- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-781-380-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01853-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį areštu 25 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 m. 6 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Procesas dėl nukentėjusiosios D. P. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas, R. D. atlyginus turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2011 m. spalio 14 d., apie 11 val., būdamas svečiuose, bute (duomenys neskelbtini), pavogė D. P. priklausantį turtą – telefoną „Nokia N97 mini“, 1600 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. prašo sušvelninti bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad turtinę žalą D. P. atlygino. Yra lengvinančių aplinkybių, t. y. civilinę žalą atlygino, prisipažino padaręs nusikaltimą, davė teisingus parodymus, atsiprašė nukentėjusiosios mamos, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu periodiškai atvykdavo į pataisos inspekciją, dalyvaudavo programose, jokių administracinių nuobaudų neturėjo.
Gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. D. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę arba taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė R. D. paskirta teisingai.
Paskirdamas bausmę nuteistajam R. D., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino jo asmenybę. R. D. padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau jis teisiamas ne pirmą kartą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu R. D. periodiškai atvykdavo į pataisos inspekciją, dalyvaudavo programose, jokių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau naują nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 44-46). Akivaizdu, jog ankstesniu nuosprendžiu R. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, todėl jam pagrįstai skirta BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo – arešto – bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu tos bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą, prie didesnės Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, todėl švelninti nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, R. D. nusikalsta nebe pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartų duomenų visumą, pripažįsta, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. D. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl ir nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.