Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po sutuoktinio P. P. (toliau – ir palikėjas, sutuoktinis, tėvas) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti per įstatymo numatytą terminą (registracijos Nr. DOK-42160).

Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvai, motina J. P. ir tėvas P. P., (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja, kuri yra vienturtė dukra. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su V. S. Abu tėvai nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), jiems nuosavybės teise santuokoje įgytame bute, kuris buvo privatizuotas pareiškėjos motinos J. P. vardu. Į šį butą jie įsigijo namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturėjo. Turėjo namuose šiek tiek piniginių santaupų, kuriomis naudojosi abu. Pareiškėja po santuokos sudarymo su V. S. pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), po mirties testamento nepaliko. J. P. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties daugiau ištekėjusi nebuvo, šeimyninė padėtis – našlė. Kadangi pareiškėjos tėvai savo turtą įsigijo būdami santuokoje, turtas ir pajamos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėja į savo palikimo dalį po tėvo mirties nepretendavo ir atsisakė motinos naudai. J. P. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po sutuoktinio mirties ji aktyviais konkliudentiniais veiksmais iš karto faktiškai pradėjo valdyti kaip savo visą likusį po sutuoktinio mirties turtą: ½ buto, buto apstatymo ir namų apyvokos daiktus, pinigines santaupas, sutuoktinio vestuvinį auksinį žiedą, ir valdė juos ir jais disponavo iki savo mirties. J. P. rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis ir jas organizavo: (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Užuojauta“ dėl laidojimo paslaugų, kurią įgaliojo gauti, tvarkyti ir panaudoti visas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas pašalpas ir priklausančias išmokas P. P. laidojimui, pati iš bendrų santaupų apmokėjo visas laidojimo išlaidas viso 3 498,00 Lt (1 013,09 Eur) (pirktas karstas ir kiti laidojimo reikmenys, išnuomota ir apmokėta šarvojimo salė, transportas, autokatafalka, karsto, gėlių nešimas į kapus, laikinas paminklas, apmokėta už kitų laidojimo apeigų atlikimą. Taip pat J. P. rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinio kapą, jį sutvarkė ir pasistatė paminklą, už ką iš bendrų santaupų 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. apmokėjo 7 200,00 Lt (2 085,26 Eur). Pareiškėjos tėvai daug metų tik dviese gyveno santuokos metu įgytame nuosavybės teise bute ir po sutuoktinio mirties velionė J. P. pasiliko gyventi šiame bute, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo visus mokesčius ir kitas priklausančias įmokas, skolų neturėjo ir iki savo mirties taip pat skolų neturėjo. Be to, ji iš karto pradėjo valdyti visus įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kurie atiteko jai, kadangi ji daugiau nei vieneri metai gyveno šiame bute kartu su sutuoktiniu, taip pat valdė ir disponavo bendromis santaupomis, sutuoktinio auksiniu vestuviniu žiedu, šiuos daiktus ji valdė, kaip savo, prižiūrėjo, jais naudojosi. Beveik iš karto po P. P. mirties, J. P. nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos padarė buto atskirų patalpų kosmetinį remontą (nudažė lubas ir dalį sienų, dalį sienų išklijavo tapetais), keitė santechniką WC, virtuvėje ir vonioje pakeitė kriaukles ir kranus naujais, pakeitė dalį baldų naujais, t. y. rūpinosi, naudojosi ir disponavo turtu, kaip savo. Remontą ir kitus ūkio darbus atliko savo jėgomis, didžiąja dalimi prie tų darbų prisidėjo pareiškėjos vyras V. S. Velionės J. P. po sutuoktinio mirties atliktų veiksmų faktas ir pobūdis patvirtina palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti faktą, nes jos atlikti aktyvūs veiksmai pradėjus faktiškai valdyti palikimą atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio nuostatas ir yra pakankami, kad būtų laikoma, jog ji priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (registracijos Nr. DOK-42160).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-44742).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą P. P. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjos V. S. pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra (registracijos Nr. DOK-48285).

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvai J. P. ir P. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dukters V. S. (buvusi pavardė – P.), gimusios (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre J. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre P. P. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Minėtas butas įgytas J. P. ir P. P. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs. (duomenys neskelbtini) P. P. mirė. Po tėvo mirties pareiškėja ir mama J. P. susitarė, kad tėvo turto dalį paveldės J. P., tačiau ji dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjo mirties nebuvo užvesta. Mirus sutuoktiniui, jo turto dalimi ir toliau rūpinosi J. P., kadangi ji toliau gyveno sutuoktiniams nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi buto patalpomis, daiktais, juos prižiūrėjo, atliko buto atskirų patalpų kosmetinį remontą, naudojosi palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjos motina J. P. priėmė palikimą po jos sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.

Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. J. P. buvo palikėjo sutuoktinė. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl palikėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).

Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti motinos palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos V. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.