Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. C. ir jo atstovams advokatui Dainiui Tamošiūnui bei advokato padėjėjui Gediminui Marcinkevičiui,

institucijos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aidui Vaidinauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 str. 3 d., 205 str. 1 d., 205 str. 2 d., padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. C., būdamas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad bendrovės vadybininkams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, susitarė, sudarė sąlygas ir leido vadybininkams gauti neapskaitytą darbo užmokestį, tyčia neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. 2017 m. kovo mėn. už 2017 m. sausio mėn. vadybininkas S. V. gavo 377,70 Eur, vadybininkas A. G. gavo 277,40 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, neišskaičiuojant Gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Be to, jis neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, t. y. kasos išlaidų orderiai laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-03-09 būtų numeruojami ir grynieji pinigai iš įmonės kasos būtų išmokami tik pagal kasos išlaidų orderius. Operatyvaus patikrinimo metu 2017 m. kovo 9 d. įmonės kasoje pagal kasos knygą turėjo būti 21902,96 Eur, tačiau faktiškai rasta 1000,95 Eur, t. y. nustatytas 20902,01 Eur grynųjų pinigų trūkumas. Šiais savo veiksmais jis pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 str. nuostatas ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 str. 3 d., 205 str. 1 d., 205 str. 2 d.

T. C. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 str. 3 d., 205 str. 1 d., 205 str. 2 d., įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nors T. C. savo kaltę dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo pripažino iš dalies, teigdamas šį pažeidimą padaręs netyčia, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytojai VMI darbuotojai A. M. ir Š. R. teismo posėdžio patvirtino, kad patikrinimo metu įmonės kasoje, be joje rastų grynųjų pinigų, buvo surasti lapeliai, kuriuose buvo surašyti iš įmonės klientų surinkti pinigai, nurodytos išlaidos bei vadybininkams išmokėtos atlyginimų sumos, tačiau šie veiksmai neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Po kiek laiko atvykęs įmonės direktorius T. C. teigė, kad įmonėje dar 2016 m. pabaigoje buvo nuspręsta vadybininkams mokėti 3-5 proc. dydžio priedus už ketvirtį nuo padidėjusios apyvartos, tačiau iki pat patikrinimo pabaigos ir vėliau direktorius jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vadybininkams priedai išmokėti iš įmonėje neapskaitytų pinigų, kurie buvo surinkti iš klientų už parduotą produkciją. Apklausti liudytojai A. G. ir S. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad patys už ketvirtį išsimokėjo sau priedus prie atlyginimo iš klientų surinktų pinigų ir apie tai informavo įmonės apskaitininkę I. R., nes įmonėje yra tokia tvarka. Nors ketvirtis dar nebuvo pasibaigęs ir priedus vadybininkai išsimokėjo 2017-03-07 ir 2017-03-09 d. Liudytoja apklausta įmonės apskaitininkė I. R. patvirtino, kad ji apie įmonėje esančią skatinimo sistemą iki patikrinimo nieko nežinojo. Tik patikrinimo metu direktorius pradėjo sakyti, kad vadybininkams yra numatyta skatinimo sistema. Ji ant lapelių ranka rašydavo tai, ką sako vadybininkai, kurie pristatydavo iš klientų surinktus pinigus ir nurodydavo savo išlaidas. Tie pinigai, kurie buvo surašyti lapeliuose, į buhalterinę apskaitą įtraukti nebuvo. Ši liudytoja patvirtino, kad iš vadybininkų surinktus pinigus ji suskaičiuodavo ir atiduodavo direktoriui. Visi šie byloje surinkti duomenys rodo, kad vadybininkams A. G. ir S. V. išsimokėjus sau atlyginimą ir apie tai informavus apskaitininkę, jai net nekilo jokių abejonių dėl neapskaityto atlyginimo išsimokėjimo vadybininkams savavališkumo, nes ji neinformavo apie šį faktą direktoriaus (jos parodymai), kas rodo, jog įmonėje tokia tvarka buvo nusistovėjusi. Iš įmonės pateiktų SODRAI duomenų apie darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį matyti, kad duomenys apie išmokėtą S. V. atlyginimo priedą 377,70 Eur sumai ir A. G. atlyginimo priedą 277,40 Eur sumai SODRAI pranešimuose nebuvo pateikti. Tai, kad T. C. po įmonės patikrinimo nubaudė ir paskyrė drausmines nuobaudas vadybininkams ir apskaitininkei, neatleidžia jo, kaip įmonės vadovo, nuo pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą jo vadovaujamojoje įmonėje. Liudytojų parodymai ir patikrinimo metu rasti ranka rašyti lapeliai, kuriuose surašytos išsimokėtos darbo užmokesčio sumos, patvirtina, kad įmonėje taip buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma.

