Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko teisejo Alvydo Pikelio, teisejo Jono Algirdo Riepšo ir pranešejo teisejo Jono Prapiescio,

teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. U. kasacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. rugsejo 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. U. pripažintas kaltu ir nuteistas laisves atemimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dali ketveriems metams, pagal BK 150 straipsnio 1 dali –ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudejus, galutine bausme N. U. paskirta laisves atemimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, i bausme iskaitytas N. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2004 m. lapkricio 18 d. iki 2004 m. lapkricio 19 d. ir suemimo laikas nuo 2004 m. lapkricio 19 d. iki 2005 m. rugsejo 29 d. Iš N. U. priteista 7500 Lt nukentejusiajai ir civilinei ieškovei A. K. neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiamas Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendis, kuriuo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. rugsejo 29 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, N. U. 2005 m. rugsejo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dali, 150 straipsnio 1 dali paskirtas ketveriu metu laisves atemimo bausmes subendrinus apemimo budu, galutine subendrinta bausme N. U. paskirta laisves atemimas ketveriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir V. T., taciau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskusta.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešejo pranešima, prokuroro, prašiusio kasacini skunda atmesti, nuteistojo gynejo, prašiusio kasacini skunda tenkinti, paaiškinimu,

BK 149 straipsnio 1 dali už tai, kad 2004 m. kovo 27 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryžos atkarpoje, panaudodamas fizini smurta, nukentejusiajai A. K. nežymiai sutrikde sveikata bei, grasindamas ja uždusinti, numove nukentejusiajai A. K. pedkelnes, kelnaites ir prieš jos valia su ja lytiškai santykiavo;

BK 150 straipsnio 1 dali už tai, kad tuo paciu laiku toje pacioje vietoje po to, kai panaudojo fizini smurta prieš nukentejusiaja A. K. ir ja išžagino, tenkino savo lytine aistra su nukentejusiaja A. K. prieš jos valia analiniu budu, taip padare jai kraujosruva išanges gleivineje.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir apeliacines instancijos nutarti ir baudžiamaja byla nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes remesi subjektyviais ir prieštaringais, abejotinais nukentejusiosios A. K. ir kartu su juo byloje nuteisto V. T. parodymais, ju neanalizavo. Byloje taip pat remtasi ir kitais neteisetai gautais prieštaringais irodymais. Kartu nuteistasis N. U. pabrežia, kad teismas suvarže jo teise pateikti irodymus ir prieme neteisinga nuosprendi.

Kasatorius teigia, kad nukentejusioji A. K. pirmos apklausos metu parode, jog nei ja užpuolusiu vyru veidu, nei ju drabužiu neisidemejo ir atpažinti ju negaletu. Taciau, praejus nemažam laiko tarpui, 2004 m. lapkricio 18 d. nukentejusioji ji (kasatoriu) atpažino kaip asmeni, ja išžaginusi. Nuteistasis N. U. nurodo, kad prie asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo yra prideta fotolentele, iš kurios matyti, jog nuotraukos numeris, kuri reikia atpažinti, buvo iš anksto irašytas. Todel jo (kasatoriaus), kaip ir analogiškas kartu su juo nuteisto V. Tekoriaus, atpažinimas pagal nuotrauka yra neteisetas ir nepagristas, nes atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 179 ir 192 straipsnius. Kartu kasatorius atkreipia demesi i tai, kad pagal nukentejusiosios A. K. pasakojima sudarytas fotorobotas yra nepanašus i ji.

Kasatorius skunde tvirtina, kad abieju instanciju teismai nekreipe demesio i tai, kad kartu su juo byloje nuteisto V. T. parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra prieštaringi. V. T. tvirtina mates, kaip jis (kasatorius) nurengia nukentejusiosios striuke, megztini, palaidine, kai tuo tarpu iš nukentejusiosios A. K. parodymu ir daiktu pateikimo bei apžiuros protokolu matyti, jog nukentejusioji ivykio diena devejo juoda suknele ir kailinius. Todel teismai, pasak kasatoriaus, jo kalte grinde abejonemis, nors tai daryti istatymas griežtai draudžia. Be to, iš daiktu pateikimo protokolo matyti, kad nukentejusioji A. K., be kitu daiktu, pateike ir juodas kelnaites, tuo tarpu iš daiktu apžiuros protokolo matyti, jog apžiuretos kelnaites yra baltos. Taigi buvo apžiuretos ir tirtos kaip irodymas ne nukentejusiosios A. K. pateiktos juodos, bet neaišku iš kur byloje atsiradusios baltos kelnaites. Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeisti BPK 20, 91, 92, 205 straipsniai. Be to, teismas remesi ivykio vietos apžiuros protokolu, iš kurio matyti, kad ivykio vietoje, esancioje visai ne prie garažu (duomenys neskelbtini), buvo rasta juoda pirštine bei skarele. Byloje nera nei parodymo atpažinti protokolo, kad šie daiktai priklauso nukentejusiajai, nei ju apžiuros protokolo, nei akto, kad šie daiktai gražinti nukentejusiajai. Iš mineto daiktu pateikimo protokolo matyti, kad nukentejusioji A. K. kartu su kitais iš namu atvežtais daiktais pateike ir savo abieju ranku pirštines bei skarele. Taigi nukentejusioji A. K. ivykio vietoje nepamete jokiu daiktu. Kartu kasatorius pabrežia, kad ivykio vietoje turejo likti batu pedsakai, taciau jie nebuvo užfiksuoti, taip pat nepadarytas dirvožemio poemis tam, kad butu galima isitikinti, ar nukentejusioji apskritai buvo ivykio vietoje. Kasatoriaus nuomone, taip jo byloje ir vel buvo pažeistas BPK 20 straipsnis.

Nuteistasis N. U. taip pat nurodo, kad kartu su juo byloje nuteisto V. T. teigimu, jis (V. T.) iš nukentejusiosios A. K. pavogta telefona „Nokia 3310“ pardave D. K. Iš J. K. buvo paimtas ir apžiuretas pilkos spalvos su nuskeltu kampu telefonas „Nokia 3310“. Tuo tarpu nukentejusioji A. K. iš jai pateiktu atpažinti triju telefonu, iš kuriu vienas „Nokia 3310“ ir du „Nokia 3510“, atpažino melynos spalvos su idaužtu dangteliu telefona „Nokia 3310“. Pasak kasatoriaus, nukentejusiajai A. K. atpažinti buvo pateiktas ne iš J. K. paimtas telefonas, bet neaišku kieno pateiktas melynos spalvos telefonas „Nokia 3310“. Toks BPK 20, 191–195, 207 straipsniu pažeidimas turejo itakos priimant nepagrista nuosprendi, nes pagal ši telefona ir buvo nustatytas jo (kasatoriaus) bei kartu su juo byloje nuteisto V. T. dalyvavimas padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Kasatorius atkreipia demesi ir i tai, kad iš nukentejusiosios A. K. pirmos apklausos metu ir liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu matyti, jog nukentejusioji A. K. buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta ne taip, kaip nurodoma kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, 2004 m. kovo 27 d. 2.30 val., o 2004 m. kovo 26 d. apie 3.00 val. Todel toks nekonkretus laiko atžvilgiu kaltinimas pažeidžia jo teise i gynyba. Be to, pareigunas, pildes A. K. apklausos protokola, apklausos data nurodo 2004 m. kovo 27 d., o ivykio – 2004 m. kovo 26 d. 2.30 val. Kasatoriaus nuomone, apeliacines instancijos teismo teiginys, kad tai tyreju neatidumas, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes mineti protokolai surašyti, perskaityti ir pasirašyti, todel jie yra procesiniai dokumentai.

Nuteistasis N. U. skunde taip pat nurodo, kad liudytoja A. J. tvirtino, jog gimtadieni, kuriame, be kitu asmenu, dalyvavo ir nukentejusioji A. K., ji švente (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nukentejusioji A. K. pirmuju apklausu metu nurode išejusi ne iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini). Be to, nukentejusiosios A. K. nurodomas išejimo iš gimtadienio laikas nesutampa su liudytojos A. J. nurodomu laiku. Šiu aplinkybiu, kaip ir to, koks konfliktas ivyko gimtadienyje, ar jo metu nukentejusioji nebuvo apstumdyta, ar neturejo lytiniu santykiu, kodel nukentejusioji, turedama pinigu, nesikviete taksi, ar ja kas nors lydejo, kokie jaunuoliai sustabde taksi, teismas nesiaiškino. Apeliacines instancijos teismas, nors jis (kasatorius) ir praše, irodymu tyrimo neatliko ir liudytojos A. J. gimtadienyje dalyvavusiu asmenu bei jos pacios ir nukentejusiosios A. K. tevu neapklause. Vadinasi, buvo pažeistos BPK 44, 323 straipsniu nuostatos, suteikiancios kaltinamajam, nuteistajam teise pateikti irodymus ir teise gintis.

