- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1006/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. M., A. T.
- Trečiasis asmuo
- notarui D
- Kategorijos
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-776-343/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. M., A. T., trečiajam asmeniui notarui D. G. dėl kreditorių reikalavimų į paveldėtą turtą pripažinimo, termino atnaujinimo, paveldimo turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas investavo į motinos (palikėjos) namo dalį, kur ir pats gyveno ir atitinkamai, ar turi teisę į investuotą pinigų sumą bei dėl turto tarp įpėdinių pasidalijimo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. ieškiniu prašė:
pripažinti kreditoriaus V. M. kaip palikėjo kreditoriaus 17 000 Lt kreditorinį reikalavimą ir nuosavybės teises į atsakovų R. M. ir A. T. priimtą palikimą po O. G. M. mirties tokia apimtimi: V. M. pripažinti O. G. M. turto 17000 Lt vertę atitinkančias 1666/1000 (patikslintame ieškinyje 1810/10000) dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
atnaujinti V. M. dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto;
padalinti po O. G. M. mirties paveldimą turtą tarp šalių pagal ieškovo nurodomą projektą, priteisiant iš A. T. jam ir atsakovui R. M. pinigines kompensacijas už jiems tenkančią mažesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 9 d. mirė O. G. M. (V. M., R. M. ir A. T. motina). Po jos mirties liko paveldėtinas turtas. Ieškovas nurodė, kad kartu gyvenę vaikai - įpėdiniai pagal įstatymą sutarė, kad ieškovui atiteks ta namo dalis, kurioje ieškovas gyveno. Vėliau įpėdiniai pradėjo nesutarti dėl palikėjos turto pasidalinimo ir todėl jiems nepavyko pasirašyti sutarties dėl turto pasidalinimo. Ieškovui tapo aišku, kad kiti įpėdiniai nebesirengia pripažinti, jog paveldėtiną namo dalį, kurioje ieškovas gyvena, jis – ieškovas V. M., yra iš esmės pagerinęs.
Ieškovas kaip savo mirusios mamos kreditorius (mamos sutikimu pagerinęs jai priklausantį turtą, namą, kuriame gyveno) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.63 straipsnio 1dalį reiškia ieškinį dėl paveldimo turto dalies pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Šį reikalavimą kildina iš LR CK 6.233 straipsnio 4 dalies (išlaidų atlyginimas kito asmens reikalų tvarkymo atveju). Namo pagerinimus ieškovas vertina 17 000 Lt suma, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Ši suma atitinka 1810/10000 dalį namo, kurią ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe. Piniginę skolą prašo tenkinti turtu, kadangi skolininkė yra mirusi. Reikalavimo pagrįstumą ieškovas įrodinėja pirkimo kvitais, liudytojos V. A. parodymais, UAB „Nidulus appraisal” turto vertinimo pažyma, eksperto Č. pateiktomis fotonuotraukomis. Taip pat nurodo, kad investuotus pinigus turėjo iš banko, dirbo gamykloje, remontuodavo automobilius ir buvo pinigų susitaupęs, be to, prisidėjo V. A..
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašo atnaujinti trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip trys metai, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti), kadangi 1,5 metų trunkant deryboms su paveldėtojais sąžiningai tikėjosi, jog pavyks susitarti dėl palikimo padalinimo.
Kadangi visiems įpėdiniams neracionalu visus objektus paveldėti bendrąja daline nuosavybe, todėl prašo paveldimą turtą padalinti pagal jo pateikiamą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu:
ieškinį atmetė;
priteisė iš ieškovo V. M. valstybei 4 358,63 Lt žyminio mokesčio ir 53,45 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (viso 4 412, 10 Lt), o atsakovui R. M. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad paveldėtojams nepavyko susitarti dėl paveldimo turto pasidalinimo ir į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėtojai nesikreipė, taip pat į tai, kad ieškovui kol nesikreipė į profesionalų teisininką – advokatą buvo sunku suvokti terminų pareikšti atitinkamus reikalavimus praleidimo pasekmes, sprendė, jog terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujino (LR CK 5.63 straipsnio1 ir 4 dalys).
Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad investicijas į turtą padarė, kokie darbai ir kokios medžiagos buvo įdėti į pagerinimus, darbų ir medžiagų kainą, kad už tai sumokėjo būtent ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visetas (rašytiniai dokumentai, liudytojų parodymai) tokių aplinkybių nepatvirtina.
