Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, susipažinusi su N. M. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka D. J. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-07 Tauragės rajono apylinkės teisme gautas N. M. skundas, kuriame jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka D. J. atžvilgiu dėl šmeižto bei priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.

N. M. skunde dėstydama faktines aplinkybes dėl galimai D. J. nusikalstamų veiksmų – šmeižimo, nurodė, jog „<.>...2015 m. kovo 22 d. portale www. meslaisvi.lt bei kovo 26 d. internetiniame laikraštyje www.tiesos.lt straipsnyje „Liudininkas: kad melagingai liudyčiau prieš D. J. ponas Saulius pasiūlė 1000 EUR“ buvo paskleista apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, kurioje ji, N. M., kaltinama bandymu suvedinėti sąskaitas su D. J., kad jis, suprask, nekaltai buvo iškviestas į Policiją, kur jam buvo pranešta, kad yra gautas pareiškimas, kuriame nurodoma, jog D. J. išankstinų rinkimų metu persekiojo pilietę N. M.. Šiame straipsnyje ji yra išjuokiama bei žeminama, jaučiasi persekiojama. Kadangi pateikta informacija neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas manyti, kad D. J. padarė veiksmus atitinkančius LR BK 154 str. 2d....<>“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas apie kitą žmogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva, šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokiu būdu, N. M. skunde išdėstytas kaltinimas yra neaiškus ir netikslus Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme, kadangi nenurodyta už kokius padarinius pareiškėja prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. J.. Privataus kaltinimo skunde pareiškėja nėra suformulavusi konkretaus kaltinimo asmeniui, kurį ji prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Skunde išdėstyti tik įvykiai kaltinant šmeižimu (LR BK 154 str. 2 d.) yra neaiškūs ir netikslūs LR BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Netikslus kaltinimo formulavimas, leidžia vertinti tai kaip skundo trūkumą, dėl ko skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir turi būti grąžintas pareiškėjai. Taipogi neaišku kokią informaciją pareiškėja vertina kaip tikrovės neatitinkančią, žeminančią, įžeidžiančią ir šmeižiančią ją– ar komentaruose parašyti atitinkami teiginiai, žodžiai ar visas tekstas. Tai trukdo nustatyti nagrinėjimo teisme ribas. Skunde turi būti ne aprašyti įvykiai, o suformuluoti kaltinimas asmeniui, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas skunde negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, kurie, pareiškėjos manymu, ją šmeižia, žemina ir šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti N. M. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą ir jį grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.