Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ir ANK) 212 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovė, laikinajam saugojimui deklaravusi prekes, kurių saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje nenumatytas, nesilaikė laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d.) nustatytų sąlygų.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. kovo 10 d. Patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 15 d.) prekės turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006. Prekių, klasifikuojamų KN pozicijoje 3006 saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytas.

R. K. šiais savo veiksmais pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies (b) punktą bei 2019 m. kovo 26 d. Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 19VM-31 2.15 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 215 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K., pateikusi neteisingus duomenis nurodytoje laikinojo saugojimo deklaracijoje pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad pripažįsta pažeidimą. Labai daug darbo, forminant (duomenys neskelbtini) privalo juos apiforminti. Dėl didelio darbo krūvio užregistravo ir atšaukti neįmanoma, todėl užsiregistravo ir ji nieko negalėjo padaryti. Prekės buvo vienodos, galima buvo sakyti, kad kodas geras, todėl juo pasinaudojo. Valstybė nenukentėjo. Buvo užregistruota netyčia, jei pastebėtų nebūtų priėmusi. Tai žmogiškasis faktorius. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad įvyko žmogiškas faktorius ir skirti mažiausią baudą.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė R. J. nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokolą surašytą R. K., prašo skirti baudą sankcijos ribose. Praktika yra žinoma ir suformuota.

(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiosios inspektorės E. F. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovei R. K. 2021 m. balandžio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_P-2084-2021. R. K. laikinojo saugojimo deklaracijoje pateikusi neteisingus duomenis - kombinuotosios nomenklatūros poziciją, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, kadangi prekių, kurios turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006, saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamas. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinio nusižengimo požymius (b. l. 4).

2019 m. spalio 15 d. bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad deklarantas yra R. K. (b. l. 6).

Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad įvertinus tiriamosios (aprašomosios) dalies 2.1. dalyje išdėstytas aplinkybes, pateikiama išvada, kad asmuo tebeatitinka:

1) Deleguotojo reglamento 84 straipsnio 2, 3, 3a ir 3b dalyse nustatytas sąlygas, susijusias su Vilniaus TM išduotais leidimais, kai bendra referencinių dyžių suma, kurios neapima garantija 3 590 000,00 eurų, t. y.

1.1) Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 15 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 1 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 15 d.) naudoti 30 proc. referencinio dydžio bendrąją garantiją vykdyti muitinio sandėliavimo procedūrą;

1.2) Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 15 d.) naudoti 30 proc. referencinio dydžio bendrąją garantiją vykdyti laikinąjį saugojimą, įvertinus asmens pateiktą prašymą padidinti referencinį dydį iš 700 000,00 eurų į 1 100 000,00 eurų (referencinio dydžio suma, kurios neapima garantija, padidinti nuo 490 000,00 eurų iki 770 000,00 eurų);

1.3) Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 15 d.) naudoti 30 proc. referencinio dydžio bendrąją garantiją vykdyti laikinąjį saugojimą, įvertinus asmens pateiktą prašymą sumažinti referencinį dydį iš 1 400 000,00 eurų į 1 000 000,00 eurų (referencinio dydžio suma, kurios neapima garantija, sumažinti nuo 980 000,00 eurų iki 700 000,00 eurų);

1.4) Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. vasario 25 d.) naudoti referencinio dydžio bendrąją garantiją vykdyti Sąjungos tranzito procedūrą /bendrąją tranzito procedūrą ir atleisti nuo prievolės pateikti garantiją, įvertinus asmens pateiktą prašymą sumažinti referencinį dydį iš 2 mln. eurų į 1 mln. eurų;

2) Sąjungos muitinės kodekso 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytiems kriterijams.

