Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-508/2007

2007 m. lapkričio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam G.R., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiojo A.M. atstovui advokatui Jonui Klipštui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G.R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G.R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d., nubaustas 10 mėnesių laisvės apribojimo, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, bei iki 2008-03-25 įpareigotas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistojo G.R. nukentėjusiojo A.M. naudai priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 600 Lt už teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.R. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2006-02-06 apie 13.30 val. UAB „Bernelių užeigoje“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu pagriebęs A.M. už dešinės rankos ketvirto piršto, jį užlaužė, padarydamas nukentėjusiajam A. M. dešinės rankos ketvirto piršto vidurinės (antros) falangos lūžimą, tuo sužalojo nukentėjusįjį sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A.M. prašė nuteistojo G.R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo metu ištirti įrodymai įvertinti teisingai ir priimtas teisėtas bei pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo prieštaravimų, tačiau jie buvo pašalinti pakildžius ikiteisminį tyrimą. Kaltinamojo G. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, o nukentėjusio A. M. buvo nuoseklūs. Be to, G. R. nepasinaudojo procesine teise apskųsti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. M. atžvilgiu. Nukentėjusiojo nuomone, apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, nėra pagrįsti ir turi būti atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovą ir prokurorą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G.R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.).

Tai, kad G. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatyta teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, o būtent: nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo A. M. duotais parodymais apie tai, kad konflikto metu kaltinamasis G. R. pirmasis sugriebė nukentėjusiajam už dešinės rankos piršto ir jį tyčia sulaužė; nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu; liudytojo V. P. parodymais apie tai, kad jis matė, kaip kaltinamasis G. R. sugriebė už dešinės A. M. rankos, o pastarasis suriko iš skausmo ir suklupo; liudytojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu; eksperimento protokolu, patvirtinančiu, kad liudytojas V. P. tikrai galėjo matyti, kaip G. R. sugriebė A. M. už rankos; liudytojo R. M. parodymais apie tai, kad iš karto po įvykio sutiko kruvinu veidu A. M., kuris pasakė, kad jį sumušė G. R.; liudytojo A. J. parodymais apie tai, kad netrukus po įvykio A. M. jam skundėsi pirštu skausmu; specialisto išvadomis, kuriose konstatuoti A. M. sužalojimai, kitais teismo ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis.

Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko fizinis konfliktas ir kad jame jie abu dalyvavo, byloje ginčo nėra. Nuteistasis G. R. ginčija įvykių eiliškumą, teigdamas, kad A. M. pirmasis puolė kumščiu jį mušti, todėl jis A. M. nuo savęs atstūmė, tokiu būdu galimai galėjo lūžti A. M. rankos pirštas. Šiuos nuteistojo G. R. teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes nuteistojo nurodyta įvykių eiga prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės ir pelnytos bausmės. Jau minėta, kad kaltinamojo G. R., priešingai negu nukentėjusiojo, parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi ir nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. teigė, kad buvo sugriebęs nukentėjusiajam už piršto, tačiau teisiamajame posėdyje tvirtino, kad to nedarė, tik atstūmė A. M. nuo savęs. Tai, kad G. R. pirmasis sugriebė A. M. už rankos ir sulaužė pirštą, be to, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta ir prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl jo veikimo būtinosios ginties situacijoje (2 T, b.l. 33-35). Šis prokuroro nutarimas įsiteisėjęs, jame nustatyta įvykių eiga nepaneigta, todėl šis nutarimas turi ir prejudicinę galią, kas atitinkamai pasitvirtino ir bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Apskųstame teismo nuosprendyje išdėstyti byloje esantys įrodymai ir pateiktas jų vertinimas patvirtina kaltinimą, jog G. R. tyčia sulaužė nukentėjusiajam A. M. pirštą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Šiuo atveju veikos kvalifikacijai neturi reikšmės tas faktas, kad A. M., veikdamas būtinosios ginties situacijoje, sužalojo G. R. veidą, sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši A. Ma. veika jau įvertinta įsiteisėjusiu minėtu prokuroro nutarimu, todėl neturi įtakos G. R. apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių inkriminuotą kaltinimą, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai G. R. pripažino kaltu padarius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo datos neatitinka tikrovės, teismo specialistų išvados yra prieštaringos dėl tikslios piršto lūžimo vietos, tačiau šiais apelianto argumentais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo minėtus ikiteisminio tyrimo trūkumus, tačiau šiuos trūkumus ir jų reikšmę kaltės klausimo išsprendimui ir nuosprendžio priėmimui įvertino teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo trūkumus nustatė pirmosios instancijos teismas, dėjo procesines pastangas ištaisyti, todėl priėmė 2007-02-28 nutartį perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti (1 T, b.l. 159-160), o jo metu šie trūkumai buvo pašalinti ir ištaisyti: pridėtos fotonuotraukos prie nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų, gauta papildoma specialisto išvada ir nustatyta tiksli piršo lūžio vieta, apklausti nukentėjusysis, įtariamasis ir kiti liudytojai, atliktas eksperimentas liudytojo V. P. parodymams patvirtinti, atlikti kiti procesiniai veiksmai ir ikiteisminis tyrimas baigtas nauju kaltinamuoju aktu. Tai reiškia, kad nustatyti ikiteisminio tyrimo procesiniai pažeidimai nepanaikino ir nesuvaržė kaltinamojo įstatymo garantuotų teisių ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti BPK 58 str. numatytų teisėjo šališkumo pagrindų. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas 2007-07-18 nutartimi kaltinamajam G. R. pakeitė kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą ir paskelbė jo paiešką (2 T, b.l. 76), o jį sulaikius, 2007-08-01 nutartimi kaltinamajam G. R. nustatė suėmimo terminą 2 mėnesiams (2 T. b.l. 96), nesudaro pagrindo teismo (teisėjo) šališkumui konstatuoti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, netiria kaltinamojo kaltės klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, netikrina ir nevertina byloje surinktų įrodymų. Tačiau skiriant kardomąją priemonę, būtina nurodyti pagrindinius bylos duomenis, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas. Šie duomenys buvo išvardinti teismo nutartyse paskirti suėmimą, jie nurodomi kaltinamajame akte. Jų kiekis buvo laikomas pakankamu G. R. kaltinant nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1d., padarymu. Minėtų baudžiamojo proceso reikalavimų teismas paisė ir jų nepažeidė, nes G. R. kaltės klausimo teismas nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, o suėmimą paskyrė bei jo terminą nustatė griežtai laikydamasis suėmimo skyrimo pagrindų ir tvarkos.

Be to, byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis G. R. apskundė 2007-08-01 nutartį dėl suėmimo termino nustatymo 2 mėnesiams. Šis jo skundas Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas 2007-08-06 (2 T, b.l. 96). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-08-03 raštu iš Kauno miesto apylinkės teismo buvo pareikalauta byla (medžiaga), reikalinga kaltinamojo G. R. skundo dėl suėmimo termino nustatymo išnagrinėjimui Kauno apygardos teisme (2 T, b.l. 98). Nežiūrint to, byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo skundo išnagrinėjimą. Iš byloje esančių procesinių teismo dokumentų matyti, kad apylinkės teismas 2007-08-08 nutartimi kaltinamajam G. R. kardomąją priemonę- suėmimą pakeitė į namų areštą ir paskyrė įpareigojimus (2 T, b.l. 110). Tai reiškia, kad kaltinamasis G. R. suėmime išbuvo nuo 2007-08-01 iki 2007-08-08. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nevykdė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko rašytinio pareikalavimo ir nepersiuntė skundo nagrinėjimui būtinos medžiagos aukštesnės instancijos teismui, dėl ko kaltinamojo skundas liko neišnagrinėtas, o apylinkės teismo 2007-08-01 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas liko neįvertinti. Tam neturi reikšmės ta aplinkybė, kad skundo nagrinėjimo metu kaltinamajam jau būtų galiojusi kita kardomoji priemonė- namų areštas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pažeidė kaltinamojo teisę į procesinio skundo išnagrinėjimą aukštesnės instancijos teisme, tačiau tai nesudarė esminio BPK pažeidimo, įtakojusio tolesnio bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo, jau 2007-08-08 griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į švelnesnę.

Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismo 2007-08-01 nutartis pagal kaltinamojo skundą aukštesnės instancijos teisme liko neįvertinta, tai neturi įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip jau minėta, skiriant, keičiant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, keičiant jos sąlygas ar sprendžiant kitus procesinius kardomosios priemonės klausimus, netiriama kaltinamojo kaltė, nevertinami byloje surinkti duomenys dėl nusikalstamos sudėties buvimo, nesprendžiami veikos kvalifikacijos, bausmės ir kiti, išimtinai tik su nuosprendžiu siejami klausimai. Taigi minėtas apylinkės teismo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nesudarė tiesioginio priežastinio ryšio G. R. kaltės klausimo išsprendimui, t.y. nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti teismo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo šališkumo nepatvirtina ir apelianto teiginiai dėl griežtesnės bausmės, negu prašė prokurorė, skyrimo. Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė teismo prašė už BK 138 str. 1d. numatytą veiką G. Remeikai paskirti 6 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 2 mėnesius atlyginti žalą, neatlygintai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2 T, b.l. 121). Tačiau nuosprendžiu teismas paskyrė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, t.y. teismas paskyrė griežtesnę bausmę, negu baigiamųjų kaltų metu prašė prokurorė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismą saisto tik kaltinimo ribos, kurios nustatomos pagal BPK 255-256 str. Teismas baigiamųjų kalbų metu tik išklauso proceso dalyvių nuomonių, tačiau nuosprendžiu bausmę paskiria griežtai vadovaudamasis BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir tvarka. Joks proceso dalyvis, net ir prokuroras, negali teismui privalomai nurodyti, kokią bausmę, kokios trukmės, kokiomis sąlygomis ir pan. paskirti. Tai išimtinė teismo teisė ir pareiga bei teisingumo įvykdymo sudėtinė dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė bausmių skyrimo nuostatas ir teisingai G. R. individualizavo bausmę. Apylinkės teismo G. R. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais sulaikys G. R. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, leis nors iš dalies suprasti ligonių, socialinės pagalbos reikalingų asmenų sunkumus, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios pusės interesus (atsiradusias pasekmes, dvasinių išgyvenimus), bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. vertinamas nusikaltimo pobūdis, kaltės forma, kaltininko turtinė padėtis. Įvertinant visumą aplinkybių, užtikrinant priešingų interesų pusiausvyrą, teisingai nustatyta neturtinė žala 2000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.