Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Ieškovės atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nustatant atsakovo bendravimo tvarką turi būti atsižvelgiama į tai, jog atsakovas nėra matęs savo sūnaus, vaikas yra tik vienerių metų amžiaus. Ieškovė prašo minimalaus išlaikymo su tikslu patenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

Atsakovas R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, jog mažamečio A. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. K., priteistinas išlaikymas ir nustatytina bendravimo tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Papildomai nurodė, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi duomenų, kad šeimoje būtų fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė A. J. palaikė ieškovės ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovės buitis yra tvarkinga, gyvenamasis namas apkūrenamas malkomis, įrengtas tualetas. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė atsakovo prašymu, kadangi atsakovas norėjo gyventi Lietuvoje, tvarkė dokumentus dėl leidimo gyventi šioje šalyje, tačiau jo negavo. Po poros savaičių po santuokos sudarymo atsakovas išvyko į Gruziją. Atgal į Lietuvą grįžo 2018 m. balandžio 24 d., gyveno kartu su ieškove iki 2018 m. liepos 18 d. Atsakovui vėl grįžus gyventi į Gruziją, ieškovė su atsakovu bendravo per Messenger programėlę iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Būdama trečiame mėnesyje nėščia, ieškovė pranešė atsakovui apie gimsiantį vaiką, prašė jo grįžti į Lietuvą. Taip pat informavo atsakovą apie santuokoje gimusį sūnų, siuntė vaiko nuotraukas, tačiau atsakovas nereagavo, išlaikymo neteikė, nepripažįsta, kad mažametis A. T. yra jo vaikas. Ieškovės teigimu ją ir judviejų vaiką atsakovas paliko. Ieškovė pranešė atsakovui, kad ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su vaiku susijusių klausimų išsprendimo, tačiau atsakovas liko pasyvus. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui palikus šeimą, sutuoktiniai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. liepos 18 d., t.y. daugiau kaip vienerius metus. Nustatyta, jog atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį, nesirūpina šeima, nesidomi šalių nepilnamečio vaiko gyvenimu, nėra lojalus savo sutuoktinei, vienašališkai nutraukė tarpusavio bendravimą. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip sutuoktinės pareigas nėra. Priešingai – iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė buvo lojali, betarpiškai rūpinasi šalių nepilnamečių vaiku, stengėsi išsaugoti šeimą, skatino atsakovą grįžti ir gyventi visiems šeimos nariams kartu. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, kadangi atsakovas jau daugiau nei dvidešimt metų visiškai nesirūpina šeima, nesidomi atsakove, nesistengė išsaugoti šalių santykių. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama ikisantuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad santuokoje jokio tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymomis, ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ir kelių transporto priemones neįregistruotos. Bylos duomenimis, santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus ieškovė nepateikė, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio A. T. gyvenamąją vietą su ja, t.y. vaiko motina S. K.. Ieškovė nurodo, jog sūnus A. T. su ieškove ir jos nepilnamete dukra gyvena nuo gimimo. Juos sieja artimas tarpusavio ryšys, sūnui yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir buities sąlygos.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo dėl A. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neginčijo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, jog A. T. su ieškove ir jos nepilnamete dukra gyvena nuo gimimo. Šeima gyvena ieškovės motinai priklausančio gyvenamojo namo dalyje. Ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gaunamas išmokas naudoja vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo metu atsakovas yra išvykęs į užsienį, į ankstesnę savo gyvenamąją vietą, jo darbo vieta nėra žinoma. Atsakovas su savo sūnumi nebendrauja, nesidomi jo sveikata, jo nepripažįsta ir neprisideda prie jo išlaikymo ar lavinimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, todėl jų turtinė padėtis vertintina panašiai. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio A. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovė rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, namuose yra tvarkinga ir švaru. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio A. T. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina ieškove S. K. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Ieškovė prašo nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo R. T. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. T. nustatant, kad atsakovas su sūnumi A. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 13 val. Apie numatomą bendravimą su sūnumi minėtais šeštadieniais atsakovas praneša ieškovei prieš dvi dienas.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas su sūnumi nebendrauja, jo nelanko ir nesirūpina. Atsakovas sūnaus nėra matęs ir jo nepripažįsta. Kadangi jis nerodo noro bendrauti su sūnumi ir tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, ieškovė prašo nustatyti atsakovui minimalią bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į siekį, jog nepilnametis A. T. turi turėti galimybę bendrauti su atsakovu, yra pareikštas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tarp skyrium gyvenančių šalių, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas mano, jog yra tikslinga nustatyti nepilnamečio bendravimo tvarką su atsakovu. Įvertinus visą esamą situaciją, atsakovui nustatoma bendravimo su nepilnamečiu A. T. bendravimo tvarka nurodant, jog atsakovas su sūnumi A. T. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 13 val. Apie numatomą bendravimą su sūnumi minėtais šeštadieniais atsakovas praneša ieškovei prieš dvi dienas (CPK 376 straipsnis).

Išaiškinti šalims, jog jos turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Mažametis A. T. yra vienerių metų amžiaus. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia: apie 130 eurų maistui (mišinėliams, tyrelėms), sauskelnėms - 40-50 eurų, asmeninės higienos priemonėms - 20 eurų, indai vaiko maitinimui, čiulptukai - 25 eurai, drabužiams, avalynei - apie 40 eurų, vitaminams, papildams - 15 eurų, vaistams - 10-15, skalbimo priemonėms - 15 eurų, vaiko lavinimo priemonėms - 10 eurų, kuro išlaidos - 10-15 eurų. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos tik vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Į nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečio A. T. amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 300 Eur suma vaikui yra pagrįsta ir pakankama tik vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, turi įgijusi dvi profesijas, ankščiau dirbo, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės vidutines šeimos pajamas sudaro 174,69 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 272,01 Eur kitos socialinės išmokos. Ieškovės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena dviejų kambarių jos motinai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Namuose tvarkinga, šviesu, yra komunikacijos ir namų apyvokos daiktai. Vertinant ieškovės indėlį į sūnaus A. T. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina sūnų, juo rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti. Ieškovė savo nepilnamečiais vaikais rūpinasi viena, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, juo nesidomi ir nesirūpina, todėl pareiga išlaikyti A. T. tenka tik ieškovei. Jai taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog jis yra Gruzijos pilietis. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, gyvendamas Lietuvoje dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar išmokas grįžus gyventi į Gruziją bylos nagrinėjimo metu, turimą specialybę, išlaikytinių skaičių nėra. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registruose pateiktą informaciją, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neįgijo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumo lygį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas visiškai neišlaiko savo sūnaus, juo nesidomi ir jo nelanko.