Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-23 · Civilinė byla Nr. e2VP-1851-984/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
e2VP-1851-984/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Skolininkas
P. S.
Kreditorius
J. T.
Civilinė byla Nr. e2VP-1851-984/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05710-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.24
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą dėl baudos skolininkui P. S. skyrimo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – išieškotojai J. T., skolininkui P. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo teismo nuožiūra skirti skolininkui P. S. baudą išieškotojos naudai.

2. Nurodo, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/22/00383 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį byloje Nr. e2-10591-984/2021 (pasikeitęs numeris e2-220-984/2023), kuria nutarta nustatyti laikiną skolininko bendravimo su vaiku E. V. S. tvarką. Vykdymo procese nustatyta, kad minėta nutartis nėra vykdoma visa apimtimi. Išieškotoja pateikė informaciją, jog skolininkas nesilaikė teismo nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos 8 punkto (bendravimas su vaiku Šv. Velykų laikotarpiu). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad išieškotoja tuo metu privalėjo izoliuotis dėl COVID-19 ligos ir dėl šių aplinkybių skolininkas neturėjo pareigos grąžinti vaiko išieškotojai.

Atsiliepimas

3. Skolininkas atsiliepime prašo netenkinti antstolės prašymo. Nurodė, kad pagal minėtą nutartį, pavasario atostogas, 2022 m. balandžio 15-22 d. vaikas praleidžia su skolininku. Kitas punktas nurodo, jog antrąją Šv. Velykų dieną išieškotoja praleidžia laiką su sūnumi. 2022 m. balandžio 14 d. išieškotoja informavo skolininką, jog pasidarys testą ir PGR metodu. Jei PGR metodu testas bus teigiamas, tuomet skolininkas galės pabūti su vaiku ir naktį iš 2022 m. balandžio 14 d. į 2022 m. balandžio 15 d. (t. y. šalys susitarė dėl kitokios bendravimo tvarkos nei nurodyta teismo nutartyje) ir kitą laiką, kuomet išieškotojai bus taikoma privalomoji izoliacija. 2022 m. balandžio 14 d. 18:11 išieškotoja informavo skolininką, jog atliko ir oficialų valstybės finansuojamą PGT testą, ir jo atsakymas teigiamas. Pagal įstatymų reikalavimus (https://www.vilniussveikiau.lt/patvirtintos-naujos-saviizoliacijos-taisykles/) tuo metu buvo taikoma penkių dienų privalomoji izoliacija. Išieškotoja pasijuto blogai 2022 m. balandžio 14 d., todėl privalomoji izoliacija buvo taikoma mažiausiai iki 2022 m. balandžio 19 d. ir baigiasi gavus patvirtinimą iš šeimos gydytojo, kad izoliacijos tęsti nebereikia. Taigi išieškotojai buvo žinoma, nes ji siuntė nuorodas, tai buvo šalių aptarta tiek SMS žinutėmis, tiek el. paštu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kaip ir buvo šalių sutarta, vaikas liko pas skolininką ir naktį iš 2022 m. balandžio 14 d. į 2022 m. balandžio 15 d. ir visam laikotarpiui, kol išieškotojai bus taikoma privalomoji izoliacija. Skolininkas atliko COVID-19 testą ir vaikui, kurios rezultatas buvo neigiamas. Skolininkas būtų leidęs vaikui pasimatyti su išieškotoja antrąją Šv. Velykų dieną, tačiau išieškotoja nepateikė jokios informacijos apie savo izoliacijos pabaigą. Skolininko nuomone, 2022 m. balandžio 19 d. išieškotoja vis dar sirgo COVID-19 ir jai buvo taikoma privalomoji izoliacija iki 2022 m. balandžio 19 d., tačiau išieškotoja rizikavo vaiko sveikata ir reikalavo, kad vaikas tą dieną būtų su ja. Skolininkas sutiko 2022 m. balandžio 18 d. praleistą dėl išieškotojos ligos kompensuoti kita jai tinkama diena. Išieškotoja pateikė neteisingą informaciją antstolei nuslėpdama esminį faktą, jog 2022 m. balandžio 18 d. ji sirgo COVID-19 liga, ir jai buvo taikoma privalomoji izoliacija.