Ieškovą V. M. ir jo motiną O.G. M. iki pastarosios mirties siejo faktiniai patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos teisiniai santykiai (LR CK 6.629 straipsnis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jei sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.636 straipsnis). Nesant rašytinės panaudos sutarties ir panaudos davėjai esant mirus, o ieškovui kreditorinius reikalavimus pareiškus daugiau kaip po metų po jos mirties, nustatyti, ar panaudos davėja buvo įsipareigojusi ieškovui atlyginti už atliktus darbus, neįmanoma. Ieškovas neįrodė buvus susitarimą su motina dėl remonto išlaidų atlyginimo.
Ieškovas taip pat neįrodė, kad remonto metu būtų disponavęs 17 000 Lt suma. Iš VSDFV pažymos seka, kad ieškovas per 2003 metus uždirbo 1727,55 Lt, per 2004 metus – 5219 Lt, per 2005 metus - 6864,59Lt, per 2006 metus – 5705,52 Lt, per 2007 metus – 5716,50 Lt, per 2008 – 9600 Lt. Tokios pajamos ieškovui, turinčiam dvi dukras, yra minimalios pragyvenimui.
Liudytojos V. A. parodymai (kad gyvenant kartu su ieškovu, jie įrenginėjo garažą į gyvenamas patalpas nuo 2007 metų, kad mirusioji ruošėsi namo rekonstrukcijai, todėl taupė pinigus, tačiau ieškovas iš jos pinigų neimdavo, kad jos ir V. M. turtas yra atskiras, kad ji jam skolindavo pinigus, o jis skolas atidavinėdavo, kad dabar ieškovas uždirba minimumą, ieškovo motina nuolat gyveno kitoje namo pusėje kartu su dukra A. T., buvo ruošiamas namo pertvarkymo projektas, mobilus namelis buvo nupirktas tuo tikslu, kad A. turėtų kur gyventi namo rekonstrukcijos metu) teismo vertinimu taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas 2007 -2008 metais turėjo ir investavo 17 000 Lt.
Dalis ieškovo pateiktų čekių kopijų neįskaitoma, paties ieškovo surašyta, kas ir už kokią sumą buvo pirkta. Šių įrodymų teismas nevertino kaip neatitinkančių įrodymams keliamų reikalavimų. Dalis čekių patvirtina, kad buvo mokama kreditu, dalis čekių patvirtina, kad buvo mokama už prekes, nesusijusias su remontu ir neaišku, ar pagal čekius mokėjo ieškovas, juolab, kad kaip nurodyta anksčiau jo pajamos buvo menkos tokioms sumoms sumokėti.
UAB „Nidulus appraisal“ 2010 metų vertinimo atskaita parengta ieškovo užsakymu, todėl teismas ją vertintino ne kaip ekspertizės aktą, o kaip rašytinį įrodymą, be to ji nepagrindžia, kad į pagerinimus buvo investuota būtent 17 500 Lt, kadangi turto vertinimo pažymoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai pagerinimai buvo atlikti, kokios medžiagos buvo naudotos, kokia medžiagų ir darbų vertė. Ieškovas matematiniu būdu iš 25 500 Lt (gyvenamojo namo vertė) minusavo 8 500 Lt (vertė be remonto) ir gavo skirtumą 17 500 Lt, kurį ir įvardija kaip investuotas lėšas į namo pagerinimus.
Be to, UAB „Nidulus appraisal“ turto vertės nustatymo pažymos teisingumą paneigia teismo užsakymu atlikta ir nepaneigta nekilnojamojo turto – ginčo gyvenamojo namo dalies, kurioje gyveno A. T. su mama, rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pagal kurią kitos namo dalies rinkos vertė - 23 800 Lt.
