- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- N-438-1123-06
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimo R.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R.V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis nesudaręs darbo sutarties įdarbino du asmenis, t.y. 2005 m. spalio 3 d. įdarbino L.J. ir E.K. dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ūkvedys" Šiaulių m., Žemaitės g. 20 - nugriauti kieme esantį statinį ir už nugriovimą susitarė atlyginti natūriniu būdu – atiduodant statinio medieną.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 27 d. nutarimu administracinę bylą R.V. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas pažymėjo, jog nėra įrodyta R.V. kaltė dėl nelegalaus darbo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. l d. l p. nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t.y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Teismo nuomone, šiuo atveju tarp R.V. ir L.J. bei E.K. nebuvo susiklostę darbo santykiai, nes nėra darbo sutarties požymių - nebuvo susitarta dėl tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, nebuvo susitarta dėl darbo užmokesčio, nebuvo susitarta dėl paklusimo įmonės vidaus darbo tvarkai. Teismas pažymėjo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog E.K. ir R.V. iš viso nesitarė dėl darbo, šį asmenį dirbti kvietė L.J., todėl R.V. administracine tvarka už tokio asmens nelegalų darbą atsakyti negali. Su pačiu L.J. buvo susitarta dėl konkretaus darbo - pastato nugriovimo atlikimo. Teismas konstatavo, kad šis darbas vienkartinis, teisinių santykių tęstinumo nėra. Be to, L.J. prašyme, liudytojų parodymuose jokių duomenų apie sutartą darbo užmokestį nėra. R.V. teigia, jog L.J. būtų pasiėmęs nugriauto pastato medieną, ši aplinkybė kaip atlyginimas nurodoma ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nors tai ir nebuvo nurodyta nei L.J. prašyme, nei kitų apklaustų asmenų paaiškinimuose. Pastatas jo griovimo metu buvo visiškai susidėvėjęs, mediena buvo bevertė, todėl tokios medienos atidavimas negali būti laikomas darbo užmokesčiu. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 3.1.4 punkte nurodyta, kad draudžiama veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. yra laikomas darbas, kuris pagal savo esmę neatitinka jokios civilinės sutarties požymių, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Kaip nurodė teismas, pagal savo esmę UAB „Ūkvedys" direktoriaus R.V. ir L.J. santykius galėtų atitikti vartojimo rangos sutarties požymiai. Nors L.J. neturėjo verslo liudijimo, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė, kaip nurodoma minėto apibendrinimo 5.4.2 punkte, neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažino, jog R.V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio l dalyje, sudėties, todėl administracinė byla nutrauktina.
III.
Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, neįvertino visų svarbių aplinkybių. Nugriauti pastatą suinteresuotas buvo tik UAB „Ūkvedys“ direktorius R.V., nes UAB „Ūkvedys“ buvo sudaręs sutartį su UAB „Livinta“ dėl statinio rekonstrukcijos. Šis medinis statinys trukdė statyti numatytą priestatą, todėl ruošiantis UAB „Livinta“ priestato statybai, griaunamas senas statinys (adresas: Žemaitės g. 20, Šiauliai) UAB „Ūkvedys“ teritorijoje, šalia administracinio pastato. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad su nukentėjusiuoju L.J. UAB „Ūkvedys“ žodžiu susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų, darbo vietos (pastatas Žemaitės g. 20, Šiauliai) ir pareigų – griovimo darbų atlikimo. Taip pat buvo susitarta ir dėl atlyginimo už darbą – atlyginimo natūra, nugriauto statinio mediena, ko nepaneigė UAB „Ūkvedys“ direktorius R.V.
2. Teismas neteisingai traktavo, kad ši veika galėtų atitikti vartojimo rangos sutarties požymius, kurių samprata apibrėžta Civilinio kodekso 6.672 straipsnyje. Teismo nutarime nepagrįsta, kuo remiantis teismas nusprendė, kad ši veika atliekama be jokių rašytinių susitarimų, įdarbintiems piliečiams neturint verslo liudijimų atitinka rangos sutarties požymius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos skundą asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn – R.V. – prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti teismui, tinkamai nesurinkus įrodymų. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas. Kaip priedai prie šio protokolo nurodyti L.J., D.J. ir J.R. paaiškinimai, nenurodytas P.Ž. paaiškinimas, nors jis pridėtas prie bylos. Šioje byloje nėra jokių duomenų kad buvo tiriama administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens versija, todėl bylos medžiaga nėra konkreti ir nepatvirtina pareikšto kaltinimo.
2. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto ir sudėties. Šiuo atveju nebuvo nustatyti darbo sutarties požymiai, be to, apeliaciniame skunde apeliantas neteisingai aiškina materialinę teisės normą, reguliuojančią darbo sutarties sąvoką. Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 413 sudėtį. Teismas, spręsdamas kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – nenukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos ir vadovavosi Darbo kodeksu bei Civiliniu kodeksu, ir atsižvelgdamas į bendrosios kompetencijos teismų praktiką teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė vartojimo rangos santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbo vietoje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo s1lygas, nustatytas darbo įstatymuose ir kt. teisės aktuose.
Darbo sutarties esminis požymis, kuris šią sutartį išskiria nuo kitų sutarčių yra darbo funkcijų atlikimas.
Darbo kodekso 93 straipsnyje pasakymas, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą (atitinkamos profesijos, specialybės, kvalifikacijos) arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o darbo sutarties galiojimo laiku vykdyti tam tikrą darbo funkciją, kuri yra nesiejama su gaunamu rezultatu.
Civilinių sutarčių (rangos ir pan.) esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, kuri yra siejama su galutiniu gaunamu rezultatu.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R.V. su L.J. susitarė dėl konkrečios užduoties atlikimo – nugriauti statinį. Tokiu būdu , tarp šalių buvo susitarta dėl iš anksto apibrėžtos užduoties atlikimo, kurios galutinis rezultatas – pastato nugriovimas.
Iš liudytojo E.K. parodymų taip pat matyti, kad šios užduoties atlikimui jis tarėsi su L.J., t.y. sutiko pastarajam padėti atlikti šią užduotį, o ne su R.V.
Tokiu būdu, tiesioginių sutartinių santykių tarp R.V., kaip darbdavio ir E.K., kaip darbuotojo, nebuvo. Kas leidžia daryti išvadą, kad tarp R.V. ir E.K. nebuvo atsiradę pavaldumo vienas kitam santykiai, kurie taip pat yra vienas iš esminių darbo sutarties požymių.
Iš L.J. ir E.K. parodymų taip pat seka, kad minėtą užduotį jie vykdė savo darbo instrumentais, kas paprastai nėra būdinga darbo teisiniams santykiams.
Apibendrinant kas pasakyta darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog tarp R.V. ir L.J. bei E.K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
O darbo teisinių santykių nebuvimas, yra ta aplinkybė, kuri šalina atsakomybę dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41-3 straipsnį.
Esant šioms aplinkybėms tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių m. apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.