Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 470 Eur negrąžinto kredito, 17,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18,55 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-06-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-10-20, 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 470 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020-09-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 200 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių 2020-05-22 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K144184618, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 470 Eur vartojimo kreditą 4 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2020-09-22 grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 19,76 Eur palūkanų ir 23,12 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020-05-22 tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K144184618, kuria atsakovui suteiktas 470 Eur kreditas 4 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2020-09-22 grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (kredito mokestį): 19,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20 procentų) ir 23,12 Eur tarpininkavimo mokesčio 4 mėnesinėmis įmokomis. Atsakovas, remiantis sutarties 4.2 punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino pasirašydamas nuotoliniu būdu. Atsakovas remiantis sutarties 3.1 punktu, 3.5.2 punktu bei 5.1 punktu įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį) laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų. Atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Ieškovė siuntė atsakovui raginimo laiškus, tačiau atsakovas į juos nereagavo, todėl ieškovė 2020-10-14 išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriuo pranešė, kad šalių sudarytos Sutarties nutraukimas įsigalioja 2020-10-20. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamas priteisti sumas, nėra.

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo

Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, iš jo priteistina 470 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 17,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-10-20 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 20 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė paskaičiavo 17,68 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant, kad šios palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanos ir paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, jos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 9,90 proc., jo bendra suma (nuolaida netaikoma) yra 23,12 Eur. Šis mokestis įskaičiuotas ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Kadangi atsakovas tarpininkavimo mokesčio, dėl kurio šalys susitarė, nesumokėjo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 23,12 Eur tarpininkavimo mokestis.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 18,55 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-06-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-10-20, ir 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 470 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020-09-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (20 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020-06-09 išleistoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos“ apžvalgoje, kurioje aptarė aktualiausius teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylančius klausimus, tarp jų ir klausimus dėl kompensacinių palūkanų, nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“ Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl 20 procentų kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų nuo 2020-09-23 iki visiško kredito grąžinimo atmestinas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 18,55 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020-06-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-10-20 (už 120 dienų), atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas iš esmės tenkino ieškinį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. J., gim. (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 470 Eur negrąžinto kredito, 17,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18,55 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 529,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.