Liudytojai N. T., R. P. parodė, kad tam tikrus pagerinimo darbus atliko ne ieškovas. Šie parodymai paneigia ieškovo tvirtinimą, kad patalpas pagerino išimtinai jis savo lėšomis ir darbu.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl po O. G. M. mirties paveldimo turtą tarp įpėdinių paveldėjimo pagal ieškovo pateiktą projektą. Kadangi ieškovui nepripažintina nuosavybės teisė į visą gyvenamąjį namą, jo pateiktas turto padalijimo planas netinkamas. Be to, ieškovas neįrodė, kad yra automobilis Audi coupe, autopriekabos mobilaus namelio kainas nurodė įsigijimo kainomis. Ieškovo pateiktas turto vertinimas neadekvatus, t.y. tą turtą, kurį pageidauja gauti ieškovas, jis vertina itin žemomis kainomis, o kurį palieka atsakovams – itin aukštomis.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas kaip palikėjos kreditorius neturi teisės reikalauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo turtu, jis gali pretenduoti tik į pinigines lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismo išvados prieštaringos: vienur nurodo, kad remontas atliktas O. G. M. lėšomis, kitur, kad ieškovą su palikėja siejo panaudos santykiai ir jam teko pareiga atlikti einamąjį remontą (LR CK 6.629 straipsnis).
2. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų turėjęs lėšų remontui. Tačiau teismas taip pat nenustatė, kad O. G. M. būtų turėjusi lėšų remontui bei to, kodėl ji darė remontą toje namo dalyje, kur gyveno būtent ieškovas, o ne ten, kur gyveno ji pati su ieškovo seserimi.
3. Byloje pakanka įrodymų apie ieškovo finansinį pajėgumą 2007-2008 m. padaryti 17 tūkstančių litų įnašą į namo remontą. Tą patvirtina įrodymai apie ieškovo uždarbį, pirkimo kvitai, V. A. paskola, dalies išlaidų apmokėjimas kreditu, lizingu. Ieškovo užsakymu atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, iš kurios matosi vertės po remonto padidėjimas, pakankama įrodyti remonto faktą.
4. Nereikšminga aplinkybė, kad liudytoja V. A. apklausiama negalėjo nurodyti tikslių paskolintų sumų. Šias sumas įrodyti prie apeliacinio skundo pateikiama paskolos sutartis, taip pat apie 4400 Lt paskolą vekselio forma iš banko SNORAS, šio banko su ieškovu gyvenusiai V. A. suteiktą paskolą naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele.
5. Teismas patikėjo liudytojų N. T. (atsakovės sutuoktinis) ir dėdės R. P. paaiškinimais, kad ieškovas atsikraustė į jau suremontuotą namo dalį. Tačiau tada lieka neaišku ir teismas nesiaiškino, kodėl tokiu atveju ieškovas turi remontui naudotų medžiagų pirkimo čekius ir kodėl liudytojai, nors teismas patikėjo, kad vykdė remontą, dovanojo plytas (neturėdami pajamų), remontavo ne tą apleistą namo dalį, kurioje gyveno patys, o gyvenamą ieškovo.
6. Po ieškinio pareiškimo N. T. ir jo sūnus sumušė ieškovą – sulaužė jam žandikaulį.
7. R. P. parodymai nenuoseklūs, jis nenurodė, kada apmūrijo priestatą.
8. Ieškovui nebuvo būtinas susitarimas su namo savininke, kad jam būtų atlyginta už pagerinimą (remontą). Tam pakanka LR CK 6.233 straipsnio, reglamentuojančio kito asmens reikalų tvarkymą.
9. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius (išėjo už ieškinio ribų kvalifikuodamas juos kaip panaudos teisiniu santykius, tai nebuvo įrodinėjama, nebuvo tokio reikalavimo) ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – atsakovai turėjo įrodyti aplinkybes, kurias ieškovas įrodinėjo kvitais ir sutartimis.
10. Teismas turėjo taikyti paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas. Jų nepritaikius padaryta nepagrįsta išvada, kad ieškovas kaip kreditorius neturi teisės reikalauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo turtu, jis gali pretenduoti tik į pinigines lėšas. LR CK 5. 63 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.
11. Ilgas laiko tarpas po palikėjos mirties netrukdo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Tą galima padaryti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
12. Kadangi tarp šalių nebuvo panaudos sutarties, taikytinas kito asmens reikalų tvarkymo institutas (LR CK 6. 233, 6.636 straipsniai).
13. Teismo paskirtas ekspertas atliko vertinimą lygindamas kainas su kitoje vietovėje esančiais pastatais, dėl to vertė nustatyta per didelė.
14. Automobilio Audi Coupe egzistavimą įrodo jį iš atsakovės sūnaus po palikėjos mirties įsigijusių asmenų parodymai.
15. Teismas galėjo padalinti tarp palikėjų turtą vadovaudamasis LR CK 5.70 straipsnio 1 dalimi, kad šalims nereikėtų reikšti analogiško ieškinio LR CK 4 knygos normų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovai R. M. ir A. T. atsiliepimu, iš esmės pritardami pirmosios instancijos teismo motyvams, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovo ir jo liudytojų parodymai prieštaringi. Pagal bylos medžiagą ieškovas neturėjo 17 000Lt lėšų namo dalies remontui. Ieškovo pajamos 2007 m. buvo minimalios, jis net neturėjo pajamų teikti išlaikymą savo dukroms. Ieškovo ir jo partnerės paskolos irgi įrodo, kad jam trūko lėšų pragyvenimui. Ieškovo partnerė 2007 m. skyrėsi, bylinėjosi dėl turto ir turėjo išlaidų, kurių nepajėgė apmokėti. Tikėtina, kad šioms išlaidoms ir skolinosi pinigus. Neįrodyta ir iš kur iki 2007 m., kai dar 2005 m. procesiniuose dokumentuose konstatuota jog prasta materialinė V. A. materialinė padėtis, ji įgijo tiek pinigų, kad juos galėtų skolinti ieškovui, kaip nurodyta pridėtose paskolos sutartyse, kurios tikėtina surašytos jau po teismo (anksčiau V. A. negalėjo nurodyti skolintų sumų).
2. Už statybines medžiagas mokėdavo paveldėtojų motina, jos vaikai padėdavo medžiagas nupirkdami, o ieškovas po motinos mirties paėmė čekius, kuriuos pateikė į bylą. O.G. M. 2007 metais turėjo lėšų remontui (2010 m. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ieškovas ir atsakovai po O.G. M. mirties paveldėjo 46 687,03 Lt).
3. Ieškovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, jame nesilaikoma proporcingumo, ieškovui siūloma dalis įvertinta nepagrįstai mažomis kainomis.
4. Automobilis Audi Coupe iš kiemo dingo. Ieškovams nežinomi liudijimus apie jo pirkimą pasirašę asmenys.
5. Įpėdiniai turi teisę pasidalinti paveldimą nuosavybę ir tai įforminti notarine tvarka. Tik po to, kai nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, galima teisme ieškinius grįsti liudytojų parodymais.
6. Teismui priėmus ir vertinant ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus būtų pažeistos atsakovų teisės, jiems nesudaryta galimybė liudytojams užduoti klausimus. Be to, šiuos įrodymus buvo galimybė pateikti anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą bei tinkamai motyvuotą sprendimą, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardamas, nekartoja, atitinkamai papildomai pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovą V. M. bei jo motiną siejo faktiniai patalpų, kuriose gyveno ieškovas, panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovui, nesant panaudos santykius įforminančios ir kitaip nei numatyta LR CK 6.636 straipsnyje nustatančios sutarties, teko pareiga atlikti šių patalpų einamąjį bei kapitalinį remontą bei apmokėti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.629, 6. 636 straipsniai). Net ir pripažinus, jog V. M. su motina siejo faktiniai panaudos teisiniai santykiai, esminis byloje kilęs ir nagrinėtinas ginčas, ar ieškovas V. M. savo lėšomis remontuodamas 2007-2008 m. pagerino savo motinos O.G. M. namo dalį, kurioje pats gyveno. Tik ieškovui įrodžius šiuos teiginius, galėtų kilti klausimas, ar tai buvo tik remontas, kurį jis kaip panaudos gavėjas privalėjo atlikti, ar esminis turto pagerinimas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pakankamai įrodymų, jog ieškovas 2007 metais būtų turėjęs 17 000 Lt lėšų remontui. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. Ieškovas teismo posėdyje teigė 2007 m. turėjęs 3000 USD santaupų, tačiau to nepatvirtino įrodymais (LR CPK 12, 178 straipsniais). Dar daugiau, byloje esantys įrodymai apie ieškovo pajamas, patvirtina, kad ieškovo, turinčio šeimą, pajamos buvo mažos. Be to, ieškovas ne kartą sudarė lizingo sutartis dėl santykinai nedidelės vertės turto (pvz. lango, kainuojančio 1000 Lt), be to, pagal šias lizingo sutartis įmokas už ieškovą ne kartą mokėjo su juo gyvenanti V. A.. Teismas kritiškai vertina tik su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktas paskolos sutartis su V. A.. Nors V. A. byloje pati buvo apklausta kaip liudytoja, nei apklausiama, nei ieškovas anksčiau nebuvo minėję, kad turtinius tarpusavio santykius (V. A. ieškovui skolinamas pinigų sumas bei jų grąžinimą) įformindavo rašytinėmis sutartimis. Esant tokioms sutartims, labiau tikėtina, kad apie jas sutarties šalys būtų užsiminę anksčiau. Todėl jas pateikus tik kartu su apeliaciniu skundu, kai iškilo poreikis papildomai įrodymais pagrįsti ieškovo realią galimybę 2007-2008 m. investuoti į namo remontą 17 000 Lt, labiau tikėtina tikėtina, kad šios sutartys galėjo būti surašytos vėliau. Dėl šių priežasčių teismas jas vertina kritiškai ir nepripažįsta pakankamais įrodymais pagrįsti ieškovą 2007 m. turėjus 17 000 Lt.