5. Antstolė iš esmės nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių vaikas 2022 m. balandžio 18 d. nebuvo grąžintas išieškotojai. Antstolė nevertino, kad tuo metu buvo vaiko atostogų laikas pas skolininką, ir sveiko vaiko išleidimas pas sergančią išieškotoją vienai dienai, o sekančią dieną vėl grąžinimas pas tėvą kenktų vaiko interesams ir jo sveikatai, būtų akivaizdus infekcijos platinimas. Antstolė nevertino, kad tokiose situacijoje, kurios detaliai teismo sprendime nėra aptartos, ypač svarbu šalims kooperuotis, ir visus nesutarimus spręsti atsižvelgiant į vaiko interesus, o ne vienos iš šalių savanaudiškus interesus. Antstolės pareiškime nurodyta situacija nėra konkreti, nėra įrodymų patvirtinančių teismo nutarties nevykdymą ir skolininko kaltę. Išieškotoja šiose situacijoje nesikooperavo ir nepateikė skolininkui informacijos ar jau yra pasveikusi. Prašoma skirti baudą už vienkartinį formalų pažeidimą, tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Atsiliepimas

6. Išieškotoja atsiliepime prašo tenkinti prašymą ir skirti skolininkui 300 Eur dydžio baudą atskirai už kiekvieną pažeidimo dieną. Nurodė, kad pagal laikinos bendravimo tvarkos 8 punktą, 2022 m. skolininkas su sūnumi turėjo bendrauti pirmą Šv. Velykų dieną, o išieškotoja – antrą (2022 m. balandžio 18 d.). Skolininkas pasiėmė sūnų bendravimui Šv. Velykų laikotarpiui, tačiau antrą Šv. Velykų dieną išieškotojai vaiko negrąžino motyvuodamas tuo, kad neva jai buvo taikoma saviizoliacija dėl to, kad ji sirgo Covid-19. Išieškotojai jokia saviizoliacija nebuvo taikoma, o skolininkas tai nurodė, kad galėtų negrąžinti sūnaus išieškotojai. Išieškotoja buvo suplanavusi su savo šeima ir sūnumi leisti laiką kartu. Išieškotojai saviizoliacija buvo taikoma iki 2022 m. balandžio 15 d. Skolininkas apie tai, kad sūnus jai nebus grąžintas neinformavo, skambinant jam neatsakė į skambutį. Dėl to išieškotoja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo sugadintas ne tik jos, bet ir jos šeimos narių suplanuotas laikas su sūnumi, t. y. išieškotojos tėvai nesulaukė vaiko išieškotojos namuose. Dėl tokio skolininko elgesio išgyveno ir šalių vaikas, kuris tikėjosi švęsti Šv. Velykas ir su išieškotojos tėvais. Gavo psichologinę traumą. Skolininkas savo rašte (v. b. 34-39 l.) patvirtino, kad 2022 m. balandžio 18 d. negrąžino vaiko išieškotojai, nes ji sirgo COVID-19 liga. Nėra ginčo, kad vaikas išieškotojai nebuvo grąžintas Šv. Velykų antrą dieną. Covid-19 liga arba izoliacija nėra teisinis pagrindas nevykdyti Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir negrąžinti sūnaus išieškotojai. Tokios pačios pozicijos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje. Skolininkas nepateikė duomenų, kad išieškotoja tuo metu privalėjo izoliuotis dėl COVID-19 ligos, nors išieškotoja buvo informavusi skolininką, kad po ligos persirgimo saviizoliacija jai pagal daktaro nurodymus ir oficialius ligos dokumentus yra pasibaigusi. Skolininkas nesudarė išieškotojai galimybės susisiekti su vaiku per Šv. Velykas ir Šv. Velykų antrą dieną, tą išieškotojai pavyko padaryti tik pasikreipus į policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, antstolės pareiškimas teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-10591-984/2021 (naujas numeris e2-220-984/2023) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, nustatė laikiną atsakovo (skolininko) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią:

„1) Tėvas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po nutarties priėmimo dienos, pasiima sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

2) Tėvas kiekvienos darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

3) Šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites informuoti kitą šalį apie ketinimą išsivežti sūnų atostogauti į užsienį bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama.