Įvertinus nustatomosios (motyvuojamosios) dalies 3.2. dalyje išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad įmonė:

1) Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarčių: Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. gruodžio 20 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 9 d.) 6.8.1. ir 6.8.2. punktų reikalavimų;

2) laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d.) nustatytų sąlygų;

1) Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 18 straipsnio 1 dalies nuostatas;

2) Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1 ir 3 dalies; 147 straipsnio 3 dalies (b) punkto nuostatas;

3) Taisyklių 71, 72, 110 ir 111 punktuose nustatytų reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu, 56 straipsniu, Vilniaus teritorinė muitinė nusprendžia, kad laikinojo saugojimo deklaracijų: Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 15 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. kovo 3 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. vasario 10 d.) 33 langelyje „Prekių kodas“ turi būti nurodyta 3006.

1) laikytis TIR/Sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgalioto gavėjo statusu apskaitos formos pildymo reikalavimų, t.y iškrovimo rezultatus ir visą kitą svarbią su iškrovimu susijusią informaciją įrašyti į savo apskaitos registrus, kaip numatyta Įgyvendinimo akto 315 straipsnio 1 dalies c punkte ir Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarčių: Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. gruodžio 20 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 9 d.) prieduose;

2) nuolat vykdyti vidaus kontrolę, siekiant ateityje išvengti patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pasikartojimo (patikrinimo ataskaitos 3.2. dalis);

3) valdyti riziką identifikuojant prekes, susijusias su ribojamomis priemonėmis trečiųjų šalių atžvilgiu bei turėti pagrindžiančius dokumentus, kad prekės nepriskiriamos Reglamentui Nr. 833/2014, Tokiais dokumentais gali būti prekių techninė dokumentacija, gamintojo arba įgaliotos institucijos patvirtinimas, kad prekės nepriskiriamos nurodytam reglamentui (b. l. 7-27).

Pateiktame J. R. – P. rašytiniame paaiškinime dėl R. K. administracinio nusižengimo nurodyta, kad R. K. veiksmuose nėra nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo požymių Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, jog muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad duomenys į laikinojo saugojimo sandėlio apyvartos ataskaitą buvo įkelti naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ programine įranga, kuri neturi kontrolės filtro, medicinos reikmenys apima ir farmacijos prekes, kas galėjo suklaidinti R. K. pasirenkant prekės kodą. Be to, padaryta klaida nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Taigi, R. K. dėl padarė formalų, mažareikšmį nusižengimą, kurio pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo ANK 215 straipsnio 3 dalyje. Todėl šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas (b. l. 40-45).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 212 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikino saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad 148 straipsnyje nurodyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. K. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokią išvadą visų pirma patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus bei išsamus aplinkybių paaiškinimas teismo posėdžio metu. Ji nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio užsiregistravo ir, pastebėjusi klaidą, nebegalėjo pakeisti registracijos. Prekės buvo vienodos, galima buvo sakyti, kad kodas geras, todėl juo pasinaudojo. Valstybė nenukentėjo. Neteisėtus R. K. veiksmus įrodo byloje esanti deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad prekės buvo deklaruotos kodu 3001; Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. kovo 10 d. patikrinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo nustatyti įvairūs pažeidimai, taip pat ir neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje; be kita ko, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiosios inspektorės E. F. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovė R. K. laikinojo saugojimo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis – kombinuotosios nomenklatūros poziciją, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, kadangi prekių, kurios turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006, saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamas.

Teismas pažymi, kad ANK 212 ir 215 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas ir laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas) gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai ir kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtus ANK straipsnius. R. K. atliko tokius veiksmus ne pirmą kartą, todėl nėra abejonių, kad jai žinomos deklaracijų pildymo taisyklės. Taip pat jos administracinei atsakomybei kilti neturi įtakos ir tai, kad dėl jos veiksmų nekilo reali žala. Kita vertus, netikslios deklaracijos užpildymas turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, nes prekių, kurios turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006, saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamas.

Taigi R. K. veikos kvalifikuotinos pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 2 dalį.

ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 300 Eur iki 1900 Eur.

ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.

R. K. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. padarė minėtus veiksmus elgdamasi neapdairiai, per skubėjimą (dėl neatsargumo). Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad buvo padaryta reali žala. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, R. K. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 39). Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. K. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jos padaryti administraciniai nusižengimai laikytini atsitiktiniais. Be to, R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. K. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą negu ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur, o už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.