, 2-5 turinti 19,69 m² ploto, 2-6 turinti 10,65 m² ploto, 2-7, turinti 10,73 m² ploto, bei mansardoje esanti patalpa 2-8, turinti 10,16 m² ploto, o atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš pirmo aukšto, kurio plotas 55,63 m² bei virš jo esančios mansardos, turinčios 51,28 m² bendro ploto, su šioje namo dalyje esančiomis patalpomis: 1-1, turinti 4,35 m² ploto, 1-2, turinti 3,68 m² ploto, 1-3, turinti 14,30 m² ploto, 1-4, turinti 8,22 m² ploto, 1-5 turinti 6,41 m² ploto, 1-6 turinti 3,89 m² ploto, 1-7, turinti 14,78 m² ploto. Ieškovės pateiktose kadastrinių matavimų bylose yra nurodyta gyvenamojo namo vertė – 22600,00 Lt, todėl pagal ieškovės pasiūlytą atidalinimo variantą viso ieškovei tenka gyvenamojo namo su mansarda dalis, kurios plotas 121,07 m², o atsakovui tenka gyvenamojo namo su mansarda dalis, kurios plotas 106,97 m², t.y. ieškovei tenka 7,05 m² didesnis gyvenamojo namo plotas, už kurį ieškovė per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutinka sumokėti atsakovui 698,69 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžią, kad turtas gali būti padalinamas natūra derinant abiejų bylos šalių pateiktus projektus, nes tai atitinka interesų derinimo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, geriausiai apgina bendraturčių teises ir nepaneigia nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, be to, atidalijimas būtų įvykdytas mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiai sukeliant nepatogumų bendraturčiams. Kartu pažymėtina, kad nei vienų atliktų kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti, todėl nei teismas, nei bylos šalys, nei kitos institucijos, kurioms bus pavesta įgyven­dinti teismo sprendimą šioje byloje, neturės teisinio pagrindo remtis kadastrinių matavimų duomenimis, kurie nėra oficialiai patvirtinti kompetentingų institucijų ir įregistruoti viešame registre. Paskutiniai ofi­cialūs kadastriniai ginčo statinio kadastriniai duomenys fiksuoti 2003-11-14. Šių kadastrinių duomenų rezultatai yra registruoti viešame registre ir pagal šių kadastrinių matavimų duomenis (kartu atsižvelgiant į šiuo metu esančią faktinę pastato situaciją, jeigu vis dėl to 2014-07-14 atliktų kadastrinių matavimų duomenys būtų įregistruoti ir taptų oficialiais dalinamo pastato duomenimis), atsakovas priešeškiniu prašo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausanį gyvenamąjį pastatą. Būtent šiais oficialiai įregistruotais kadastrinių matavimų duomenimis remiasi teismas, priimdamas sprendimą byloje ir nustatydamas, kad bendro turto atidalinimas turi būti atliekamas natūra, kiekvienam, bendraturčiui nustatant nuosavybės teisę į tą pastato dalį, kurią bendraturtis ir dabar faktiškai naudoja asmeniškai.

2003-11-14 kadastrinių matavimų, kurie šiuo metu yra oficialūs įregis­truoti pastato duomenys, rezultatus palyginus su 2014-07-14 atsakovo atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, nustatyta, jog pasikeitimai iš esmės yra keli: pagal 2003-11-14 kadastrinius duomenis patalpos 1-2 (2,73 m²) bei 1-8 (0,82 m²) šiuo metu su­daro vieną patalpą 1-2 (3,68 m²), tačiau tiek pagal 2003-11-14, tiek pagal 2014-07-14 kadastrinius matavimus šios patalpos patenka į atsakovo naudojamą pastato plotą; pagal 2003-11-14 kadastrinius duomenis patalpą 2-6 (22,17 m²) šiuo metu sudaro dvi patalpos 2-6 (10,65 m²) bei 2,7 (10,76 m²), tačiau tiek pagal 2003-11-14, tiek pagal 2014-07-14 kadastrinius matavimus šios patalpos patenka į ieškovės naudojamą pastato plotą; pagal 2014-07-14 kadastrinius matavimus nustatyta, kad ieškovės naudojamoje patalpoje 2-3 yra suformuotas palipimas į pastogę (tai patvirtina, kad iš abiejų prašomų atidalinti pastato dalių galima palipti į pastato pastogę); 2014-07-14 kadastriniai matavimai patvirtina, kad pastato pastogėje ieškovė yra suformavusi patalpą 2-8 (10,16 m²), atsakovas nurodė, kad ši patalpa suformuota neturint atsakovo sutikimo ir neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl nėra žinoma, ar tokios patalpos suformavimas galės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis, bendras pastato plotas buvo 122,69 m², tuo tarpu pagal 2014-07-14 kadastrinius matavimus šiuo metu pastato bendras plotas yra 128,57 m², todėl ati­tinkamai ieškovei atidalinamos pastato dalies plotas nuo buvusių 63,84 m² padidėjo iki 72,94 m², o atsakovui atidalinamos pastato dalies plotas nuo buvusių 58,85 m² sumažėjo iki 55,63 m². Taigi, dispropocija tarp pastato dalies, tenkančios ieškovei ir atsakovui, dar labiau padidėja, nes atsakovui tenka dar mažesnė pastato dalis, negu turėtų tekti pagal šiuo metu esančias nuosavybės teisės dalis. Atitinkamai iš ieškovės atsakovui turėtų būti nustatoma didesnė kompensacija, tačiau atsakovas pasilieka prie pradinio reikalavimo dėl kompensacijos dydžio (499,23 Lt).

