Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Cinino ir Ievos Gavelytės-Kalytienės,

kaltinamojo K. S. (K. S.) gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą nustatant 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 3 d. iki 2026 m. balandžio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1.1. 2025 m. kovo 10 d. apie 15.00 val., būdamas parduotuvėje „M“, adresu (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 11 vnt. dantų pastos „Sensodyne Repair&Protect Wh. 75“, kurios vieneto vertė 7,39 Eur, bendros 81,29 Eur vertės, dvi dantų pastas „Sensodine Sensitivity“, kurios vieneto vertė 7,39 Eur, bendros 14,78 Eur vertės, dvi pakuotes kavos pupelių „Lavazza Mountain Grow“, kurios vieneto vertė 28,59 Eur, bendros 57,18 Eur vertės, 4 pakuotes kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“, kurios vieneto vertė 28,59 Eur, bendros 114,36 Eur vertės, po ko išėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „M“ priklausantį 267,61 Eur vertės turtą, t. y. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje;

1.2. be to, jis 2025 m. kovo 20 d., laikotarpiu nuo 11.10 val. iki 12.36 val., aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš atviros rūbinės paėmė D. G. striukę „Columbia“, 120,00 Eur vertės, su joje buvusia pinigine „Tommy Hilfinger“, 130,00 Eur vertės, kurioje buvo D. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 15*****0, be materialinės vertės, vairuotojo pažymėjimas Nr. 02*****3, be materialinės vertės, nuolaidų kortelės („Mylimiausia“, „Charlie pizza“, „Royal smoke“), be materialinės vertės, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, išduota D. G. vardu, be materialinės vertės, „Paysera“ mokėjimo kortelė, išduota D. G. vardu, be materialinės vertės, belaidės ausinės „Apple Airpods“, 120,00 Eur vertės, ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. G. priklausantį nedidelės 429,67 eurų vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;

1.3. be to, jis iš D. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino 59,67 Eur, t. y. 2025 m. kovo 20 d. 12.24 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima, D. G. vardu išduota UAB „Swedbank“ banko elektronine mokėjimo priemone – bekontakte mokėjimo kortele Nr. 516793******4280, t. y. jis minėta bekontakte mokėjimo kortele paliesdamas skaitytuvą atsiskaitė už prekes 41,28 Eur sumai;

1.4. 2025 m. kovo 20 d. 12.28 val., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima, D. G. vardu išduota UAB „Swedbank“ banko elektronine mokėjimo priemone – bekontakte mokėjimo kortele Nr. 516793******4280, t. y. jis, minėta bekontakte mokėjimo kortele paliesdamas skaitytuvą atsiskaitė už prekes 18,39 Eur sumai, tokiais savo veiksmais jis pateikdamas žinomai melagingas žinias apie elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje;

1.5. be to, jis 2025 m. kovo 20 d. apie 13.11 val., būdamas (duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo rūbinės paėmė A. K. striukę, 50,00 Eur vertės, su joje buvusiu raktu nuo automobilio, 140,00 Eur vertės, keturiais raktais nuo viršutinės spynos, kurio vieneto vertė 15,00 Eur, bendros 60,00 Eur vertės, trimis raktais nuo darbo, kurio vieneto vertė 16,66 Eur, bendros 50,00 Eur vertės, dviem raktais nuo tėvų buto, kurio vieneto vertė 10,00 Eur, bendros 20,00 Eur vertės, trimis raktais nuo apatinės spynos, kurio vieneto vertė 10,00 Eur, bendros 30,00 Eur vertės, trimis raktais nuo laiptinės, kurio vieneto vertė 10,66 Eur, bendros 32,00 Eur vertės, vaiko pakabuku (su nuotrauka), 18,00 Eur vertės, po ko striukę išsinešė iš (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos ir tokiu būdu pagrobė svetimą A. K. priklausantį nedidelės 400,00 Eur vertės turtą, t. y. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;

1.6. be to, jis, 2025 m. kovo 21 d. apie 12.37 val., būdamas lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės darbuotojai J. L., nuo prekystalio paėmė du mobiliojo ryšio telefonus – „OPPO A80“, 123,00 Eur vertės, ir „REDMI NOTE 14 PRO PLIUS“, 180,00 Eur vertės, po ko pasišalino iš lombardo, tokiu būdu atvirai pavogė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 303,00 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

1.7. be to, jis 2025 m. kovo 24 d. apie 13.20 val. būdamas Vilniaus 18 maršruto viešajame autobuse, iš R. K. kairės pusės striukės kišenės pagrobė jai priklausantį telefoną „Samsung Galaxy A41 64GB DS Prism Crush White“, 100,00 Eur vertės, jis, tokiu būdu atvirai pavogė svetimą R. K. priklausantį 100,00 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

1.8. be to, jis 2025 m. kovo 29 d. apie 14:27 val. būdamas parduotuvėje „L“ adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 17 vnt. kavos „Pauling Presidenti“, vieno vieneto kaina 9,99 Eur, bendra vertė 169,83 Eur, jas susidėjo į geltonos spalvos maišelį ir išbėgo pro įėjimo į parduotuvę vartelius, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi pilietis V. Ž. pastebėjęs nusikalstamą veiką pradėjo vytis jį, jis (K. S.) numetė maišelį su sukrautomis prekėmis ant žemės ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, „L“ priklausantį – 169,83 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

