Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. G., V. G. ir antstolis Ričardas Kudrauskas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-21 iki paskirto teismo posėdžio gautas suinteresuoto asmens S. G. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos ir S. G. ginčą, nustatė, kad S. G. prievolė, kurią reikalavimo teise perėmė pareiškėja, yra individuali, todėl šiuo atveju solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo 2013-11-05 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5-79/2012 dėl 7812,46 Eur skolos ir 2013-07-16 vykdomąjį raštą 2-5-79/2012 dėl 10174,35 Eur išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos N. G. naudai.

Kaip nurodo pareiškėja skola nėra sumokėta. Išieškojimą vykdo antstolis Ričardas Kudrauskas. Išieškotoja buvo informuota, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, todėl antstolis pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju byloje vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolė, šiuo atveju asmeninė turtinė prievolė yra S. G., išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Šiuo atveju prievolės atsiradimo pobūdis ar pagrindas nėra ginčo dalykas, kadangi, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra vykdomas ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios vėliau gali būti vykdomas išieškojimas.

Pateiktu atsiliepimu suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog S. G. prievolė yra individuali, todėl šiuo atveju solidarioji sutuoktinių atsakomybė neatsiranda. Teismas nagrinėjamo prašymo kontekste pažymi, kad prievolės solidarumo klausimas nagrinėjamo prašymo kontekste nekeliamas ir toks klausimas nėra sprendžiamas. Nesant prievolės solidarumo, tokia prievolė vykdoma iš S. G. turto. Tokį turtą sudaro jo asmeninis turtas, taip pat turtas ar turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu, šiuo atveju su sutuoktine V. G.. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, neneigia individualaus prievolės pobūdžio, o tik sprendžia kokį turtą, tame tarpe ir turtą, esantį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, turi S. G..

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad S. G. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės V. G. pajamų, kurias ji gauna. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Iš byloje esančio antstolio Ričardo Kudrausko pasiūlymo nematyti, kad skolininkas Sergėjus turėtų asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Kaip yra nurodyta antstolio pasiūlyme S. G. ir V. G. yra sudarę santuoką. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta. Prašymo ar ieškinio dėl santuokos nutraukimo teisme taip pat nėra gauta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.).

Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. G. gaunamų pajamų. Teismas nenustatė, kad suinteresuoto asmens S. G. atsiliepime pateikti argumentai būtų pagrindas prašymą atmesti.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas V. G. gaunant ateityje, jos išliks V. G. asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos N. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nustatyti skolininko S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui S. G. priklauso ½ (viena antroji) dalis visų sutuoktinės V. G. pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Nutarties kopiją siųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.