4) Nelyginiais metais tėvas praleidžia su vaiku jo rudens atostogas. Lyginiais metais – pavasario atostogas. Sūnus su tėvu praleidžia pusę jo žiemos ir vasaros atostogų. Apie ketinimą ir konkrečias žiemos ir (ar) vasaros atostogų dienas tėvas turi informuoti motiną (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip likus mėnesiui laiko iki atostogų pradžios. Esant nesutarimas tarp šalių dėl žiemos ir (ar) vasaros atostogų datų bei laikotarpių – pirmenybė nelyginiais metais pasirinkti teikiama motinai, lyginiais metais – tėvui.

5) Tėvo dieną ir tėvo P. S. gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su tėvu. Atitinkamai motinos dieną ir motinos J. T. gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina.

6) Sūnaus gimimo dieną bendru tėvo ir motinos susitarimu sūnus gali praleisti su tėvu, su motina arba su abiem kartu. Šalims nesusitarus, pirmenybė lyginiais metais teikiama J. T., nelyginiais – P. S..

7) Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbios giminės šventės, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš tėvui pasiimant sūnų.

8) Sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 d. – su tėvu. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina, Šv. Velykų antrą dieną – su tėvu. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su tėvu, Šv. Velykų antrą dieną – su motina.

9) Numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu.

10) Tais atvejais, kuomet dėl objektyvių priežasčių (komandiruotė, liga, kitos priežastys) tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas kitu iš anksto raštu šalių suderintu laiku.“

8. Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/22/00383 pagal minėtą Nutartį. 2022 m. kovo 4 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris buvo tinkamai įteiktas proceso šalims. 2022 m. balandžio 1 d. antstolė priėmė patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/22/00383/INF (vykdomosios bylos lapai 19-20), kuriuo informuojamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) apie vykdomąją bylą susijusią su nepilnamečiu asmeniu bei išaiškinta skolininkui, kad jis turi teisę pradėti geranoriškai vykdyti nutartį. Patvarkymas išsiųstas skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

9. 2022 m. balandžio 4 d. gauta Tarnybos pažyma dėl šalių vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, kuriame nurodyta, jog Tarnybos 2021 m. birželio 28 d. buvo gautas išieškotojos pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnybos specialistai atlikę Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus, užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausė vaiko nuomonę ir vaiko teisių pažeidimų nenustatė bei priėmė sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą (vykdomosios bylos 21-22 lapai).

10. Antstolė iš išieškotojos gavo informaciją, kad, be kita ko, 2022 m. balandžio 18 d. skolininkas negrąžino vaiko išieškotojai Šv. Velykų antrąją dieną. Tą dieną jis nekėlė telefono ragelio. Išieškotojai nebuvo galimybės susisiekti su vaiku ir pasveikinti jį su Šv. Velykomis.

11. 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. skolininkas pateikė antstolei el. paštu informaciją, jog Nutartis yra vykdoma ir nustatytų sąlygų dėl vaiko bendravimo su tėvais yra laikomasi. Išieškotojos pateikta informacija yra klaidinga (vykdomosios bylos 23-41 lapai). Išieškotoja melagingai iškraipo situaciją dėl 2022 m. balandžio 18 d., nes išieškotoja sirgo COVID-19 liga ir jai buvo taikoma privalomoji 5 dienų saviizoliacija. Skolininkas pasiūlė šią dieną kompensuoti kita.

12. Išieškotoja 2022 m. gegužės 3 d. pateikė informaciją, kad skolininkas nevykdė bendravimo tvarkos 8 punkto, nors buvo informuotas iki kurios dienos išieškotojai galioja saviizoliacija bei papildomus duomenis (vykdomosios bylos 42-48 lapai).

13. Antstolė 2022 m. spalio 21 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skolininkui skyrimo, nes skolininkas nesilaikė teismo nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos 8 punkto (dėl bendravimo su vaiku Šv. Velykų laikotarpiu).

Dėl įpareigojimo nevykdymo

14. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą.