T. C. taip pat neneigia aplinkybės, kad patikrinimo metu kasoje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, tačiau dėl to jis kaltina įmonės apskaitininkę, kuri, jo manymu, tinkamai neatliko savo darbo, t.y. neišrašė kasos išlaidų orderio, dėl ko ji ir buvo nubausta įmonėje papeikimu. Liudytoja apskaitininkė I. R. paliudijo, kad patikrinimo metu kasoje buvę pinigai neatitiko su apskaitos duomenimis, nes direktorius įmonės pinigus pasiima ir juos laiko ne kasoje. Kasos orderis, kad pinigai iš kasos paimti, išrašytas nebuvo. T. C. teiginys, kad jis negali būti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 205 str. 1 d., 205 str. 2 d. subjektu, nes jis įmonėje netvarko buhalterinės apskaitos, yra nepagrįstas, kadangi pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Ūkio subjekto vadovo sąvoka apibrėžta šio įstatymo 2 str. 20 d., kurioje nurodoma, kad ūkio subjekto vadovas yra juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas arba išteklių ar mokesčių fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas, todėl šiuo nagrinėjamu atveju būtent bendrovės direktorius T. C. yra atsakingas už apskaitos organizavimą jo vadovaujamoje įmonėje. Be to, tiek iš paties T. C., tiek iš I. R. parodymų matyti, kad būtent pats direktorius paimdavo iš kasos grynuosius pinigus ir juos laikė savo namuose, tačiau, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nereikalavo, kad būtų išrašyti kasos išlaidų orderiai, kas neginčijamai patvirtina jo kaltę ir dėl šių pažeidimų padarymo.

T. C. teiginys, kad jo veiksmuose dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 str. 3 d. nėra tyčios, kuri yra privaloma kaltės forma, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 p. numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 p. nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Bendrovėje dirbančių apskaitininkės ir vadybininkų parodymai patvirtina, kad bendrovės direktorius T. C. tiesiogiai spręsdavo su darbo apmokėjimu susijusius klausimus, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo vykdomas su jo žinia, kas patvirtina jo tyčinius veiksmus. Be to, jis, kaip vadovas, privalėjo užtikrinti, kad neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis nebūtų mokamas, tačiau to nepadarė.

Tuo būdu, visais virš išdėstytais ir aptartais duomenimis byloje neginčijamai nustatyta, jog T. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, sudarė sąlygas ir leido vadybininkams gauti neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tyčia nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Be to, jis neužtikrino, kad kasos išlaidų orderiai būtų numeruojami ir grynieji pinigai iš įmonės kasos būtų išmokami tik pagal kasos išlaidų orderius ir taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 16 punktų nuostatas, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 99 str. 3 d., 205 str. 1 d., 205 str. 2 d. ir jam skirtinos nuobaudos.

T. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į nusižengimų padarymo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę – dirbantis, informacijos apie jo baustumą ir teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti už nusižengimus, numatytus ANK 99 str. 3 d., 205 str. 1 d., 205 str. 2 d. paskyrus sankcijose nustatytas minimalias baudas, skirtas nuobaudas bendrinant ANK 38 str. 2 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

T. C. pripažinti kaltu: padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 2700 Eur baudą; padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 205 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 30 eurų; padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 205 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 60 eurų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., T. C. paskirti galutinę administracinę nuobaudą –2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui tiesiogiai arba per Biržų rajono apylinkės teismą.