Kasatorius teigia, kad, norint lytiškai santykiauti prieš nukentejusiosios A. K. valia, reikejo jai nuauti ilgus žieminius batus, numauti pedkelnes ir kelnaites palaužiant nukentejusiosios pasipriešinima, todel vargu ar buvo galima nepadaryti jai kokiu nors sužalojimu. Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad, teismo medicinos požiuriu, prievartiniam lytiniam aktui budingu požymiu nenustatyta, nors lytinis aktas atliktas visiškai. Todel, kasatoriaus nuomone, lytinis aktas galejo ivykti kitomis aplinkybemis, kitoje vietoje ir su kitu asmeniu.

Nuteistasis N. U. skunde nurodo, kad byloje nesurinkta jokiu objektyviu irodymu, jog jis padare jam inkriminuotus nusikaltimus. Byloje yra irodymu (jo šeimos nariu ir nesuinteresuotos liudytojos E. Š. parodymai), patvirtinanciu, kad ivykio metu jis su šeima buvo namuose. Kartu kasatorius atkreipia demesi i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti nei jo šeimos nariai, nei nukentejusiosios A. K. tevai, nei kiti su ivykiu susije asmenys.

Nuteistojo N. U. kasacinis skundas atmestinas.

Del kasacinio skundo teiginiu apie atskiru tyrimo veiksmu ir irodymu teisetuma

1. Kasatorius teigia, kad iš prie jo parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo pridetos fotolenteles matyti, kad nuotraukos numeris buvo iš anksto irašytas. Todel, kasatoriaus nuomone, jis pagal nuotrauka buvo atpažintas neteisetai, taip pažeidžiant BPK 20, 179 ir 192 straipsniu reikalavimus. Kasatorius nenurodo, kurios konkreciai minetu BPK straipsniu nuostatos buvo pažeistos, taciau, kaip matyti, iš esmes kasatorius mano, jog jis pagal nuotrauka buvo atpažintas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 179 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorius BPK 192 straipsni nurodo tik formaliai.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dali irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais. Baudžiamojo proceso istatyme nustatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmu metu taip pat gali buti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo irašas ir pan. Protokola rašo tyrimo veiksma atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo metu arba tuojau pat ji pabaigus. Protokola pasirašo atlikes tyrimo veiksma asmuo, protokola surašes asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvave atliekant tyrimo veiksma. Nuotraukos, negatyvai, skaitmenines informacijos laikmenos, garso, vaizdo irašai ir kiti techniniu priemoniu panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai (BPK 179 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys). Pagal BPK 192 straipsnio 5 dali, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali buti daromas pagal jo nuotrauka, kuri parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitu asmenu nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali buti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentejusiojo asmens saugumui užtikrinti.

Priešingai, nei nurodo kasatorius, jo parodymas nukentejusiajai A. K. atpažinti pagal nuotrauka atliktas teisetai. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. U. parodymo atpažinti pagal nuotrauka protokolas surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimu; N. U. nuotrauka nukentejusiajai A. K. buvo parodyta kartu su trimis kitu asmenu nuotraukomis; nukentejusioji A. K. nurode pagal kokius požymius atpažino N. U.; N. U. parodymo atpažinti pagal nuotrauka metu darytos fotografijos pridetos prie jo parodymo atpažinti pagal nuotrauka protokolo. Šio tyrimo veiksmo protokola pasiraše ji atlikusi bei surašiusi tyreja ir nukentejusioji A. K. (kiti asmenys atliekant ši procesini veiksma nedalyvavo). Taigi nera pagrindo teigti, kad atliekant ši tyrimo veiksma buvo pažeistos minetos BPK 20, 179, 192 straipsniu nuostatos.

2. Kartu kasatorius pabrežia, kad byloje nesurinkti svarbus irodymai. Pasak kasatoriaus, ivykio vietoje turejo likti batu pedsakai, taciau jie nebuvo užfiksuoti, nepadarytas dirvožemio poemis tam, kad butu galima isitikinti, ar nukentejusioji apskritai buvo ivykio vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti nei jo šeimos nariai, galeje patvirtinti jo alibi, nei nukentejusiosios A. K. tevai, nei kiti su ivykiu susije asmenys.

Iš byloje esancio Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalines policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos tyrejo tarnybinio pranešimo matyti, kad nebuvo galimybes rasti nusikaltimo pedsaku, nes ivykio vieta buvo apžiureta tamsiu paros metu; liudytoju nustatyti nepavyko. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigunui nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra butinas. Atliekant ikiteismini tyrima, neprivalo buti atliekami absoliuciai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis).Vadinasi, kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje butina atlikti ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas.