Atitinkamai, neįrodžius, jog ieškovas 2007 m. galėjo turėti 17 000 Lt, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikti čekiai, iš kurių nematyti, kas pagal juos atsiskaitė ir iš kurių negalima spręsti, ar tai buvo išlaidos būtent (vien) namo remontui, nepakankami įrodyti ieškovą investavus į namo remontą. Pažymėtina ir tai, kad šiuos ieškovo teiginius neigia kiti proceso dalyviai, nurodydami, jog vaikai tik padėjo motinai remontuoti namą (pagalba pasireiškė ir reikalingų medžiagų pirkimu), tačiau pati motina, duodama vaikams pinigus, mokėdavo už remontui reikalingas medžiagas, duodavo vaikams tam reikalingus pinigus. Kad O.G. M. 2007 m. turėjo pinigų namo remontui (susigrąžino 48 000 Lt permoką elektros tinklams, dalis šių pinigų (po 7000 Lt) buvo padalinta vaikams) patvirtino pats ieškovas 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje. Todėl teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, sprendžia esant labiau tikėtina, kad remontas 2007-2008 m. atliktas ne ieškovo lėšomis (neįrodyta ieškovą turėjus realią galimybę investuoti 17 000 Lt).
Kiti apeliacinio skundo argumentai (ieškovo abejonė, ar motina galėjo daryti remontą toje namo dalyje, kur gyveno ieškovas, ar prie šios namo dalies remonto galėjo prisidėti kiti asmenys) neturi esminės reikšmės ginčo išnagrinėjimui. Šios aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviai ir liudytojai pripažino, kad santykiai tarp O.G. M. trijų vaikų tapo ir tebėra ypatingai konfliktiški po jos mirties, iškilus ginčui dėl palikimo pasidalijimo. Tai galėtų paaiškinti ieškovo apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad motina ir kiti giminaičiai anksčiau galėjo prisidėti prie namo dalies, kurioje gyveno ieškovas, remonto. Pažymėtina, kad tarp artimų ir giminystės ryšiais susietų žmonių tarpusavio parama ir pagalba grįsti santykiai nėra neįprasti. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad ieškovo motina, brolis ir sesuo su šeimomis, motinos brolis negalėjo dalyvauti remontuojant tą O.G. M. namo dalį, kurioje gyveno būtent ieškovas.
Pripažinus esant neįrodyta, jog ieškovas atliko namo remontą ir taip investavo savo 17 000 Lt, nėra pagrindo tenkinti ieškovo kreditorinį reikalavimą ar taikyti kito asmens reikalų tvarkymo institutą (LR CK XIX skyrius).
Dėl paveldimo turto padalinimo
Ieškovas, 2011 m. kovo 31 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu papildė pradinio ieškinio reikalavimus, papildydamas ieškinį reikalavimu padalinti paveldimą turtą. Šis reikalavimas iš esmės yra tiek reikalavimas dėl turto padalinimo (ginčas dėl ieškovo teisės į didesnę palikimo dalį (tuo pagrindu, kad ieškovas galimai pagerino palikėjos turtą) nei priklausytų įpėdiniams paveldint pagal įstatymą), tiek dėl paveldėto turto atidalinimo (ieškovas nurodė, kaip konkrečiai prašo paveldėtojams padalinti (atidalinti) paveldimą turtą).
Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ginčas tarp mirusiosios O. G. M. vaikų dėl paveldėto turto pasidalinimo kilo dėl to, ar ieškovui priklauso didesnė nei pagal įstatymą paveldint priklausytų dalis turto tuo pagrindu, kad ieškovas galimai pagerino paveldimo O.G. M. turto (namo) dalį. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, būtent šis ginčas turėjo daugiausiai įtakos tam, kad O.G. M. vaikai bendru sutarimu nepasidalino paveldėto turto (LR CK 5.70 straipsnio 1 dalis), o ieškovas apsisprendė reikšti ieškinį. Šis ginčas teisme išnagrinėtas šioje dalyje ieškinio netenkinus, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pasiūlytas turto atidalijimo variantas neatitinka teisingumo, sąžiningumo kriterijų (ieškovo pateiktas planas parengtas tam atvejui, jeigu būtų pripažinta ieškovo teisė gauti didesnę palikimo dalį).
Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovai R. M. ir A. T. yra išreiškę nesutikimą dėl turto atidalinimo ieškovo nurodytu būdu, tačiau nėra byloje išsamiai išdėstę savo nuomonės dėl turto atidalijimo (ketino reikšti priešieškinį). Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai nėra žinoma ir nebuvo išsiaiškinta visų įpėdinių nuomonė dėl turto atidalinimo, į kokį konkretų turtą jie pretenduoja, dėl turto padalijimo būdo, kai nėra galimybės ar netikslinga turtą padalinti natūra, šis klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, šiuo klausimu nebuvo atskleista bylos esmė ir nėra galimybės jį išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šie bylos nagrinėjimo procesiniai trūkumai neturi lemti, kad ieškovo reikalavimas dėl turto padalinimo, už kurį dalis žyminio mokesčio sumokėta, o dalis priteista sumokėti, liktų iš esmės neišnagrinėtas ir todėl ieškovas savo teises turėtų ginti vėl reikšdamas naują ieškinį, apmokėdamas jį nauju žyminiu mokesčiu. Dėl šios priežasties byla dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl turto atidalijimo grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi byla apeliacine tvarka iš nagrinėta tik dalyje (dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl turto padalijimo grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės paskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas. Jos, kiek nepaskirstytos šia nutartimi, bus paskirstytos bylą dalyje dėl turto padalijimo išnagrinėjus iš naujo.
Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė turtinį reikalavimą dėl 243 431,40 Lt turto vertės. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas dalyje dėl turtinio reikalavimo dėl 17 000 Lt, taigi ieškinys atmestas dalyje dėl 7 procentų turtinio reikalavimo, atitinkama apimtimi (proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai) šia nutartimi skirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas dėl paveldėto turto padalinimo ir atidalinimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl likusioje dalyje bylinėjimosi išlaidos šia nutartimi neskirstomos (bus paskirstytos pirmosios instancijos teismo).
Šia nutartimi išsprendus tik turtinį reikalavimą dėl 17 000 Lt, už kurį mokėtina žyminio mokesčio suma – 510 Lt yra sumokėta paduodant pirminį ieškinį, šia nutartimi nėra pagrindo priteisti valstybei papildomą žyminio mokesčio sumą. Todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria valstybei iš ieškovo priteista 4 358,63 Lt žyminio mokesčio.
Proporcinga atmesto reikalavimo daliai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra – 3,74Lt. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, ji iš ieškovo nepriteistina, o sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš ieškovo naikintina.
Pagal bylos duomenis atsakovas R. M. turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų, Šios išlaidos skirstytinos dalyje, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovo V. M. atsakovui R. M. priteistina 70 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje proceso dalyvių turėtos atstovavimo išlaidos bus paskirstytos iš naujo išnagrinėjus reikalavimą dėl turto padalinimo.
Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 53,45 Lt žyminio mokesčio, o likusios sumos mokėjimas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi jam yra atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka paliekamas nepakeistas reikalavimas dalyje dėl 17 000 Lt vertės turto (už jį valstybei mokėtina 510 Lt suma), iš ieškovo valstybei priteistina 456,55Lt (t.y. 510-53,45) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas R. M. turėjo 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Jam priteistina 105 Lt suma, proporcinga išnagrinėtai ir atmestai reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 327 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Grąžinti bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl turto padalinimo nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteista 4 358,63 Lt žyminio mokesčio ir 53,45 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 4 412, 10 Lt.
Sumažinti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 70 Lt (septyniasdešimt litų).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 456,55 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus penkiasdešimt penkis centus) už apeliacinį skundą mokėtiną žyminio mokesčio dalį.
Priteisti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 105 Lt (šimtą penkis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.