Iš teismui pateiktų 2003-11-14 atliktų kadastrinių matavimų duomenų nustatyta, kad pastatas tarp bendraturčių faktiškai jau yra padalintas. Kaip nustatyta iš pastato vidaus plotų eksplikacijos lentelės, butą Nr. 1, kurį naudoja atsakovas, sudaro 8 patalpos, kurių bendras plotas yra 58,85 m², tuo tarpu butą Nr. 2, kurį naudoja ieškovė, sudaro 6 patalpos, kurių bendras plotas yra 63,84 m². Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad turto atidalinimas natūra visiškai neturės jokios įtakos pastatui, jo konstrukcijoms, nereikės atlikti jokių papildomų statybos darbų. Pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad pastate nėra nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, nei centrinio šildymo sistemų, o tai tik patvirtina, kad jokių vidinių sistemų nereikės perdarinėti, ir jeigu turtas būtų atidalinimas natūra, jokių papildomų išlaidų, o juolab neproporcingos žalos pastato paskirčiai, nebūtų padaryta – bet kokiu atveju visas minėtas inžinerines sistemas reikės įrenginėti, todėl nėra jokio skirtumo, ar įrenginėti vieną bendrą, ar kiekvienas bendrasavininkas įsirenginės savo naudojamai daliai atskirai. Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą iškelti jam priklausantį kaminą, nurodo, kad atidalijus gyvenamąjį bus atskiriamos inžinierinės komunikacijos, be to, atsakovui kaminą reikia valyti ir jį prižiūrėti, o tai turėtų būti atliekama atsakovui priklausančioje nuosavybėje. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovui priklausanti mūrinė kamino konstrukcija, esanti plane pažymėtoje indeksu 2-3, neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų ir ją reikėtų perkelti, be to, ką patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu, kamino valymui ir jo aptarnavimui būtinybės patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, nėra, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkinamas.