1.9. be to, jis 2025 m. balandžio 13 d. apie 18:47 val., parduotuvėje „M“, (duomenys neskelbtini), jis (K. S.), norėdamas pavogti „M“ parduotuvės prekes, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos D. B. dešine ranka už striukės, dėl ko, muistydamasis ir bandydamas ištrūkti, sužalojo D. B. kairės rankos bevardį pirštą, padarydamas kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. B. sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde aukštesniajam teismui prašoma panaikinti K. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir ją pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

3.2. Pažymi, kad sprendimas griežtinti asmeniui paskirtą kardomąją priemonę yra galimas tik tada, kai yra išnaudotos visos ar bent dalis švelnesnių kardomųjų priemonių. Jis atliks ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę 2026 m. vasario 3 d., o kardomųjų priemonių šioje byloje jam paskirta nebuvo. Taigi šiuo atveju turėjo būti vertinama galimybė jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama žemesniojo teismo nutartimi ir įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galimai padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šią kardomąją priemonę kaltinamajam paskyręs žemesnysis teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje ir byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog K. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Su šia išvada sutinka ir kaltinamojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrįstumo, baudžiamosios bylos surinkti duomenys vertinami ir analizuojami tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, o veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nesprendžiami. Tai daroma tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos medžiaga yra analizuojama tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Dėl šių aplinkybių aukštesnysis teismas papildomai nepasisako dėl įtariamojo gynėjo skundo argumentų, susijusių su pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių visapusišku vertinimu.

8. Skiriant ir (ar) pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą privaloma nustatyti BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas privalomąsias suėmimo skyrimo ir (ar) pratęsimo sąlygas, t. y. suėmimą galima skirti tik tais atvejais, kuomet švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ir suėmimą galima skirti tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. K. S. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, kurie numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje bei pasikėsinimu padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kuris numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje; tris baudžiamuosius nusižengimus, kurie yra numatyti BK 178 straipsnio 5 dalyje; vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Už numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas, be alternatyvių bausmių, numato galimybę skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios numatytas maksimalus terminas yra didesnis nei vieneri metai. Dėl to, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, aptariamu atveju žemesnysis teismas galėjo skundžiama nutartimi skirti kaltinamajam K. S. kardomąją priemonę – suėmimą, jei būtų nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų. Nurodytos kardomosios priemonės taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant aptariamą kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

9. Žemesnysis teismas nutartimi paskyrė kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs aptariamos kardomosios priemonės pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato tai, jog kai yra pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs arba slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, suėmimas gali būti paskiriamas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį bei nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, turimus ryšius užsienyje, taip pat ir kitas aplinkybes. Remiantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nurodytos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, bet jų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Vertintina, kad tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra.

11. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. S. iki 2026 m. vasario 2 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, taip pat nurodė, kad po to gyvens adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nakvynės namuose, ką patvirtina byloje esanti „Caritas“ pažyma dėl laikinojo apgyvendinimo (b. l. 46–47). Kaltinamasis yra nevedęs ir nesukūręs šeimos, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turimais duomenimis dirbęs pakankamai trumpą laikotarpį – nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. (b. l. 56). Nors kaltinamasis teigė, kad būdamas laisvėje turėtų, kur dirbti ir taip galėtų atlyginti savo praeities veiksmais sukeltą turtinę žalą, itin menka ir trumpalaikė kaltinamojo K. S. darbo patirtis verčia abejoti šiais jo teiginiais. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susijęs pakankamai tampriais ekonominiais bei socialiniais ryšiais su jo gyvenamąja aplinka Lietuvoje – jo vardu neregistruotas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas; nors yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis teigė, kad būdamas laisvėje gyventų nakvynės namuose. Pabrėžtina ir tai, kad iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2026 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1.33-72 buvo nuspręsta skirti socialines paslaugas K. S., t. y. apgyvendinti nakvynės namuose – BĮ Vilniaus „V“ namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog kaltinamasis pakankamai netiksliai teigia, kurioje vietoje gyvens išėjęs į laisvę, kas tik pagrindžia manymą, jog būdamas laisvėje, jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos bei taip sąmoningai vilkinti baudžiamąjį procesą. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra teisiamas jau ne pirmą kartą (b. l. 64–100), akivaizdu, kad K. S. suvokia, kad jam pakartotinai gresia reali bei griežta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko gali realiai bandyti jos išvengti. Dėl to spręstina, jog šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo nustatytas pagrįstai bei pritaikytas tinkamai.

12. Žemesnysis teismas, pripažinęs esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindui, konstatavo, kad švelnesnėmis negu suėmimas kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visų galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo K. S. galimai padarytas nusikalstamas veikas leidžia kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vertintina, kad jo galimai padarytų nusikalstamų veikų faktinės padarymo aplinkybės suponuoja išvadą, jog net ir intensyvios priežiūros paskyrimas kaltinamajam iš esmės tinkamai jam neužkirs kelio daryti naujas arba analogiškas nusikalstamas veikas, o kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje, šiuo atveju būtų per švelni ir neproporcinga. Pabrėžtina ir tai, kad baudžiamoji byla žemesniajame teisme realiai nagrinėjama nuo 2026 m. sausio 13 d., teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. vasario 24 d., taigi kaltinamojo teisės yra suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Dėl to konstatuotina, kad žemesnysis teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam paskyręs kardomąją priemonę – suėmimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar BPK nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.