Pažymetina ir tai, kad kasatorius ar (ir) ji gynusios advokates, turedami teise prašyti apklausti minetus asmenis, šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teisme N. U. praše apklausti kaip liudytojus tik jo sugyventines (o ne savo) šeimos narius bei E. Š. Teismas ši N. U. prašyma tenkino ir minetus asmenis apklause kaip liudytojus, taciau ju, kaip suinteresuotu asmenu, patvirtinanciu N. U. gynybos pozicija, parodymus motyvuotai atmete. Nukentejusiosios A. K. motinos R. K. pirmosios instancijos teismas neapklause, nes teismo proceso metu ji buvo išvykusi i užsieni. Kita vertus, istatymas suteikia teismui teise spresti, ka kviesti liudyti (BPK 233 straipsnio 3 dalis).

Del kasacinio skundo teiginiu apie pirmosios instancijos nuosprendžio pagristuma

Nuteistasis N. U. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi iš esmes grinde subjektyviais ir prieštaringais nukentejusiosios A. K. bei kartu su juo byloje nuteisto V. T. parodymais, kuriu neanalizavo ir prieštaravimu nepašalino. Kasatorius pabrežia, kad visos abejones turejo buti aiškinamos jo naudai.

Pagal baudžiamojo proceso istatyma teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi buti išdestyti irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus irodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priešingai, nei teigia nuteistasis N. U., be nukentejusiosios A. K. ir nuteistojo V. T. parodymu, N. U. kalte padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus grinde: liudytoju V. M., A. J. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotraukas, parodymu patikrinimo vietoje ir akistatos protokolais, specialistu išvadomis. Tiek nukentejusiosios A. K., tiek nuteistojo V. T. ir minetu liudytoju parodymai iš esmes yra nuoseklus. Pažymetina, kad nukentejusioji A. K., priešingai, nei teigia nuteistasis N. U., ne vienos apklausos metu nenurode, kad ji išejo iš gimtadienio, švenciamo (duomenys neskelbtini); ji teige išejusi iš gimtadienio, švenciamo (duomenys neskelbtini). Tai nukentejusioji A. K. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Nukentejusiosios A. K. parodymus apie jos išejimo iš gimtadienio laika liudytojos A. J. nurodomas laikas, iki kada ji nukentejusiaja mate gimtadienyje, patvirtina, o nepaneigia.

Kita vertus, abejones aiškinamos kaltininko naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, ju nepavyksta pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisiamajame posedyje tirdamas irodymus ir apklausdamas kaltinamuosius, nukentejusiaja, taip pat savo iniciatyva ir N. U. prašymu iškviestus liudytojus, išsiaiškino visus jam iškilusius klausimus ir taip pašalino neaiškumus.

Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre bylos aplinkybes, teisiamajame posedyje išnagrinejo byloje esancius irodymus (BPK 241 straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis). Nuosprendi, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso kodeksas, grinde ne abejonemis, bet teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be irodymu, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurode ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus – N. U. teisinancius – duomenis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas laikesi BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimu.

Del kasatoriaus teiginiu apie jo procesiniu teisiu neužtikrinima

1. Kasatorius nurodo, kad jam pateiktas kaltinimas laiko aspektu yra nekonkretus ir taip pažeista jo teise i gynyba, nes nukentejusioji A. K. pirmos apklausos metu ir liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu ivykio data ir laika nurode ne 2004 m. kovo 27 d. 2.30 val., t. y. ne tokia kaip kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o 2004 m. kovo 26 d. 3.00 val.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusioji A. K. 2004 m. kovo 27 d., pirmos apklausos metu, nurode, kad ji pas savo drauge A. atvyko 2004 m. kovo 26 d. 18.30 val., o iš jos gimtadienio išejo 2004 m. kovo 26 d. apie 1.20 val. ir, eidama namo, buvo užpulta. Nukentejusioji A. K. protokole–pareiškime parodymu patikrinimo vietoje metu nurode, kad ji buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta 2004 m. kovo 27 d. apie 2.30 val. Liudytojos A. M. apklausos protokole nurodyta, kad ji 2004 m. kovo 26 d. apie 3.00 val. nukentejusiaja veže namo. Iš minetu nukentejusiosios A. K., taip pat liudytojos A. J., kartu byloje su juo nuteisto V. T. parodymu visumos apie ivykiu eiga matyti, kad A. K. pirmos apklausos metu ir liudytojos V. M. apklausos metu nurodant ivykio data suklydo arba jos (nukentejusioji ir mineta liudyta), arba protokola surašes tyrejas. Kita vertus, kasatorius neteisus teigdamas, kad jam pateiktas kaltinimas ivykio laiko požiuriu yra nekonkretus, nes kaltinamajame akte, vykdant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, be kitu duomenu, nurodytas ir konkretus ivykio laikas – 2004 m. kovo 27 d. apie 2.30 val. Taigi nera pagrindo teigti, kad del nekonkretaus (laiko požiuriu) kaltinimo buvo suvaržyta N. U. teise i gynyba.