Atsakovas prašo teismo patvirtinti jo sutikimą, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka suformuotų (įteisintų) bei nuosavybės teise įsiregistruotų patalpą, UAB "Kartografiniai projektai" pa­rengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (registro Nr.) esan­čiame 2010-07-25 pastogės patalpų plane, sudarytame pagal 2014-07-14 kadastrinių matavimų duome­nis, pažymėtą 2-8 (10,16 m²). Šis atsakovo reikalavimus atmestinas, nes toje dalyje tarp šalių ginčo nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ kitų statinių (unikalus Nr.). Dėl nesutarimų tarp bendraturčių, šalims kyla sunkumų naudotis bendra stogine (plane pažymėta 3K4), atsakovas nurodo, kad ieškovė kategoriškai draudžia atsakovui patekti į ją, naudoja ją viena pati vien tik savo poreikiams. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančia stogine (unikalus Nr. 5688-4000-3144), plane pažymėta 3K4, 22,60 m² ploto, esančia žemės sklype adresu k., Kretingos r. (unikalus Nr.), atsakovui asmeniniam naudojimui skiriant stoginės dalį, UAB „Almontus“ parengtame plane pažymėtą A/11,30 m², o ieškovei asmeniniam naudojimuisi skiriant stoginės dalį, UAB „Almontus“ parengtame plane pažymėtą B/11,30 m2.. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, nurodė, kad stoginė nėra savarankiškas ūkinis pastatas ir neturi savo atskiro unikalaus numerio, be to, stoginė atsakovo nebuvo paveldėta, kai tuo tarpu išraše iš nekilnojamojo turto registro atsakovo vardu yra įregistruota, kad jis visą jam priklausantį turtą paveldėjo 2003-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė mano, kad stoginė be jokio teisinio pagrindo buvo įtraukta į kiemo statinius, nes šiuo atveju stoginė neatitinka kiemo statinių paskirties, o yra pastatyta kaip atskiras savarankiškas ūkinis pastatas, kuris nuosavybės teise visada priklausė tik ieškovei, kuri šiuo statiniu ir naudojasi. Teismas pripažįsta, kad atsakovui, paveldint nekilnojamąjį turtą, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, todėl buvusio savininko A. S. vardu stoginė nebuvo įregistruota kaip kiemo statinys ar atskiras savarankiškas statinys, o kiemo statiniai – šulinys, tvora, stoginė atsirado tik atlikus jų kadastrinius matavimus 2003-11-14. Taip pat teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ši patalpa negali būti padalinta, nes stoginę sudaro vientisa patalpa, o atidalijimas ne natūra, priteisiant vienam bendraturčiui visą stoginę, o kitam bendraturčiui – kompensaciją, negalimas todėl, kad ši stoginė reikalinga tinkamam pagrindinio daikto – gyvenamojo namo naudojimui, t.y. patalpos šildomos kieto kuro krosnimi, tuo tarpu stoginė ir yra šio kuro laikymui. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje teismas remiasi oficialiai įregistruotais kadastrinių matavimų duomenimis (šiuo atveju 2003-11-14), kur nurodyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ kitų statinių (unikalus Nr.), šis turtas nedalintinas, todėl nustatoma, kad stoginė paliekama bendram šalių naudojimui.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, sumokėjo 368,00 Lt (b.l. 21) žyminio mokesčio ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas, pateikdamas teismui priešieškinį, sumokėjo 288,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 97, 98) ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovės.

Ieškovė, siekdama užtikrinti įrodymus, patyrė 550,00 Lt išlaidų, susijusių su kadastriniais matavimais, padalijimo projekto parengimu ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 3000,00 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 7986,00 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovės.

Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti 50 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo ieškovei priteistina 184,00 Lt žyminio mokesčio, 275,00 Lt už kadastrinius matavimus ir 1500,00 Lt už teisinę pagalbą, t.y. viso 1959,00 Lt, ir iš ieškovės priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 3993,00 Lt už teisinę pagalbą, t.y. viso 4137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės nuosavybes teise priklausantį pastatą -gyvenamąjį namą (unikalus Nr.), esantį žemės sklype r. (unikalus Nr.), natūra šia tvarka:

Ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato -gyvenamojo na­mo patalpos, kurios VĮ "Registrų centras" Klaipėdos filialo parengtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (registro Nr. ) esančiame 2003-12-18 pirmo aukšto plane, sudarytame pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtos 2-1 (4,53 m²), 2-2 (3,60 m²), 2-3 (3,92 m²), 2-4 (9,97 m²), 2-5 (19,65 m²), 2-6 (22,17 m²), viso - 63,84 m².A. A. B asmeninės nuosavybės teise atidalinamos pastato -gyvenamojo namo patalpos, kurios VĮ "Registrų centras" Klaipėdos filialo parengtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (registro Nr. ) esančiame 2003-12-18 pirmo aukšto plane, sudarytame pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis, pažymėtos 1-1 (4,66 m²), 1-2 (2,73 m²), 1-3 (15,02 m²), 1-4 (8,80 m²), 1-5 (7,15 m²), 1-6 (4,04 m²), 1-7 (15,63 m²), 1-8 (0,82 m²), viso - 58,85 m².

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 499,23 Lt (keturių šimtų devyniasdešimt devynių litų ir 23 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę pastato-gyvenamojo namo dalį.

Nustatyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei A. S. ir atsakovui A. B. priklausančia stogine (unikalus Nr.), plane pažymėta 3K4, 22,60 m² ploto, esančia žemės sklype adresu r. (unikalus Nr., kadastrinis Nr. atsakovas A. B. ir ieškovė A. S. naudojasi bendrai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1959,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 4137,00 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.

Teisėjas Erikas Jurgutis