Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam neįgalumą, darbingumo lygis 35 procentai, nedirbančiam, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2016 m. vasario 2 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, tyčia sudavė vieną kartą delnu į veido sritį, vieną kartą kumščiu į dešinę akį ir ne mažiau dešimt kartų spyrė į kojas B. K., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusioji B. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), prižiūri neįgalią mamą, kuri labai išsigąsta didelio triukšmo. Ji nurodė, kad šių metų vasario mėnesį, dienos neprisimena, vieną vakarą, būdama namuose, ji išgirdo lauke lojantį savo šunį. Išėjusi į lauką pamatė, kad už jos kiemo vartų, iš gatvės pusės stovi jai iš matymo pažįstamas, girtas R. S.. Jis tampė uždarytus jos tvoros vartus, rėkavo. Priėjusi prie vartų ji pasakė, kad jis eitų toliau nuo jos vartų. Vėliau ji pro kitus vertus išėjo į gatvės pusę, būdama ant šaligatvio ji bandė jį nuvaryti. Tada vyriškis jai ranka vieną kartą trenkė į akį, vėliau į ausį. Šis vyriškis buvo apavęs labai skaudžiais batais ir jis ėmė spardytis ir įspyrė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į kojas. Atsitraukusi nuo jo, ji iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai, ji R. S. papurškė dujų iš dujinio balionėlio ir surišo jo kojas. Po kelių dienų tas pats vyriškis vėl buvo atėjęs prie jos vartų, juos tampė. Ji nereiškia civilinio ieškinio, tik nori kad šis vyriškis daugiau neitų prie jos namų ir paliktų ją ramybėje, nes jos mama labai išsigąsta triukšmo, šuns lojimo. B. K. nurodė, kad R. S. yra agresyvus, ji mano, kad jam reikalingas stacionarinis gydymas.

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu (l. 44-45) parodė, kad ji gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos ji neprisimena, vakare, po 21.00 val., ji išgirdo piktai lojant jų šunį lauke, prie jų gyvenamojo namo tvoros, pamatė vyriškį. Tas vyriškis buvo pasilipęs ant pirmo privirinto laiptelio ir pradėjo judinti jų gyvenamojo namo vartus ir kažką šaukti. Tas vyras labai dažnai ateina prie jų gyvenamojo namo vartų ir pradeda tuos vartus daužyti. Apie tą vyrą ji pasakė mamai B. K.. Ši išėjo į lauką. Praėjus apie 20 minučių ir mamai negrįžtant į namus, ji vėl nuėjo į virtuvę prie lango ir pamatė, kad mama stovi už tvoros, prie mamos sustojęs kažkoks automobilis, kurio vairuotojas sėdėjo automobilyje ir pro pravirą automobilio langą laikė to vyriškio vieną ranką. Ji aiškiai matė kaip tas vyriškis puola ant jos mamos, matė kaip tas vyriškis mamai sudavė į dešinę galvos pusę ir mamai įspyrė kelis kartus. Tada ji išsigando ir nunešė savo mamai savigynai skirtą dujų balionėlį. Ji matė, kaip mama tam vyriškiui papurškė dujų, tada tas vyriškis apsiramino. Ji atnešė mamai striukę ir matė, kaip vyriškis, kuriam mama buvo papurškusi dujų, gulėjo ant žemės, sukosi ratu ir spardėsi. Matė kaip tas vyriškis mamai įspyrė daug kartų, kiek tiksliai pasakyti negali. Po to, mamos prašymu ji atnešė iš namų chalato diržą. Tada mama tam vyriui surišo kojas, kad jis daugiau mamai nesispardytų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu (l. 49-50) parodė, kad ji yra R. S. mama. Jo sūnus R. S. turi neįgalumą, jis gydosi psichikos sveikatos centre. 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos ir laiko nepamena matė sūnų Romą gatvėje prie automobilio, netoli stovėjo K.. Automobilio vairuotojas laikė Romą už pečių, o šis šūkavo, keikėsi. Ji matė, kad Romas bandė įspirti K.. Paskui K. dukra atnešė mamai dujų balionėlį, ši papurškė dujų jos sūnui į akis. Po to R. K. parvertė ant žemės. Tada ji nuėjo ir nematė, kas vyko toliau. Jos sūnus yra neįgalus, jis ne visada jos klauso.

Iš 2016-02-02 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (l.6-9) matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, kairėje gatvės pusėje matoma tamsiai ruda, geležinė tvora, kuria aptverta visa teritorija aplink baltų plytų mūrinį namą. Namo vartai yra (duomenys neskelbtini) pusėje.

2016-06-06 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-63/2016 (l. 121-123) nurodyta, kad:

1. Įtariamajam R. S. konstatuojamas įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas – Vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti.

2. Įtariamasis R. S. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti.

3. Įtariamasis R. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali teisingai jų valdyti.

4. Įtariamasis R. S. negali būti apklaustas, teisiamas, dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo.

5. R. S. rekomenduojama taikytu priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, ambulatorinį stebėjimo psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą, nurodė, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, jam yra reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas, gydymas pagal gyvenamąją vietą. Tai R. S. gali padėti dėl elgesio sutrikimo. R. S. globėjas turėtų pasirūpinti, kad jis lankytųsi psichikos sveikatos centre pas gydytoją ir socialinę darbuotoją, vartotų jam paskirtus vaistus ir nevartotų alkoholio.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad R. S. viešoje vietoje, gatvėje tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai, tokiu būdu rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, R. S. veika sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų teismo posėdyje matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu R. S. nustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Ekspertizės išvados, eksperto paaiškinimai teisme leidžia daryti išvadą, kad R. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, nes jos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti. Šiuo metu jo sveikatos būklė nėra pakitusi, jam reikalingas specialus gydymas, todėl jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d. ir 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 2 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios B. K. ir R. S. giminaičio, kuris inicijavo bylą dėl R. S. pripažinimo neveiksniu, Vl. K. nuomonė, kad R. S. yra reikalingas stacionarinis stebėjimas, negali paneigti ekspertizės akto ir eksperto pasisakymo teismo posėdžio metu. Nėra pagrindo tenkinti jų prašymus ir R. S. paskirti stacionarinį stebėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 284 str. 1 d., padarymo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Panaikinti R. S. 2016-02-03 prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartį apeliaciniu skundu gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.