- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2-42-356/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-001615-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui L. P. ir jo atstovėms R. P. bei advokatei R. Ž., atsakovui V. Š. ir jo atstovei I. A. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui V. Š. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, palūkanų priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas L. P., padidinęs ieškinio reikalavimus (71-73 b.l.), prašė priteisti iš atsakovo 19.147,35 Lt, gautus už be pagrindo įgytą turtą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3.000,00Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovės, prašydamos ieškinį patekinti visiškai, paaiškino, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo 8 ha žemės sklypą, iš kurio 4,74 ha yra miško žemės plotas, kad susitarė 2.2 ha miško iškirsti plynai, medieną parduoti, o pinigus pasidalinti lygiomis dalimis. Atsakovas mišką iškirto, tačiau sumokėjo tik 5 tūkstančius litų, kiek pinigų gavo už medieną iš viso, ieškovui nepasakė, todėl ieškovas paskaičiavo, kiek jis galėjo gauti, remdamasis norminiais teisės aktais. Mano, kad 19.147,35 Lt atsakovas dar yra skolingas ieškovui, juos įgijo be jokio teisėto pagrindo, todėl prašo priteisti, o taip pat ir 5 proc. metines palūkanas. Kadangi ieškovas buvo priverstas nuolat prašyti atsakovą grąžinti jam pinigus, jautėsi atsakovo žeminamas, jautė depresijos požymius, mano, kad patyrė moralinę žalą, kurią vertina 3 tūkstančiais litų ir prašo priteisti. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, jas taip pat prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. nurodė procesiniuose dokumentuose, o taip pat jis ir jo atstovė, prašydami ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes pagal jų susitarimą jis mišką iškirto ir medieną pasiėmė sau, medieną parduoti nesitarė, nes ji jam reikalinga namo statybai, ryšium su miško kirtimu patyrė įvairių išlaidų, kurias padengė jis pats, ieškovui viso sumokėjo 7.500,00 Lt, t.y. tiek, kiek susitarė, todėl nebėra skolingas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (6-7 b.l.) patvirtina, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo 8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 4,74 ha šio žemės sklypo bendro ploto užima miško žemės plotas. Išrašas taip pat patvirtina tai, kad 2008 ir 2009 metais buvo apribotas disponavimas ieškovui tenkančia ½ dalimi žemės sklypo, duomenys apie šio juridinio fakto įregistravimą nepanaikinti, todėl laikytini teisingais ir išsamiais (LR CK 4.262 str.). Ieškovo atstovės teigimu (89 b.l.), ji, būdama įsitikinusi, kad areštuota be pagrindo, tik ateityje ketina imtis priemonių, kad areštas būtų panaikintas.
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
Ieškovas, padidinęs ieškinio reikalavimus (71-73 b.l.), prašė priteisti iš atsakovo 19.147,35 Lt, jo gautus už be pagrindo įgytą turtą. Taigi ieškinys pareikštas atsakovui dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) išreikalavimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (LR CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (LR CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis ( audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t.y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio. Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (LR CPK 12, 178 straipsniai).
Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama LR CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (LR CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Šalys neneigia, kad susitarė dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo miško iškirsti plynai. Ieškovo teigimu, jie susitarė mišką iškirsti plynai, medieną parduoti, o pinigus pasidalyti lygiomis dalimis. Atsakovo teigimu, jie susitarė mišką iškirsti plynai, ieškovui sumokėti 7.500,00 Lt, medieną pasilikti sau, nes statėsi namą, o ieškovui buvo reikalingi pinigai, jo valdoma sklypo dalis buvo areštuota.
Taigi, šalys nesiginčija dėl to, kad tarp jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, buvo susitarimas miško dalį iškirsti plynai bei, kad ieškovas pageidavo gauti ne medieną, o pinigus. Ieškovas nesutinka su tuo, kad su atsakovu būtų taręsis medieną ne parduoti, o palikti atsakovui, o taip pat nesutinka su tuo, kad jam būtų sumokėta tik 7.500,00 Lt, jo teigimu, jie susitarė dėl gautų pinigų pasidalijimo lygiomis dalimis, jis įsitikinęs, kad jam sumokėti 5 tūkstančiai litų yra esmingai mažesnė dalis, nei pusė sumos už medieną.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ant gauto leidimo (5 b.l.) iškirsti 411 kietmetrių miško pasirašė tik atsakovas. Ant leidimo yra tik nurodyta, kad bendrasavininkis apie kirtimą informuotas. Ieškovas neginčija ir patvirtina kad buvo jų suderinta bendra valia dėl nurodyto kiekio miško iškirtimo. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų iškirtęs miško daugiau nei šalių susitarta, todėl atsakovas, atlikęs miško kirtimą suderinta apimtimi su ieškovu ir aplinkos apsaugos institucija, nepažeidė ieškovo teisių į bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymą ir naudojimą, kad būtų galima pripažinti, jog pažeidė ieškovo teises į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį ir šiais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui.
Šioje byloje atsakovas pripažino, kad pagal šalių susitarimą mediena yra pas jį, nes jam susitarimo pagrindu teko piniginė prievolė apmokėti ieškovui už jo medienos dalį. Taigi mediena pas atsakovą yra šalių sandorio pagrindu. Kaip minėta, šalys neginčija žodine tvarka sudarę sandorį, tačiau ginčijasi dėl jo sąlygų ir vykdymo. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas, prieš jiems sudarant sandorį, nuo jo nuslėpė tokias svarbias jo apsisprendimui aplinkybes, kaip žemės sklypo areštas (16 b.l.), vengė sudaryti sutartį raštu. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija fakto, jog iš atsakovo, vykdant jų susitarimą, gavo 5 tūkstančius litų. Atsakovo teigimu, jis ieškovui pagal jų susitarimą sumokėjo 7.500,00 litų. Taigi šalys ne tik sudarė žodinę sutartį, tačiau ir ją vykdė.
Pirmiau minėta, kad esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą nei įstatymu, nei sandoriu.
Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.
Šioje byloje rašytiniu įrodymu nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis yra areštuota (apribotas disponavimas), pareikšdamas ieškinį atsakovui dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) išreikalavimo ieškovas siekė išvengti, jo nuomone, pažeistų jo teisių gynimo remiantis sutarčių teisės normomis.
Nustačius, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, mediena pas atsakovą yra sandorio pagrindu, piniginę prievolę ieškovui atsakovas vykdė to paties sandorio pagrindu, ieškovo pažeistos teisės pirmiausia turi būti ginamos remiantis sutarčių teisės normomis, todėl sprendime nurodytų norminių teisės aktų ir motyvų pagrindu ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo atmestinas.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Rėmėsi tuo, kad moralinė žala jam padaryta atsakovo tuo, jog laiku pagal jų susitarimą neatsiskaitė, tuo sukėlė nepatogumus, nes reikėjo važinėti ir atsakovo ieškoti, jis keisdavo susitikimų vietą ir laiką, vengdavo jo, sumokėdavo tik po 300-600 litų, pašaipiai atsisakinėdavo mokėti, todėl ieškovas jautė pažeminimą, jo šeimoje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, jis jautė depresijos požymius.
Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovas jam moralinės žalos atlyginimą sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais, pastarajam vykdant jų susitarimą. Šioje byloje, minėta, ieškovas nesikreipė savo pažeistas teises ginti remiantis sutarčių teisės normomis, todėl įrodinėjimo dalykas nebuvo šalių sandorio sudarymas ir vykdymas, todėl kol kas nėra įrodyta, ar šalių sandoris dalyje dėl ieškovui priklausančio areštuoto miško iškirtimo buvo teisėtas, ar atsakovas turėjo piniginę prievolę ieškovui, ar ją vykdė netinkamai ir kt., todėl ieškovo ieškinys ir dalyje dėl moralinės žalos atlyginimo atmestinas.
Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą turėjo viso 2.000,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą (55-56, 87 b.l.).
Atsakovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už atsiliepimą į ieškinį – 2.400,00 Lt ), 8.3p. (už tripliką - 1.400,00 Lt ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, atitinka protingumo kriterijus, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas.
Iš ieškovo, ieškinį atmetus, priteistina atsakovui 2.000,00 Lt išlaidų už advokatės pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).
Byloje susidarė 29,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos išieškotinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.