2. Kasatorius nurodo, kad apeliacines instancijos teismas, atmesdamas jo prašyma atlikti irodymu tyrima ir apklausti liudytojos A. J. gimtadienyje dalyvavusius asmenis, taip pat jos ir nukentejusiosios A. K. tevus, pažeide BPK 44, 323 straipsniu nuostatas, itvirtinancias jo teise pateikti irodymus ir teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

BPK 323 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisejas pranešejas susipažines su apeliaciniu skundu, atsikirtimais i ji ir byla, jeigu reikia, nurodo šaukti i teismo posedi liudytojus, nukentejusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildoma medžiaga. Apeliacines instancijos teismas gali atlikti irodymu tyrima. Irodymu tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI (Irodymu tyrimas) skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus irodymu tyrimas gali buti atnaujintas ir baigiamuju kalbu metu bei priimant nuosprendi ar nutarti. Taigi pagal istatyma butent apeliacines instancijos teismas sprendžia, ka kviesti liudyti, ir turi teise, bet ne pareiga, visose bylose atlikti visu irodymu tyrima. Apeliacines instancijos teismas privalo ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turincius esmines reikšmes teismo išvadoms irodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimu negalima pašalinti be pakartotinio tu irodymu ištyrimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ nutarimo Nr. 53 11 punktas).

Iš apeliacines instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, išanalizaves byloje surinktus irodymus, konstatavo, kad: pirmosios instancijos teismas „apkaltinamaji teismo nuosprendi grinde byloje ištirtais irodymais, susiejes juos i vieninga visuma, ir padare pagristas išvadas del N. U. kaltes“; kolegijai nekelia abejoniu nusikaltimo padarymo vieta ir laikas, nes šias aplinkybes, „be jau aprašytu irodymu, patvirtina ir nusikaltimo fiksavimo aplinkybes, ir kiti faktiniai duomenys“; „faktas, kad nenustatyti jaunuoliai, kurie padejo nukentejusiajai, sustabde taksi, jokios reikšmes nei fakto nustatymui, nei kaltes pagrindimui ar paneigimui neturi, todel juos surasti, iškviesti ir apklausti nebuvo reikalo“. Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismas sprendima atmesti nuteistojo N. U. prašyma ir neatlikti irodymu tyrimo motyvavo tuo, kad byloje nera prieštaravimu. Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pagristai nutare irodymu tyrimo N. U. bylos teismo posedyje neatlikti ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Pažymetina ir tai, kad apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvavo tiek pats nuteistasis N. U., tiek jo gyneja, todel jis (nuteistasis) apeliacines instancijos teisme turejo galimybe duoti paaiškinimus ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Taigi apeliacines instancijos teismas nuteistojo N. U. teises teikti irodymus bei teises gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nesuvarže ir BPK 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimu nepažeide.

Del kasacinio skundo argumentu, kurie nera kasacinio nagrinejimo dalykas

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: pareigunas, pildes A. K. apklausos protokola, apklausos data nurode 2004 m. kovo 27 d., o ivykio – 2004 m. kovo 26 d. 2.30 val., o apeliacines instancijos teismo teiginys, jog tai tyreju neatidumas, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu; nukentejusioji A. K. pirmos apklausos metu parode, jog nei ja užpuolusiu vyru veidu, nei ju drabužiu neisidemejo ir atpažinti negaletu, o veliau, praejus nemažam laiko tarpui, ji (kasatoriu) atpažino kaip asmeni, išžaginusi ja; pagal nukentejusiosios A. K. pasakojima sudarytas fotorobotas yra nepanašus i ji; ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiuretos ir kaip irodymas tirtos ne nukentejusiosios A. K. pateiktos juodos spalvos kelnaites, bet neaišku iš kur byloje atsiradusios baltos spalvos kelnaites; nukentejusioji jokiu daiktu ivykio vietoje nepamete, nes nors ivykio vietoje buvo rasta juoda pirštine bei skarele, taciau iš daiktu pateikimo protokolo matyti, kad nukentejusioji A. K. kartu su kitais iš namu atvežtais daiktais pateike ir abieju ranku pirštines bei skarele; norint lytiškai santykiauti prieš nukentejusiosios valia, reikejo jai nuauti ilgus žieminius batus, numauti pedkelnes ir kelnaites palaužiant nukentejusiosios pasipriešinima, todel vargu, ar galima nepadaryti jai kokiu nors sužalojimu, o tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, jog teismo medicinos požiuriu prievartiniam lytiniam aktui budingu požymiu nenustatyta, nors lytinis aktas atliktas visiškai; lytinis aktas galejo ivykti kitomis aplinkybemis, kitoje vietoje ir su kitu asmeniu; byloje nesurinkta jokiu objektyviu irodymu, jog jis padare jam inkriminuotus nusikaltimus; byloje yra irodymu (jo šeimos nariu ir nesuinteresuotos liudytojos E. Š. parodymai), patvirtinanciu, jog ivykio metu jis buvo namuose su šeima. Taigi kasatorius iš esmes neigia pirmosios ir apeliacines instancijos teismu išvadas del veikos faktiniu aplinkybiu nustatymo bei irodymu vertinimo.

Pagal baudžiamojo proceso istatyma kasacines instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinejamos kasacine tvarka ir isiteiseje teismu sprendimai tikrinami teises taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinedami byla, padare esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu arba netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Vadinasi, pirmosios ir apeliacines instanciju teismu išdestytos išvados del veikos faktiniu aplinkybiu nustatymo bei byloje surinktu irodymu vertinimo nera kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinejimo kasacine tvarka dalykas. Todel mineti nuteistojo N. U. kasacinio skundo argumentai teiseju kolegijos paliekami nenagrineti, nes pagal baudžiamojo proceso istatyma jie negali buti kasacinio skundo dalykas ir todel yra už kasacines instancijos teismo igaliojimu nagrinejant kasacine byla ribu.

Be to, dauguma minetu N. U. teiginiu yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacines instancijos teismas motyvuotai atmete.

Nuteistasis N. U. skunde taip pat nurodo, kad, kartu su juo byloje nuteistojo V. T. teigimu, jis (V. T.) iš nukentejusiosios A. K. pavogta telefona „Nokia 3310“ pardave D. K. Iš J. K. buvo paimtas ir apžiuretas pilkos spalvos su nuskeltu kampu telefonas „Nokia 3310“. Tuo tarpu nukentejusioji A. K. iš jai pateiktu atpažinti triju telefonu, iš kuriu vienas „Nokia 3310“ ir du „Nokia 3510“, atpažino melynos spalvos su idaužtu dangteliu telefona „Nokia 3310“. Pasak kasatoriaus, nukentejusiajai A. K. atpažinti buvo pateiktas ne iš J. K. paimtas telefonas, o neaišku kieno pateiktas melynos spalvos telefonas „Nokia 3310“, taip pažeidžiant BPK 20, 191–195, 207 straipsnius. Tai turejo itakos priimant nepagrista nuosprendi, nes pagal ši telefona ir buvo nustatytas jo (kasatoriaus) bei nuteistojo V. T. dalyvavimas padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Pažymetina, kad N. U. nukentejusiosios A. K. mobilaus telefono vagyste nebuvo inkriminuota. N. U. dalyvavimas padarius jam inkriminuotus nusikaltimus buvo nustatytas ne pagal mineta telefona, o kitais bylos duomenimis (pirmiausia nukentejusiajai A. K. atpažinus N. U. ir V. T. kaip ja užpuolusius asmenis, ir kartu su N. U. byloje nuteistam V. T. atpažinus N. U., kaip asmeni, su kuriuo jis užpuole nukentejusiaja A. K.). Taigi mineto mobilaus telefono atpažinimas nei jo padarytu nusikalstamu veiku faktui irodyti, nei nusikalstamu veiku kvalifikacijai pagristi reikšmes neturi. Šiuos nuteistojo teiginius išnagrinejo apeliacines instancijos teismas ir motyvuotai juos atmete. Todel mineti nuteistojo N. U. teiginiai teiseju kolegijos taip pat paliekami nenagrineti.

Teiseju kolegija, atsižvelgdama i išdestytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. U. kasacini skunda atmesti.