Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Jis įsigijo netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą 2023 metų rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena. Jis neturi teisės vairuoti automobilį, iki šiol neišlaikė praktinio vairavimo egzamino VĮ „Regitra“, teoriją yra išlaikęs jau seniau nei prieš metus. Jam buvo labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jis gyvena su seneliais ir dviem jaunesnėmis seserimis, tėvų neturi. Jam reikia padėti seneliams, todėl jam labai reikalingas automobilis. Internete rado skelbimą, kur buvo nurodyta, kad galima gauti greitai vairuotojo pažymėjimą, buvo parašyta, kad padeda gauti vairuotojo pažymėjimą. Jis neprisimena kaip vadinosi tas puslapis, tik žino, kad vairuotojo pažymėjimą buvo galima gauti Lenkijoje. Susisiekė per Instagram programėlę. Jis užpildė paraišką ir su juo susisiekė moteris. Moteris paaiškino, kad jis turi atsiųsti savo duomenis ir nuotrauką per „Telegram“ programėlę. Moteris jam paaiškino, kad per porą savaičių sutvarkys dokumentus ir padarys vairuotojo pažymėjimą. Sakė, kad jam tai kainuos 1 200 eurų. Iš pradžių galvojo, kad vairuotojo pažymėjimą jis gaus tikrą. Per du kartus į moters nurodytą sąskaitą pervedė 1 200 eurų, pirmą kartą 300 eurų, po to likusią sumą. Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą jis gavo paštu. Suprato, kad šitas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nes jis nelaikė Lenkijoje vairavimo egzamino, nevyko į Lenkiją mokytis vairuoti, o vairuotojo pažymėjimą gavo lenkišką. Žinodamas, kad jis netikras, jis šiuo dokumentu stengėsi nesinaudoti, tačiau jį turėjo su savimi piniginėje. 2023 m. gruodžio 1 d. jis važiavo draugo automobiliu, jį vairavo. Kai sustabdė pareigūnai, jis jiems padavė minėtą lenkišką vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnai nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, taip pat nustatė, kad jo lenkiškas vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes reikia padėti šeimai. Su savimi jis turi telefoną. Savo telefone jis neturi jokių susirašinėjimų ar kontaktų, kurie buvo susiję su netikro vairuotojo pažymėjimo gavimu, nes jis viską jau ištrynė, „Telegram“ programėlės jo telefone nėra. Jokių tos moters, su kuria bendravo dėl vairuotojo pažymėjimo, kontaktų neišsaugojo, sąskaitos numerio, į kurią pervedė pinigus, neišsaugojo. Jis labai gailisi, kad padarė nusikaltimą. Labai prašo esant galimybei jam neskirti arešto, nes jo padėtis šeimoje labai sunki, turi padėti seneliams, taip pat turi padėti išlaikyti dvi jaunesnes seseris, kurioms 14 ir 16 metų. Stengiasi dirbti, o tam kad nuvažiuotų į darbą, jam reikalingas automobilis, kadangi kitais būdais susisiekimas yra sudėtingas. Jis stengiasi dirbti. Šiuo metu dirba padienius darbus, buvo išvažiavęs uždarbiauti į Lenkiją. Yra našlaitis, gyvena su seneliais, seneliai gyvena iš pensijos. Po mamos mirties jie su seserimis gyvena su seneliais, kuriems jis stengiasi visais įmanomais būdais padėti (el. b. l. 131–134).

2024 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. K. parodė, kad patvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Jis žino, kokia yra vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarka, tačiau šį dokumentą jis įsigijo nesikreipdamas į oficialią įstaigą. Jis iki šiol neišlaikė vairavimo egzamino ir negavo vairuotojo pažymėjimo. Suprato, kad įsigijo netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Šis netikras dokumentas jam buvo reikalingas tam, kad galėtų važinėti automobiliu. Netikrą vairuotojo pažymėjimą jis gavo paštu. Gali paaiškinti, kad jo telefone galėjo likti susirašinėjimas dėl vairuotojo pažymėjimo, tačiau tuo metu jis tik domėjosi kaip galima gauti dokumentą, neprisimena tiksliai su kuo, kada ir per kokią programėlę susirašinėjo, bet iš tų kontaktų jis nieko negavo ir su jais nesusitarė dėl dokumento gavimo. Dėl šio netikro lenkiško vairuotojo pažymėjimo jis, kaip jau minėjo, susirašinėjo su moterimi, bet susirašinėjimą ištrynė, jokių kontaktų telefone neliko. Netikrą vairuotojo pažymėjimą, vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis turėjo prie savęs, laikė ir gabeno jį tarp savo asmeninių daiktų, o paprašytas pateikti dokumentus, pateikė jį pareigūnams. Dėl to, kad padarė nusikaltimą, jis labai gailisi. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 139–142).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. gruodžio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Arodienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 1 d. gautas Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. Volčok tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 1 d., apie 0.40 val. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko k., Vilniaus g. buvo patikrintas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinant minėtą asmenį buvo nustatyta, kad vairuotojas neturi tesės vairuoti transporto priemones. Patikrinimo metu asmuo papildomai pateikė Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2038 m. liepos 3 d., kuris, kaip buvo įtarta, yra klastotas. Asmuo pristatytas į Kenos pasienio užkardą. Antros kontrolės linijos patikros metu pasitvirtino, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiška klastotė. Dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato (galimai padarytas iš plastiko), dokumento apsauginis tinklelis, mikrotekstas, dokumentų rekvizitai ir jų užpildymas atlikti rašaliniu spausdintuvu, imituota UV apsauga, OVI – optiškai kintantys dažai, nekeičia spalvos, MLI – optiškai kintantis vaizdas, nesikeičia. Asmuo paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą „išlaikė“ Lenkijoje ir už jį sumokėjo 1 200 eurų (el. b. l. 6–14).

2023 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 109KTS-125 nustatyta, kad pateiktas tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne poligrafiniu būdu, ne pagal Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktame tirti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (el. b. l. 25–28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog D. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, laikė, gabeno ir, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, panaudojo žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 75–178).

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 300 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (el. b. l. 153–154), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas (el. b. l. 155–163), vykdo individualią veiklą (el. b. l. 164–165). Duomenų apie D. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad, remiantis paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą tam, kad galėtų padėti seneliams, seserims, tėvų nebeturi, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. už BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. yra pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, savo kaltės nuo pat baudžiamojo proceso pradžios neneigė, paaiškino savo neteisėto elgesio priežastis, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnės trukmės nei siūlo prokurorė, t. y. 18 parų, areštą.

Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, yra optimali ir proporcinga.

D. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.).

Byloje nustačius, kad kaltinamais anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas be pirmiau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimą yra traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, yra neteistas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalis), bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

V. Kiti klausimai

Į D. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. 0.40 val. iki 2023 m. gruodžio 1 d. 14.26 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (el. b. l. 55–57, 61–63).

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, kuris 2024 m. sausio 11 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti yra perduotas saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui, perduotinas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui jo, kaip metodinės medžiagos, naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. (D. K.) paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, D. K. (D. K.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; tęsti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į D. K. (D. K.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 1 d. 0.40 val. iki 2023 m. gruodžio 1 d. 14.26 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. K. (D. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ‒ Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), vardu, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui jo, kaip metodinės medžiagos naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Išaiškinti D. K. (D. K.) kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.