15. Iš išieškotojos pateikto Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (2022-04-15) nustatyta, kad išieškotoja 2022 m. balandžio 11 d. pradėjo sirgti COVID-19 liga (simptomų atsiradimo diena). Numatyta izoliacija iki 2022 m. balandžio 15 d. (5 dienos nuo simptomų atsiradimo dienos). Byloje nėra duomenų, kad izoliacijos terminas išieškotojai buvo pratęstas. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas neperdavė šalių vaiko bendrauti su motina 2022 m. balandžio 18 d. (pagal Nutarties bendravimo tvarkos 8 punktą – 2022 m. Šv. Velykų antroji diena). Skolininkas nurodė, kad šalys buvo sutarę pakeisti 2022 m. balandžio 18 d. kita bendravimo su motina diena, tačiau iš šalių susirašinėjimo negalima daryti tokios išvados. Negalima daryti ir išvados, kad išieškotoja nebendradarbiavo su skolininku, nes byloje pateiktas susirašinėjimas, kad išieškotoja rašė žinutes skolininkui ir nurodė iki kurios dienos jai taikoma izoliacija.

16. Išieškotoja informavo skolininką 2022 m. balandžio 15 d. žinute, kad jai izoliacija 2022 m. balandžio 18 d. nebegalios, todėl ji lauks vaiko antrąją Šv. Velykų dieną (2022-04-18), vadovaujantis Nutartimi. Skolininkas žinutėse nurodė, kad 5 dienų izoliacija taikoma nuo diagnozės nustatymo, nors minėtame Ambulatorinio apsilankymo aprašyme aiškiai nurodyta, kad izoliacija taikoma iki 2022 m. balandžio 15 d. įskaitytinai (5 dienos nuo simptomų atsiradimo dienos). Tiek 2022 m. balandžio 17 d., tiek 2022 m. balandžio 18 d. išieškotoja informavo skolininką žinutėmis, kad laukia vaiko. Taigi nustatyta, kad skolininkas, informuotas, kada baigiasi išieškotojos izoliacija ir galiojant Nutarties 8 punktui dėl vaiko bendravimo su tėvais Šv. Velykų laikotarpiu bei nesant šalių susitarimo dėl kitokios bendravimo tvarkos, pažeidė Nutarties 8 punkto sąlygą dėl šalių bendravimo su vaiku 2022 m. Šv. Velykų laikotarpiu (CPK 178 straipsnis).

17. Teismo vertinimu, nurodytas skolininko laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas galėjo pakeisti tiek išieškotojos planus antrąją Šv. Velykų dieną bendrauti su sūnumi, tiek neišpildyti šalių vaiko ketinimų bendrauti su motina ir galimai motinos tėvais minėtą dieną.

18. Byloje nėra duomenų, kiek laiko išieškotoja turėjo galimybę telefonu bendrauti su vaiku 2022 m. balandžio 17-18 d., todėl teismas šių išieškotojos argumentų nevertina.

19. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šiuo atveju galima konstatuoti, jog skolininkas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10591-984/2021 (naujas numeris e2-220-984/2023) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo (skolininko) bendravimo su šalių vaiku tvarkos 8 punkto (dėl bendravimo su vaiku Šv. Velykų 2-ąją dieną). Skolininkas šiuo atveju neįrodė, jog tinkamai vykdė bendravimo tvarką minėtą dieną ar negalėjo jos įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, bei aplinkybės, kad su išieškotoja susitarė dėl kitokios bendravimo tvarkos. Todėl šioje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos skolininkui skyrimo (CPK 178 straipsnis, CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Dėl skirtinos baudos dydžio

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo privalomumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis.

21. CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkretaus teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodo, todėl nutaria skirti skolininkui vienkartinę baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

22. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į skolininko nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad išieškotoja pateikė skolininkui minėtą Ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiamasi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo pirmą kartą, nėra tikslo skirti itin didelės baudos skolininkui, nes baudos skyrimo tikslai (skatinti skolininką įvykdyti nutartį ir kt.) šiuo atveju gali būti įgyvendinami ir skiriant mažesnio dydžio, nei nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, baudą. Todėl teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, skiria skolininkui 200 Eur dydžio vienkartinę baudą valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

23. Teismas išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Skolininkas pateikė prašymą priteisti šioje byloje jo patirtas 467,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas tenkintas, skolininkui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

25. Išieškotoja prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininko ir pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

27. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas tenkinamas, išieškotojai iš skolininko priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Skirti P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10591-984/2021 (naujas numeris e2-220-984/2023) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo P. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos 8 punkto (dėl bendravimo su vaiku 2022 m. Šv. Velykų 2-ąją dieną) nevykdymą, ją priteisiant valstybės naudai.

I. P. S., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 288601650) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš P. S. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė